TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Jauni kūrėjai atsigręžė į disidentų ir KGB istoriją

2015 12 31 6:00
Režisierė Virginija Vareikytė sakė norėjusi papasakoti to meto, kai ji pati tik gimė, istoriją. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sausio 8 dieną Lietuvos kino ekranuose pasirodys jaunų lietuvių ir italų režisierių filmas „Aš už tave pakalbėsiu“. Jame disidentų ir KGB darbuotojų lūpomis sovietinio persekiojimo nepatyręs jaunimas pasakoja paskutinio sovietinio dešimtmečio istoriją Lietuvoje.

Filmo autoriai – lietuvė režisierė Virginija Vareikytė ir italas Maxi Dejoie. Abiejų kūrybinis bagažas jau gana solidus: pastarasis V. Vareikytės darbas – „Veidas už balso. Virgilijus Kęstutis Noreika“, o M. Dejoie 2012 metais per „Kino pavasarį“ pristatė savo filmą „Gerberio sindromas“.

Lemtingas apsilankymas

Lietuviškajai režisierių dueto pusei atstovaujanti Virginija prisiminė, kaip 2012 metais ji savanoriavo per tarptautinį festivalį „Kino pavasaris“ ir nuvedė atvykusį italą Maxi į Genocido aukų muziejų buvusiuose KGB rūmuose. „Šis vizitas padarė jam labai stiprų įspūdį. Po dviejų savaičių M. Dejoie parašė žinutę, kad norėtų apie tai kurti filmą. Jis žinojo mano darbus, tad natūraliai kilo mintis bendradarbiauti“, – pasakojo V. Vareikytė. Kūrėjai pradėjo ieškoti medžiagos ir herojų būsimam filmui. Pirmieji juostos personažai buvo kunigas Julius Sasnauskas ir kolekcininkas Zigfridas Jankauskas (apie jį LŽ jau rašė š. m. gruodžio 5 dieną – „Lietuviškų monetų kolekcija užtraukė KGB rūstybę“). Iš viso filme pristatyti septyni persekiojimą patyrę ir represinėje struktūroje dirbę žmonės.

Disidentas ir buvęs KGB tardytojas: du Vytautai susitiko prieš filmavimo kameras./ Asmeninio albumo nuotraukos

„Tuo metu visiškai atsitiktinai knygyne aptikau leidinį apie disidentą Vytautą Skuodį. Jau buvo visas skyrius apie jo tardytoją Vytautą Urboną, dirbusį KGB. Tokia grandininė šio filmo kūrimo reakcija: ne visi mūsų rasti herojai pateko į filmą, tačiau patirties gavome itin daug“, – prisiminė režisierė. Netikėtai šis disidento ir tardytojo susitikimas tapo kertiniu filmo epizodu ir kulminacija.

„Žinojome, kad turime pakalbinti abejus – ir rezistentus, ir kolaborantus, tad ieškojome būdų, kaip įtikinti tardytoją filmuotis. Kalbėti jis sutiko, bet ne prieš kamerą. Mintis, kad šie du personažai turėtų susitikti, kilo iš jų domėjimosi vieno kitu – profesorius V. Skuodis vis klausdavo apie V. Urboną, o šis – apie kadaise tardytą žmogų. Nepuoselėjome didelių vilčių, kad pavyks nufilmuoti jų susitikimą, tačiau viskas buvo paprasčiau, nei manėme: abu vyrai filmavimo grupės pasiūlymą priėmė palankiai. Taip filme radosi viena įspūdingiausių akistatų“, – sakė pašnekovė.

Istorija gyvųjų lūpomis

Kūrėjai prisipažįsta, kad filmavimo procesas nebuvo lengvas.

V. Vareikytė ir jos kolega italas siekė perteikti paskutinio sovietinio dešimtmečio KGB istoriją Lietuvoje, ją papasakoti dar gyvų liudininkų lūpomis. „Dar vienas esminis mus vienijęs dalykas – abu esame gimę būtent tuo laikotarpiu, 1985–1986 metais. Tai laikas, kai atėjome į pasaulį, ir idėja susitelkti į šį periodą mums atrodė labai natūrali“, – sakė Virginija.

Per filmavimą abu režisieriai labai daug kalbėdavosi, preciziškai aptardavo, ką ir kaip filmuos, kokio herojaus istoriją pateiks žiūrovui. Darbą tarsi ir pasidalijo: Maxi tvarkė kamerų, garso ir kitus filmavimo komandos reikalus, Virginija bendravo su filmuojamu žmogumi. „Po kiekvieno klausimo versdavau Maxi, ką kalbėjo mūsų herojus. Tai gana sudėtinga ir atima papildomai laiko. Mums labai pasisekė, kad filmo personažai moka gyvai ir atvirai pasakoti, kas jiems atsitiko per paskutinį sovietmečio dešimtmetį, prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę“, – filmo kūrimo procesą prisiminė lietuvė režisierė.

