TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Ką atnešė pergalė

2015 05 08 6:00
Norbertas Černiauskas: "Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga, o vėliau ir jos teisių perėmėja Rusija nebaigė iki šiol, tik karas perėjo į kitą etapą." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prasideda dvi dienas truksiantys pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-mečio renginiai. Šiandien šį jubiliejų minės Vakarų pasaulis, rytoj - Rusija. Lietuvos istorikai pabrėžia, kad gegužės 8-oji ir gegužės 9-oji skiriasi ir ideologijos, ir vertybių požiūriu.

Pergalės 70-metis minimas, kai dėl karo Rytų Ukrainoje įžvelgiamas pavojus kilti pasaulinio masto konfliktui. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir vadinamasis tėvynainių gynimas užsienyje neretai lyginamas su nacistinės Vokietijos elgesiu prieš Antrąjį pasaulinį karą, kaip ryškiausią pavyzdį pateikiant tuometės Čekoslovakijos Sudetų krašto užgrobimą.

Daug kam kyla klausimas, ar Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusija apskritai turi teisę kartu su civilizuotu pasauliu minėti Pergalės dieną? „Teisę švęsti pergalę turi paprasti rusai, ne Kremlius“, - LŽ sakė istorijos mokslų daktaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Už datų slypi esmė

Kodėl Vakarai ir Rusija Pergalės dieną švenčia ne tą pačią dieną? A. Anušauskas priminė, kad nacistinė Vokietija buvo priversta pasirašyti du kapituliacijos aktus. Pirmas pasirašytas 1945 metų gegužės 7-ąją Reimso mieste, jis įsigaliojo gegužės 8 dieną 23 valandą 01 minutė. Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui pareikalavus, gegužės 8-ąją prieš vidurnaktį Berlyne pasirašytas antras kapituliacijos aktas, tuo metu Maskvoje jau buvo gegužės 9-oji - 0 valandų 43 minutės.

Vilniaus universiteto istorijos dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas atkreipė dėmesį, kad karo pabaigos pasirinkimas nėra tik paprastas kalendorinis skirtumas. „Esmė ta, kokia ideologija ir kokios vertybės slypi už šių datų. Gegužės 8-ąją šalys mini taiką, grįžimą į normalų gyvenimą, bandymą įveikti karo patirtis, jas įvertinti, judėti į priekį ir vienytis, kad panašus konfliktas daugiau nepasikartotų", - LŽ sakė jis.

Tuo metu gegužės 9-oji N. Černiauskui asocijuojasi su jėgos demonstravimu, užkariavimais, pergalėmis, kaip neklystamumo ir primestos viršenybės įtvirtinimu, perspėjimais ne tik nugalėtiesiems, bet ir sąjungininkams. "Iš esmės 1945 metais oficialiai pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga, o vėliau ir jos teisių perėmėja Rusija nebaigė iki šiol, tik karas perėjo į kitą etapą. Nuolat ieškoma „fašistų“ ir jų randama Estijoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje. Jei seksime bolševikine logika, gegužės 9-oji simbolizuoja ne Vokietijos sutriuškinimą, o Rytų ir Vidurio Europos užkariavimą - ilgametės bolševikų svajonės įgyvendinimą. Būtent todėl kasmet Pergalės diena ir „švenčiama“ Maskvoje“, - mano jis.

Nuosprendis mažoms tautoms

Abiejų istorikų nuomonės sutapo dėl to, kad Antrasis pasaulinis karas iš tiesų prasidėjo ne 1939 metų rugsėjo 1 dieną, o rugpjūčio 23-iąją, kai buvo pasirašyta Nepuolimo sutartis, žinoma kaip Molotovo - Ribentropo paktas.

„Jis simbolizuoja dviejų diktatorių - J. Stalino ir Adolfo Hitlerio - paskelbtą nuosprendį laisvoms valstybėms, o rugsėjo 1-ąją tas nuosprendis buvo pradėtas vykdyti“, - pabrėžė A. Anušauskas. Vėliau A. Hitleris, anot jo, apgavo J. Staliną ir staiga užpuolė Sovietų Sąjungą.

„Tik pridursiu, kad dažnai net ir dabartinėje Rusijoje aiškinama, jog Lenkiją, Suomiją, Baltijos valstybes, Besarabiją SSRS užgrobė, kad savitu būdu gelbėtų slavus nuo būsimos nacių okupacijos ir taktiškai pasirengtų būsimam karui su nacistine Vokietija. Teigiama, jog kartu nuo netikėtos vokiečių intervencijos buvo apsaugotos ir užimtosios teritorijos", - sakė N. Černiauskas.

Vakarų pagalba nutylima

Pagal naujausią Rusijos istorijos versiją pergalę Antrajame pasauliniame kare mėginama priskirti tik Sovietų Sąjungai, užmirštant Vakarų sąjungininkes.

