TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Juodasis birželis: niekas nepamiršta

2014 06 14 6:00
"Apie pusei išgyvenusiųjų tremtyje ir lageriuose pavyko grįžti į Lietuvą, bet negalėdami prisiregistruoti ir gauti darbo dauguma buvo priversti išvykti atgal ar kitas sovietines respublikas. Kol kas ši tema dar mažai tyrinėta", - teigė Arūnas Bubnys. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Birželio 14-oji - Gedulo ir vilties diena - mums primena tai, kas sovietmečiu buvo nutylima ir kas dar tebėra nesibaigiantis tyrimų laukas. Nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) daug nuveikė, kad neliktų baltų dėmių juodoje okupacinio režimo istorijoje.

Praėjus vos metams po Lietuvos okupacijos sovietų valdžia šalies gyventojus suskirstė į okupacinei valdžiai ištikimus bei priešiškus sluoksnius ir 1941 metų birželio 14 dieną pradėjo pirmuosius masinius trėmimus. Stalino imperijoje taip drastiškai buvo bandoma izoliuoti potencialius režimo priešininkus, į tolimuosius atšiaurius kraštus išvežant net mažus vaikus. Tai kartu buvo ir siekis vis sėti baimę, kad su nepaklūstančiaisiais bus pasielgta taip pat. Apie šį skaudų Lietuvai laikotarpį "Lietuvos žinių" pokalbis su LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu.

- Ar jau viskas žinoma apie pirmuosius trėmimus?

- 1941 metų birželio 14-osios trėmimai yra geriausiai išnagrinėti. Jais anksčiausiai buvo pradėta domėtis. Net vokiečių okupacijos metais apie tai pasirodė pirmieji straipsniai "Lietuvių archyve", ėjusiame 1941-1943 metais, taip pat kituose leidiniuose. Karštiems prisiminimams, pasakojimams, liudijimams tuo metu dar labai trūko NKVD ir KGB dokumentų, jų dauguma buvo išvežta į Rusijos gilumą. Nebuvo įmanoma nustatyti tikslių tremtinių, politinių kalinių ir kitų represuotų žmonių skaičių.

Kita tyrimų banga prasidėjo su Sąjūdžio atsiradimu. 1988 metų liepos mėnesį prie Sąjūdžio buvo sudaryta speciali komisija stalinizmo nusikaltimams Lietuvoje tirti. Jos pirmininku tuomet buvo profesorius Julius Juzeliūnas. Komisijos nariai ir informaciją teikę žmonės, rizikuodami ir nežinodami, kuo visa tai baigsis, daug padarė. Iš prisiminimų, laiškų pradėta formuoti duomenų bazė apie sovietmečiu prieš Lietuvos gyventojus vykdytas represijas, trėmimus, kalinimus, prievartinius iškeldinimus, žudynes. 1991 metais darbą perėmė įsteigtas Represijų Lietuvoje tyrimo centras, kuriam vadovavo dabartinė LGGRTC generalinė direktorė Birutė Burauskaitė.

- Kiek iš viso buvo ištremta Lietuvos gyventojų?

- Oficialiai skelbiama, kad per pirmąjį sovietmetį (nuo 1940 metų birželio iki nacių ir sovietų karo pradžios 1941 metų birželio 22 dieną) buvo įkalinta, nužudyta ir ištremta 23 tūkst. Lietuvos gyventojų (18 228 iš jų atsidūrė tremtyje). Iš 1941 metų tremtinių karo pabaigos sulaukė tik apie 50 procentų. Iš 1944-1953 metais ištremtų 118 tūkstančių tremtyje mirė apie 28 tūkstančiai.

Pagrindinė informacija imta iš NKVD, KGB ir Komunistų partijos dokumentų. Yra išlikę trėmimo planai, ataskaitos, pranešimai, informacija apie mirusius kelyje, apie pasislėpusius ir tremties išvengusius žmones. Šie dokumentai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.

- Ar šie dokumentai atspindi tikrą situaciją? Ar nėra išplėštų puslapių?

- Stalininio laikotarpio dokumentai išlikę, jų yra labai daug, dešimtys tūkstančių bylų. Galima rasti beveik visų tremtinių, jų šeimų bylas. Tai suteikia daug informacijos. Iš Rusijos iki šiol nepavyksta atgauti kai kurių valstybės pareigūnų, suimtų okupacijos pradžioje, baudžiamųjų bylų, pavyzdžiui, ministro pirmininko Antano Merkio arba užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio. Sunku pasakyti, kodėl jos taip slepiamos. Gal jose yra ne tik tardymo protokolai, bet ir slaptos agentūrinės informacijos. Gal ir dėl to, kad jų bylos istorikams turėtų gerokai didesnę reikšmę.

Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriuje saugomos politinių kalinių (daugiau kaip 80 tūkst. nuteistųjų) bylos. Be to, dar yra daug slaptos raštvedybos, operatyvinės informacijos dokumentų, įvairių pranešimų, atspindinčių represinių struktūrų virtuvę. Stalininio laikotarpio dokumentai, palyginti su vėlesnių laikų, ypač paskutinių sovietmečio metų, yra geriau išsilaikę, jų mažiau sunaikinta ar išvežta į Rusijos KGB archyvus. Daug 1988-1990 metų dokumentų, slepiant veikiančių agentų pavardes ir jų teikiamą operatyvinę informaciją, yra sunaikinta.

Gal pusė baudžiamųjų stalininio laikotarpio bylų taip pat buvo išvežta į Rusiją, tačiau tuometinei Lietuvos valdžiai iki 1992 metų rudens pavyko susitarti su Boriso Jelcino valdžia ir atgauti dešimtis tūkstančių bylų. Suprantama, buvo deramasi ir dėl vėlesnių laikų dokumentų, tačiau nepavyko susitarti. Na, bet gal praeis koks 20 metų, ir atgausime iki 1990 metų Lietuvoje veikusių 8 tūkst. agentų bylas, nebebus prasmės jų slėpti.

Į Rusijos archyvus buvo išvežta ir daug kitų istorinę vertę turinčių dokumentų, pavyzdžiui, pramonės įmonėms, pasipriešinimo organizacijoms užvestos bylos. Daug ką įdomaus atskleistų KGB susirašinėjimas su Komunistų partijos Centro komitetu. Šis atskiras fondas irgi išvežtas į Rusiją.

- Ar kam nors leidžiama patekti į Rusijos KGB archyvų fondus?

- Patekti į vadinamąją Lubianką, į KGB archyvą, tikrai neįmanoma. Tačiau Maskvoje yra Valstybinis Rusijos Federacijos archyvas, kuriame galima rasti ir daug NKVD bylų. Kai kam iš istorikų, tremtinių ar politinių kalinių artimųjų pavyksta patekti į šį archyvą. Lietuvos istorikams labai sunku patekti ir į kitus valstybinius archyvus, pavyzdžiui, karo arba užsienio reikalų archyvus.

- Ar pirmųjų masinių trėmimų dieną mini kitos tai patyrusios šalys?

- Baltijos šalyse, Besarabijoje, Bukovinoje, Vakarų Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje 1941 metų birželio trėmimai prasidėjo tuo pačiu metu. Ši milžiniška operacija apėmė visas naujas šalis ir teritorijas, kurias Sovietų Sąjunga užgrobė po Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo. Baltijos šalys birželio 14 dieną mini labiau nei Baltarusija ar dabartinė Moldova. Baltarusijoje ši data valstybiniu lygiu neminima, yra tik tam tikros inteligentų grupės, kurios tai prisimena.

- Ar kaimynės šalys turi panašių institucijų sovietmečio nusikaltimams tirti?

- Lenkijoje yra Tautos atminties institutas. Nors jis įsteigtas daug vėliau nei LGGRTC, tik prieš maždaug 10 metų, Lenkija tam metė daug pajėgų. Jų institute dirba daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų (moksliniu darbu užsiima apie tūkstantis istorikų). Mūsų departamente mokslinį darbą dirba 7 istorikai. Pajėgos nesulyginamos. Lenkai kasmet išleidžia apie 200 istorinių knygų. Be to, lenkams dirbti lengviau, nes jų komunistinio laikotarpio bylos niekur neišvežtos, archyvai priklauso jų institutui, bylas istorikai gali atsinešti į kabinetus. Mes bylų tirti turime eiti į kitą instituciją - Ypatingąjį archyvą - ir ribotą laiką dirbti skaitykloje.

Estų tautinės atminties institutas gerokai mažesnis už mūsų LGGRTC, jame dirba keli istorikai. Latvijoje analogiškos institucijos nėra, panašų darbą dirba Okupacijų muziejus. Panašių institucijų yra daugelyje Vakarų Europos šalių, tačiau ten tyrimai sukoncentruoti į vokiečių okupaciją. Buvusi Rytų Vokietija, Čekija, Vengrija tiria komunistinio režimo nusikaltimus. Tik vienur šį darbą dirba akademinės įstaigos, kitur - muziejai.

Su Lenkijos tautos atminties institutu 2010 metais esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Bendras darbas, kurį šiuo metu dirbame, - baigiamas parengti dokumentų rinkinys, skirtas lietuvių ir lenkų antikomunistiniam partizaniniam pasipriešinimui 1944-1945 metais. Palaikome ryšius su latvių, estų, ukrainiečių istorikais, rengiame tarptautines mokslines konferencijas. Rugsėjo mėnesį organizuosime konferenciją, skirtą 1944 metų situacijai Lietuvoje ir gretimose šalyse, kai nacistinę okupaciją keitė sovietinė.

Departamento Archyvinis vardynų skyrius leidžia daugiatomį tęstinį leidinį "Lietuvos gyventojų genocidas". Jau paskelbta dešimtys tūkstančių represuotų asmenų pavardžių. Šiemet planuojame išleisti šeštąją knygą, skirtą represuotiesiems 1949 metais.

