TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kai genealogija ant bangos ir plyšta archyvinės knygos

2012 08 21 8:11
Romo Jurgaičio nuotraukos/LVIA direktoriaus pavaduotojas A.Tamulynas didžiuojasi fonduose saugomais seniausiais ir gražiausiais dokumentais, tačiau nėra garantuotas, kada bus sukurtos tinkamos sąlygos jiems saugoti.

Vis daugiau Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) dokumentų dėl prastos būklės nebeišduodami tyrinėtojams, juo labiau plačiajai visuomenei. Gyvybiškai, galima sakyti, reikia juos skaitmeninti, tačiau naujosios technologijos sunkiai pasiekia seniausio Lietuvos archyvo fondus.

"Buvo pas mus ir premjerų, ir prezidentų, - liūdnai juokavo šiemet 160 metų jubiliejų mininčio archyvo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Tamulynas. - Matė, kokia padėtis, tačiau finansavimo limitas toks, kad žiemą saugyklose įjungtas šildymas per mėnesį suėstų visų metų pinigus."

Menkas LVIA finansavimas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos (LGHD) pirmininko pavaduotojos Sigitos Gasparavičienės nuomone, būtų svarbiausia priežastis, kodėl taip vangiai diegiamos informacinės technologijos. Archyvas turi kaip nors išgyventi, todėl susitelkė į genealogijų sudarymo užsakymus, o kitoms veiklos sritims skiria per mažai dėmesio ir išteklių.

Genealogė S.Gasparavičienė neslėpė pasipiktinimo primityviomis darbo sąlygomis LVIA skaitykloje.

Lengviausiu keliu

"Tiek žmonių ateina, o susiorientuoti čia labai sunku, nes iki šiol nėra įdiegta moderni dokumentų paieškos sistema, - kalbėjo S.Gasparavičienė. - Pavyzdžiui, Lietuvos centrinis valstybės archyvas iš esmės kompiuterizuojamas. Informacija keliama į internetą ir pagal pavardes ar temas jau galima šį bei tą susirasti. O čia reikia profesoriumi būti, kad ką nors rastum. Po truputį sudaromos rodyklės, tačiau jos tokios primityvios. Sako, neturi žmonių, bet genealogijoms jų užtenka. Manau, nukrypta į lengviausią barą. Kiti darbai nedaromi."

Dėl LVIA teikiamų paslaugų ir ribotų galimybių visuomenei naudotis  dokumentais LGHD atstovai dar pernai kreipėsi į kultūros ministrą Arūną Gelūną, Lietuvos vyriausiąjį archyvarą Ramojų Kraujelį, Lietuvos archyvarų asociacijos pirmininkę Neringą Češkevičiūtę. Rašte pabrėžta, kad vieninteliai šiuolaikiniai dokumentų išsaugojimo būdai, leidžiantys jais naudotis ir nekenkiantys jų būklei, yra mikrofilmavimas ir skaitmeninimas, taip pat jų bazės internete plėtimas bei tobulinimas. Šis procesas LVIA po truputį vyksta, tačiau dokumentų išsaugojimo (restauravimo) ir jų skaitmeninimo tempas vis dėlto neatitinka dabarties poreikių.

S.Gasparavičienė pripažino, kad į iškeltas problemas šiek tiek atsižvelgta. Seimas, svarstydamas biudžetą, skyrė truputį daugiau pinigų dokumentams mikrofilmuoti. Nupirkti keli nauji mikrofilmų skaitymo aparatai, nors, deja, prastos kokybės. Reikėtų iš esmės modernizuoti archyvo skaityklų darbą. Kol kas čia vyrauja pasenusi kompiuterinė ir programinė įranga, o nemažai archyvinių fondų apyrašų (katalogų) yra seni, painūs, nekompiuterizuoti. Itin svarbių archyvinių fondų apyrašai sudaryti ranka dar carinės Rusijos ar sovietiniais metais rusų kalba.  

Restauruotas Gavrilavičių šeimos bajorystės patvirtinimo dokumentas, 1819 metai.

Nenutrūkstamu srautu

LVIA direktoriaus pavaduotojas A.Tamulynas teigė, kad stengiamasi apimti daugybę veiklos sričių pradedant dokumentų restauravimu, įrišimu, skaitmeninimu, tačiau kol yra toks didelis archyvinių pažymų poreikis, archyvo darbuotojai turi tą darbą atlikti. Užuot tvarkę, sakysim, fondus, restauravę suplyšusias bažnytinių metrikų knygas, perrašę nusitrynusias vardines rodykles, skaitmeninę jas ir kėlę į internetą, turi išduoti archyvines pažymas. Didžiulis lankytojų srautas nebeleidžia atlikti kitų darbų. Juo labiau kad prieš kelerius metus gerokai sumažinta ir etatų.

Viena pagrindinių LVIA funkcijų, kaip pabrėžė A.Tamulynas, - valstybinių institucijų ir piliečių paklausimų vykdymas juridiniams faktams nustatyti, patvirtinti: asmenų gimimas, santuoka, mirtis, kai kada ištuoka. Neįrodęs giminystės ryšių žmogus gali netekti teisės į turtą, negauti pilietybės. LVIA du skyriai tokias pažymas ir išduoda. Pavyzdžiui, 1992-1993 metais gauta daugiau kaip 30 tūkst. paklausimų per metus. Dabar srautas truputį sumažėjo, vidutiniškai būna apie 12 tūkst. paklausimų per metus. Tačiau priimamas naujas įstatymas, tarkim, dėl našlių pensijų, rezistentų statuso ar pilietybės suteikimo termino pratęsimo, ir vėl paklausimų padaugėja.