Suprato kūno kalbą

Virginija labiausiai įsiminė vieną filmavimo epizodų: italas operatorius, nė žodžio nemokėjęs lietuviškai, sugebėjo perprasti filmuojamų žmonių emocijas, jų kūno kalbą. Nesuprasdamas kalbos, jis suprato, apie ką kalbama. Net filmuodamas papildomą medžiagą, naudotą filme, italas intuityviai jautė, kas svarbu ir reikalinga, puikiai tai perteikė savo darbu. „Tai buvo labai tikslus emocinis priėjimas prie žmonių. Net nemokant kalbos ir nesuprantant pažodžiui, ką jie kalba kadre“, – operatoriaus darbu stebėjosi V. Vareikytė.

Režisierė sakė suprantanti, kad prisiminti itin skaudžius dalykus filmo herojams nebuvo lengva patirtis. Kūrėja prisipažino esanti be galo dėkinga jiems už tai, kad sutiko pasidalyti savo istorijomis su jaunais, jiems į vaikus tinkančiais filmo kūrėjais. Filmavimo procesas buvo sudėtingas ir kūrybinei grupei, ir jame dalyvavusiems žmonėms. „Manau, jie jautė, kaip mums tai svarbu. Net sutikusieji kalbėti prieš kameras ne iš karto, tik po ilgų įkalbinėjimų, pasiryžo tai daryti. Galbūt paveikė ir tai, jog esame jauni, be to, šis filmas – Lietuvos ir Italijos projektas, tad jo žinia išeis toli už Lietuvos ribų. Matyt, tai suteikė mūsų herojams jėgų dar kartą viską išgyventi ir detaliai papasakoti savo skausmingas istorijas“, – svarstė filmo režisierė.

Nelaiko savęs auka

Kūrybinė filmo "Aš už tave pakalbėsiu" grupė: vienintelė mergina - Virginija Vareikytė.Asmeninio albumo nuotraukos

Filmuodami KGB tardytojo V. Urbono ir disidento V. Skuodžio susitikimą, filmo kūrėjai buvo nustebinti šių žmonių elgesio. Anot Virginijos, kūrybinei grupei stiprų įspūdį padarė tai, kad nuo persekiojimo nukentėjęs profesorius visai nelaiko savęs auka. „Jis sąmoningai pasirinko disidento kelią, žinojo, kas už tai laukia. Tiesiog jo vertybės diktavo tai, ką jis tuo metu darė, net ir žinodamas kainą, kurią teks sumokėti. Dar vienas dalykas, kuris mane nustebino: V. Skuodis oriai ir net pagarbiai kalba apie savo tardytoją. Tai daugiau pasako ne apie tai, koks buvo jo tardytojas, o koks yra profesorius V. Skuodis“, – įspūdžiais dalijosi režisierė.

Po pokalbio su V. Skuodžiu Virginija apie pusantrų metų įkalbinėjo buvusį KGB tardytoją V. Urboną filmuotis, daug su juo bendravo. Šis nė karto nepasakė „ne“, bet sutikimo taip pat nedavė. Kartą kalbėdamasi su V. Skuodžiu Virginija disidento paklausė, ar niekada jam nebuvo kilusi mintis susitikti su savo buvusiu tardytoju? „Tada neturėjau jokių intencijų juos suvesti, paklausiau vien iš žmogiško smalsumo, mat jis gyvai domėjosi, kaip mums sekasi bendrauti su V. Urbonu. O Vytautas atsakė: „Kodėl gi ne, aš jam dabar pat paskambinsiu.“ Ir paskambino. Jo buvęs tardytojas sutiko“, – filmo kūrimo vingius prisiminė V. Vareikytė.

Vis labiau įsitraukia

Filmavimo akimirka gatvėje.

Bendras lietuvių ir italų projektas jau atrinktas į vieną užsienio kino festivalių. Kol nepaskelbta programa, kūrybinė grupė negali išduoti, kur jis vyks, bet tai sužinosime jau sausio pradžioje. Italijoje taip pat vyks juostos peržiūros, filmas subtitruotas italų ir anglų kalbomis. Režisierė tikino, jog šio filmo kūrimas buvo gerokai sudėtingesnis nei jos ankstesnis darbas apie maestro V. Noreiką, tačiau sunkumai atsipirko.

„Šis filmas mane užvaldė stipriau nei anksčiau kurti. Taip būna su kiekviena juosta: jeigu nebūtų „Aš už tave pakalbėsiu“, sakyčiau, kad labiausiai buvau įsijautusi kurdama filmą apie V. Noreiką“, – prisipažino Virginija. Ir pridūrė, kad jos kolega italas M. Dejoie buvo visiškai užburtas filmo kūrybinio proceso ir žmonių, kuriuos sutiko per filmavimą. Apie KGB Maxi manė, kad tai tiesiog tam tikra šnipų organizacija. Kad egzistavo disidentai, kad KGB buvo politinis ir baudžiamasis įrankis, jam buvo didžiulė naujiena ir net šokas“, – kolegos reakciją persakė lietuvė režisierė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"