TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

JAV ir Lietuva internete ketina sujungti prieškario žydų archyvą

2014 09 23 12:48
Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Valstijų YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas kartu su Lietuvos institucijomis ketina skaitmeninti ir virtualioje erdvėje sujungti abipus Atlanto esančius prieškarinius archyvus, susijusius su Rytų Europos žydų gyvenimu.

Antradienį, pažymint Lietuvojs žydų genocido atminimo dieną, Kultūros ministerijoje pristatytas bendras YIVO instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas prasidės 2015 metais ir truks septynerius metus.

Projektu ketinama konservuoti, jei reikia - atkurti, taip pat suskaitmeninti 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių, apie 1,5 mln. įvairių dokumentų, kurie susiję su Rytų Europoje gyvenusių žydų gyvenimu, visuomene, mokslu, religija, švietimu, kultūra, menu. Suskaitmenintą archyvą ketinama skelbti specialiai sukurtoje interneto svetainėje.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo išskirtiniu tarptautiniu projektu, kuriuo siekiama išsaugoti kultūros paveldą ir istorinę atmintį ir sukurti neįkainojama informacijos šaltinių apie žydus ir holokaustą skaitmeninę biblioteką, atvirą viso pasaulio mokslininkams ir plačiai visuomenei. Lietuvos žydų istorija yra mūsų valstybės istorijos dalis, tai istorija, kurią turime geriau pažinti ir branginti“, - sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas (Džonatanas Brentas) pavadino šį projektą „vienu svarbiausiu atskleidžiant žydų praeitį“, kuri jungia žydų bendruomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusiją ir didžiulę dalį žydų istorijos Europoje bei visame pasaulyje.

„Tikiuosi, kad mes, YIVO, taip pat ir Lietuva atras, jog tai - bendrą naudą teikiantis projektas atrandant istoriją (...). Ši istorija, nepaisant visko, kas padaryta, kas yra žinoma, iš tiesų dar turi būti parašyta. Mes tik pradame suprasi, kas esame. Šie archyvai nuostabiame Vilniaus mieste yra esminis mūsų istorijos komponentas“, - sakė J.Brentas.

Jis priminė, jog YIVO archyvas buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais ir veikė iki 1941-ųjų, kada naciai archyve sukauptas knygas išvežė į Frankfurtą. 1946 metais JAV kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas.

Tuo metu Lietuvoje po karo žydų geto griuvėsiuose likusią likusią archyvo dalį - apie 60 tūkst. knygų bei šimtus tūkstančių puslapių dokumentų - nuo 1948 metų sunaikinti stengėsi sovietai, vykdydami Stalino kampaniją prieš žydus. Medžiagą išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas, paslėpęs ją katalikų bažnyčios rūsyje. Knygos ir dokumentai dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.

Archyve buvo sukaupta dokumentų, atspindinčių daugiau nei tūkstančio metų žydų, gyvenusių nuo Vokietijos iki Rusijos ir netgi Balkanų, istoriją. Institutui rūpėjo folkloras, medicina, leidyba, muzika, dailė, teatras, jidiš kalba ir net maistas bei kiti kasdienio žydų gyvenimo aspektai.

Pasak J.Brento, per trumpus 16 metų, kuomet Vilniuje veikė YIVO institutas, archyvas Vilniuje sukaupė didžiausią su Rytų Europos žydų gyvenimu susijusios medžiagos kolekciją pasaulyje. Anot jo, vientisas archyvas 1941-1943 metais buvo nacių išdraskytas, todėl šiuo projektu vėl siekiama suvienyti medžiagą Vilniuje ir Niujorke skaitmeninėje erdvėje.

„Archyvas liks čia ir Niujorke, bet skaitmeniškai jis bus suvienytas. Mes galėsime suvienyti dokumentus tikrąja šio žodžio prasme, nes daugeliu atveju yra konkrečių dokumentų, kurių dalis yra Niujorke, dalis - Lietuvoje (...). Galiausiai turėsime didžiausią skaitmeninę biblioteką, skirtą tūkstantmečio žydų istorijai Rytų Europoje, sukursime didžiausią jidiš kalba parašytų knygų ir dokumentų biblioteką pasaulyje“, - tvirtino YIVO instituto vadovas.

Pasak Lietuvos vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio, 1994 metais į Lietuvos centrinį archyvą iš Martyno mažvydo bibliotekos buvo perimtos 93 bylos aprašytų ir beveik 800 kg neaprašytų dokumentų iš YIVO instituto archyvo. Anot jo, nuo 1997 iki 2001 metų jau vyko pirmasis bendradarbiavimo susitarimas su YIVO ir dalis dokumentų buvo aprašyti.

„Tačiau, jei žiūrėtumėme į kai kurių dokumentų fizinę būklę, kai kurie reikalauja restauravimo ir konservavimo“, - sakė jis.

Šiuo metu Lietuvos centriniame archyve jau sutvarkyta apie 2400 sutvarkytų bylų, tačiau dar yra 26 dėžės netvarkytų dokumentų. Anot R.Kraujelio, projekto tikslas yra sutvarkyti jas, taip pat konservuoti ir, jei reikia, konservuoti dokumentus, o sujungus dokumentų kompleksus JAV ir Vilniuje būtų sudarytos galimybės tyrinėtojams išsamiau pažvelgti į archyvinę medžiagą, ji taptų lengvai prieinama visuomenei.

„Šnekama apie dešimtis tūkstančių tyrinėtojų, kurie per bendrą virtualią duomenų bazę galės prieiti prie archyvo“, - sakė jis.

Planuojama, kad archyvinių dokumentų restauravimui, konservavimui bei skaitmeninimui reikės mažiausiai 4 darbuotojų.

Tikimasi, kad darbai Lietuvoje bus baigti per 5 metus, dar 2 metus truks darbas JAV toliau sisteminant bendrą archyvą ir kuriant interneto tinklalapį.

Bendra projekto vertė - 5,25 mln. JAV dolerių (apie 14 mln. litų)

YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas 1925 m. Vilniuje, tuometinėje Lenkijoje kaip pirmoji Rytų Europos žydų pasaulietinio mokslo akademija.

Šiuo metu YIVO archyvą ir biblioteką sudaro 24 milijonai dokumentų ir daugiau kaip 385 tūkst. knygų, įskaitant pasaulyje didžiausią medžiagos jidiš kalba kolekciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"