TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

J. Šliūpas – modernaus Lietuvos valstybingumo tėvas

2014 12 29 6:00
Dr. Jonas Šliūpas.

1914 metų spaudos pranešimai atrodė panašiai kaip šiandien – karinės grėsmės, propagandinis karas. Nuo to prasidėjo abu pasauliniai karai, sako Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, istorikas doc. Arūnas Vyšniauskas, besidomintis Pirmo pasaulinio karo, kurio pradžios šimtmetį šiemet minėjome, laikotarpiu. 

1918 metais Vokietijos užsienio reikalų ministerija parengė planą, kaip šalies diplomatai turėtų elgtis, jį pralaimėję. Nutarta Vilnių atiduoti lenkams, o Lietuvą išlaikyti mažesnėse ribose ir remti jos nepriklausomybę. Manyta, jog būdama maža ji savarankiškai neišsilaikys ir links prie Vokietijos.

Taip neatsitiko, tačiau, kaip pastebi istorikas, paradoksų neišvengiame. Nuo 2015-ųjų atsisakome lito dėl euro, o Europos sąjungos (ES) gyvavimą daugiausia lemia Vokietija. Jis siūlo prisiminti 1917 metų gruodžio 11 dienos Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją, kurioje siekta bendros muitų sistemos, valiutos su Vokietija. Pasak A. Vyšniausko, dabartiniai integraciniai ES procesai gali būti siejami su vokiškaisiais Vidurio Europos (Mitteleuropa) planais, kuriuos svarstė Friedrichas Naumannas.

Pranešimo „Jonas Šliūpas ir Lietuvos valstybingumo klausimas prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir jam pasibaigiant“ metu istorikas teigė, jog šis gydytojas, 1883-1884 m. „Aušros“ redaktorius, publicistas, diplomatas, pedagogas, laisvamanis pirmasis iškėlė modernaus Lietuvos valstybingumo idėjas. Kaip 1980 metais „Metmenyse“ rašė Vytautas Kavolis, jis buvo didelis Lietuvos mylėtojas, „pirmasis pareikalavęs jai nepriklausomybės“.

Brošiūros „Išganymas vargdienio“ viršelis, 1886 m.

Šiomis dienomis ne vienas akademikas teigia, jog lietuvių tautinio atgimimo judėjimas XIX a. pab. – XX a. pr. apsiribojo kultūrinės autonomijos siekiu, tačiau pranešėjas su tuo nesutinka. Tuomečiai inteligentai svajojo daugiau nei tik apie kultūrinę autonomiją carinėje imperijoje. „Drįsčiau teigti, kad 1918 m. vasario 16 d. akte paskelbtos idėjos J. Šliūpo jau keltos, leidžiant „Aušrą“, – sako A. Vyšniauskas.

Nors žodžių junginys „nepriklausoma Lietuva“ dar nevartotas, „neprigulnybės“ reikalavimas suformuluotas jau 1883-iaisiais Šveicarijoje parašytoje ir 1886 m. išleistoje brošiūroje „Išganymas vargdienio“. Tiesa, ji pasirašyta J. S.‏ Kuokszczio slapyvardžiu. Viršelyje cituojamas Aglės (pirmosios žmonos Liudmilos Malinauskaitės) ketureilis: „Buwo dwasė pirm užmigus,/ Szend nauja yr‘ sėkla dygus:/ Užžibėjo mums Idėja,/ Kuri nauja dwasę sėja“. Kaip teikia VU docentas, tai – pirmasis Lietuvos nepriklausomybės leidinys. Tiesa, vėliau J. Šliūpo sąmonė patyrė pokyčių, jo svarstymai, gyvenant Jungtinėse Valstijose, kur emigravo dėl valdžios persekiojimų, ir rašant į laikraštį „Unija“ pakrypo link lietuvių-latvių federacijos idėjos. Manyta, kad tai būtų buferinė valstybė tarp Vokietijos ir Rusijos, be to, tokiu būdu pavykti išlaikyti Lietuvą atskirai nuo Lenkijos įtakos.

1915 metų JAV išleistame aušrininko veikale „Lithuania in retrospect and prospect“ (angl. „Lietuva retrospektyviai ir perspektyvoje“) esama žemėlapio, kur matyti, jog bendra valstybė apimtų ne tik Lietuvą ir Latviją, bet ir Minską, Polocką, dalį Prūsijos su Karaliaučiumi, Tilže. 1919 m. J. Šliūpas grįžo į Lietuvą, kur buvo paskirtas valstybės atstovu Latvijoje ir Estijoje, tačiau netrukus diplomato pareigų atsisakė. Užsiėmė bendrovių steigimu, bendradarbiavo spaudoje, mokė Šiaulių gimnazijose bei Kauno universitete, ėjo Palangos burmistro pareigas. 1944-aisiais pasitraukė į Austriją, mirė Berlyne.

Žemėlapis iš 1915 m. kūrinio „Lithuania in retrospect and prospect“.

Mokslininko teigimu, dr. J. Šliūpas nebuvo pirmasis, iškėlęs lietuvių ir latvių sąjungos idėją. Pirmieji tą padarė vokiečiai, o „laisvės daktaras“ ją perėmė galbūt viešėdamas Tilžėje. A. Vyšniauskas svasto, jog jos sumanytojas galėjo būti Karaliaučiaus universiteto profesorius, baltistikos pradininkas Adalbertas Becenbergeris. Pastarasis nebuvo imperialistas ir pažymėjo buferinės valstybės, kurios vokiečiai negalėtų užimti, naudą.

Pranešimas skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Pirmojo pasaulinio karo patirtys Lietuvoje ir gretimose šalyse“.

Tokius J. Šliūpo darbus kaip „Išganymas vargdienio“, „Lietuvos laisvė“, „Lietuvystės praeitis, dabartis ir ateitis“, „Abėcėla ir taip mokintuvė dėl vaikų“, „Tikri ir netikri šventieji“ ir kitus galima rasti internetiniame puslapyje epaveldas.lt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"