- Ar žinoma, kiek yra grįžusiųjų iš tremties ir lagerių?

- Tikslių duomenų nėra. Suskaičiuoti sunku, nes iki 1958 metų, praėjus penkeriems metams po Stalino mirties, lietuviams į Lietuvą buvo draudžiama grįžti. Tad daugelis apsistodavo Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir kitur. Galbūt pusei išgyvenusiųjų tremtyje ir lageriuose pavyko grįžti į Lietuvą. Be to, įsikurti sąlygos buvo sudėtingos: negalėjai niekur prisiregistruoti, jei neturi darbo, o neprisiregistravęs negalėjai gauti darbo. Dėl tokio uždaro rato daugelis buvo priversti išvykti atgal ar į kitas sovietines respublikas. Grįžimo sąlygas ir socialinę adaptaciją dar reikia tyrinėti, tačiau tai padaryti daug sunkiau, apie tai nėra KGB ataskaitų, reikia rinkti konkrečius faktus, prisiminimus.

- Ką galima atsakyti politikams, kurie pareiškia, jog tremtiniams nereikia jokių pensijų, nes jie tremtyje ir taip gerai gyveno?

- Tegul daugiau pasiskaito apie tuos laikus, sąlygas, patirtas kančias, netektis. Kelionė sunkiomis sąlygomis į tremties vietas trukdavo apie mėnesį, dauguma žmonių mirdavo kelyje. Apskritai lageriuose ir kalėjimuose, mūsų turima informacija, stalininiais laikais žuvo 20-25 tūkst. politinių kalinių, tremtyje - 28 tūkst. žmonių. Labai negarbinga savo kalbomis menkinti kitų patirtas kančias.

***

Skaičiai ir faktai

1941 metų gegužės 14 ir 16 dienomis Sovietų Sąjungos Komunistų partijos (bolševikų) Centro komitetas ir Liaudies komisarų taryba priėmė politinius sprendimus dėl gyventojų trėmimo iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos. Sovietų Sąjungos NKGB išleido direktyvas ir instrukcijas dėl trėmimų organizavimo, trėmimų išvakarėse, birželio 13 dieną, išsiųstoje telegramoje patikslino galutinį iš Lietuvos tremtinų žmonių skaičių – 21 214. Pagal Lietuvos NKGB ir NKVD įstaigų sudarytus ir trėmimų išvakarėse patikslintus sąrašus buvo numatyta suimti ir išvežti 16 479 žmones.

Masiniai trėmimai prasidėjo 1941-ųjų birželio 14 dieną, šeštadienį, vienur - antrą, kitur - trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, talkino Komunistų partijos vietos aktyvas. Vienur leisdavo pasiimti dalį daiktų, kitur žmonės buvo išvežami be jokių asmeninių daiktų. Dažnai tremiamųjų šeimos buvo atvirai apiplėšiamos. Neretai tremtinių paliktą turtą pasisavindavo jo aprašymą ir paskirstymą vykdę pareigūnai. Į mėginančiuosius bėgti buvo šaudoma. Pabėgti ir pasislėpti pavyko vienetams.

Iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 ešelonai su suimtaisiais, 11 ešelonų su tremtiniais, 2 ešelonai su kriminaliniais nusikaltėliais. Birželio 15–19 dienomis iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Ešelonai su suimtaisiais buvo išsiųsti į Starobelsko ir Juchnovo karo belaisvių lagerius (2 ešelonai vėliau buvo persiųsti į NKVD pataisos darbų lagerį Krasnojarsko krašte – Kraslagą). 8 tremtinių ešelonai buvo išsiųsti į Altajaus kraštą, 1 – į Novosibirsko sritį, 1 – į Komijos ATSR ir 1 – į Kazachstano SSR Gurjevo sritį. Kai kurie ešelonai kelyje buvo nukreipti į kitus lagerius ir tremties vietas.

Trėmimų operacija vyko sparčiai: birželio 16-osios vakarą į vagonus buvo susodinta daugiau kaip 15 tūkst. žmonių. Birželio 20 dieną buvo sudaryta speciali Lietuvos NKGB grupė, kuri turėjo organizuoti nuo trėmimo pasislėpusių asmenų paiešką.

Lietuvos gyventojų trėmimo operacija buvo baigta birželio 17 dieną, tačiau dėl prasidėjusio Vokietijos ir SSRS karo nebuvo spėta rasti ir ištremti nuo trėmimo pasislėpusius bei pabėgusius asmenis, nebuvo spėta išsiųsti kai kurių ešelonų. Pirmosiomis karo dienomis buvo išvaduoti tremtiniai, kurių okupantai nespėjo išsiųsti iš Lietuvos.

Birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos buvo deportuota apie 17 500 žmonių, tarp jų - 4663 suimtieji ir 12 832 tremtiniai (šiuo metu nustatyti 16 246 tremtinių likimai).

www.archyvai.lt informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"