Arvydas Anušauskas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

A. Anušausko teigimu, taip Kremlius vėl klastoja istoriją. Jis abejoja, ar tikrai Sovietų Sąjunga buvo pajėgi nugalėti Vokietiją be sąjungininkių pagalbos. „Nelieskime 1944 metais atidaryto antrojo fronto. Daug ką pasako amerikiečių bei anglų vykdytas technikos bei atsargų tiekimas į SSRS. Tarkime, pasinaudodama tiekimu iš Vakarų Sovietų Sąjunga galėjo padvigubinti šaudmenų gamybą. SSRS gavo daugiau aviacinių degalų, negu pati pagamino. Per karą SSRS buvo pagaminta 265 tūkst. automobilių, o tik iš JAV sovietai gavo 410 tūkstančių. Amerika padangomis aprūpino ir pusę Raudonosios armijos automobilių parko. Trečdalis viso armijos transporto buvo importiniai automobiliai, jie dėl didesnės keliamosios galios buvo naudojami ir kaip artilerijos vilkikai“, - pasakojo A. Anušauskas.

Be sąjungininkių aliuminio sovietinė pramonė būtų pagaminusi perpus mažiau lėktuvų, tankų variklių. „Maža to, iš JAV sovietams per karą buvo atvežti 7057 tankai ir savaeigiai pabūklai, iš Anglijos ir Kanados - dar 5480. Amerikiečiai atsiuntė 15 481, britai - 3384 lėktuvus. Amerikiečiai užkamšė dar vieną deficitinę rusams sritį, atsiųsdami 7944 zenitinius pabūklus. Ir tai toli gražu ne viskas. Apskaičiuota, kad sąjungininkų įtaka Raudonosios armijos apginklavimui yra dvigubai didesnė, negu buvo įprasta manyti iki šiol“, - pažymėjo istorikas.

N. Černiauskas atkreipė dėmesį, kad Sovietų Sąjunga faktus apie Antrąjį pasaulinį karą pradėjo klastoti jam dar nepasibaigus. Pavyzdžiui, istoriko tvirtinimu, yra nutylimos tikrosios priežastys, kodėl SSRS nacių buvo triuškinama 1941 metų antroje pusėje. Istoriko teigimu, tuomet SSRS kariuomenė neturėjo sau lygių nei pagal žmogiškus, nei pagal techninius išteklius. „Nacių Vermachtas karui rengėsi vos 4-5 metus, todėl nuo Raudonosios armijos atsiliko visais parametrais. Bet net ne tai svarbiausia. „Putinizmo“ ideologijai nepasiduodantis Rusijos istorikas Markas Soloninas yra atkreipęs dėmesį, kad 1941-aisiais šimtai tūkstančių sovietų karių metė moderniausius to meto tankus ir pabėgo, nes nenorėjo kariauti už „tokią“ valdžią“, - sakė istorijos specialistas.

Tiesa, vėliau, anot N.Černiausko, nacių teroras ir sovietinių komisarų žiaurumas privertė paprastus SSRS piliečius, atsidūrusius nepavydėtinoje padėtyje, kariauti iki galo.

Tikrieji didvyriai - paprasti rusai

A. Anušauskas pripažino, kad klausimas, ar SSRS teisių perėmėja Rusija, turint galvoje jos vykdomą agresiją Ukrainoje, turi teisę švęsti Pergalės dieną, yra atviras. Jo nuomone, Kremlius tokios teisės greičiausiai jau neturi. Bet ją turi paprasti rusai.

„Jei kalbame apie karo laimėtojus, Rusijoje jį laimėjo rusų tauta savo milžiniškomis pastangomis. Taip, su sąjungininkių pagalba, nepaisydama savo tironiško režimo veiksmų ir per karą tremtyje ir lageriuose išžudytų milijonų savo piliečių. Vien karo metais gulago lageriuose žuvo milijonas kalinių, o diktatoriaus J. Stalino karinis vadovavimas lėmė milijonines karių ir civilių žūtis. Būtent dėl to ne J. Stalino režimo dabartiniai garbintojai, o rusų tauta, paaukojusi milijonus savo tautiečių ant diktatorių sukurstyto karo aukuro, gali švęsti savo pergalę. Tik dabar šia pergale ir jos vaisiais dėl savo valdžios išlaikymo manipuliuoja kleptokratinė Kremliaus valdžia“, - mintimis dalijosi politikas.

N. Černiausko tikinimu, Antrojo pasaulinio karo metais bolševikinė Rusija buvo lygiai tokia pat agresorė, kaip ir nacistinė Vokietija. „Tai geriausiai parodo 1939-1941 metų laikotarpis, kurį iš pradžių Sovietų Sąjunga, o vėliau Rusija iš paskutiniųjų stengiasi užtušuoti sekdamos pasaką apie Didįjį Tėvynės karą, kurio pradžia esą siekia 1941 metų birželio 22 dieną, kai A. Hitleris užpuolė SSRS. Bet ar galime užmiršti plėšikišką Vidurio Europos tautų okupaciją, stalinistinės valstybės karą prieš Suomiją?" - kalbėjo istorikas.

Anot jo, SSRS teisių perėmėja Rusija nepasikeitė. "Pirmiausia turiu galvoje neseniai užgrobtas Gruzijos, Ukrainos teritorijas. Kaip tai susiję su Kremliaus garsiai propaguojama taikos politika?“ - stebėjosi N. Černiauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"