"Darome būtent tai, kas aktualu visuomenei. Gal norėtume kitus fondus skaitmeninti, nes kadaise pradėjome mikrofilmuoti senuosius aktus ir dalį darbo padarėme, tačiau prasidėjo genealogijų bumas. Paklausimų gausybė, bažnytinių metrikų knygos ėmė plyšti, todėl viską metėme ir pirmiausia ėmėmės jų, - kalbėjo LVIA direktoriaus pavaduotojas. - Pagal pirminį projektą planuota suskaitmeninti 400 metrikų knygų. Dabar dar penkerius metus bus tęsiamas jų skaitmeninimas.

Pavyzdžiui, šiemet suskaitmeninsime apie 20 fondų ir gal tik vieną kitą senąjį aktą. Pagal smulkesnes programas skaitmeninami ir ypač unikalūs dokumentai. Juos jau galima matyti internete. O skaitykloje pastatytais kompiuteriais įėjus į LVIA vidaus tinklą galima irgi skaityti labai daug sukeltų dokumentų."

Per įgyvendinamus Europos Sąjungos ir kitus projektus LVIA kasmet dalį dokumentų restauruoja, įriša, taip pat kasmet dalį dokumentų mikrofilmuoja ir skaitmenina. Suskaitmeninti dokumentai, pavyzdžiui, dabar itin populiarios metrikų knygos, keliami į internetą. Dėl priekaištų, kad šis procesas vyksta per lėtai, A.Tamulynas patikino, kad dabar tempas spartinamas. Kiek leidžia gaunamos lėšos, kasmet perkama kompiuterių. Už pačių uždirbtus pinigus perkami ir mikrofilmų skaitymo aparatai. Vieni aparatai senesni, dažniau genda, juo labiau kad yra labai intensyviai naudojami. Užsienyje tokius po poros metų nurašo ir perka naujus, o LVIA mėgina taisyti, tačiau sunku gauti detalių. Technika darosi vis sudėtingesnė, o Lietuvoje rinka maža. Pagal mainų programą LVIA jau daugelį metų keičiasi dominančių dokumentų mikrofilmais su Lenkija, ypač su Senųjų aktų archyvu Varšuvoje. Tikimasi ateityje keistis ir skaitmeninėmis kopijomis.

Kaip caro laikais buvo sprendžiama prostitucijos problema, matyti iš bylos, iškeltos policijai gavus raštą, kurį pasirašė "nukentėjusieji" nuo prostitutės.

Iš daugiakalbės praeities

"Nesame didžiausias archyvas. Daugiau dokumentų saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve. Tačiau mūsų dokumentai yra seniausi ir gražiausi, - neslėpė pasididžiavimo A.Tamulynas. - O dėl problemų, iš karto sakau: mūsų saugyklos iš principo neatitinka dokumentų saugojimo reikalavimų. Vasarą per karšta, žiemą per šalta, ir dokumentams nėra gerai. Problemą gali išspręsti rimta rekonstrukcija. Tokios nėra buvę nuo 1962 metų, kai baigtas statyti LVIA pastatas. Galvota apie rekonstrukciją ir projektas buvo parengtas, bet užėjo sunkmetis. Be to, mūsų sistema pradėjo kitus pastatus statytis. Kol jie nebus baigti, niekas neduos pinigų, kad iš karto keli archyvai būtų statomi ar rekonstruojami, todėl vargiai ar iki 2018-2019 metų prasidės mūsų pastato rekonstrukcija."

LVIA išduodamų skaityti dokumentų apimtimi lenkia, ko gero, kitus Lietuvos archyvus. Jis populiarus ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp užsieniečių. LVIA direktoriaus pavaduotojas pripažino, kad daugelis fondų apyrašų, ypač iki Lietuvos valstybės atkūrimo, yra sudaryti rusų arba lenkų kalbomis. Tie, kurie piktinasi, kodėl nėra lietuviškų apyrašų, lauktų toks paaiškinimas: "Jei nemokate skaityti ranka rašyto rusiško arba lenkiško apyrašo, tada mūsų archyve nėra ko veikti, nes ir dokumentų negalėsite perskaityti. Lietuviškų jų beveik ir nėra. Iki 1918 metų - tik vienas kitas, galima sakyti, retenybė. Seniausios knygos parašytos lotyniškai arba kanceliarine LDK, t. y. senąja gudų kalba, vėlesniais laikais - senąja lenkų ir senąja rusų kalbomis, o giminių fonduose galima aptikti ir prancūziškai, itališkai, vokiškai ar kitomis kalbomis parašytų dokumentų."

Būna žmonių, kurie pamato, kad nieko nesupranta, padėkoja ir išeina, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie reikalauja, kad archyvo darbuotojai jiems išverstų. Tokia paslauga neįeina į LVIA funkcijas. LVIA darbuotojai turi saugoti ir pateikti dokumentus, gali pakonsultuoti, tačiau neturi išteklių sėdėti prie kiekvieno skaitytojo.

Kad ir kaip ten būtų, kasmet dalies fondų struktūra tobulinama ir jų apyrašai jau pateikiami dviem - lietuvių ir originalo - kalbomis. Taip pat sudaromos geografinės, dalykinės, vardinės rodyklės.

LVIA turi ir vienų seniausių nuotraukų Lietuvoje originalus. Jos susijusios su 1863 metų sukilimu ir pateko į archyvą, kai buvo konfiskuoti sukilėlių dvarai. Turint galvoje fotografijos istoriją, šios nuotraukos vienos seniausių ir Europoje.

Mada ar poreikis

Nuo dokumentų, susijusių su asmens kilmės vietove, apyrašų prasideda kiekvieno archyvo lankytojo kelionė į praeitį. Apyrašuose matyti, kurių metų bažnytinės metrikos knygos išlikusios. Jei jos mikrofilmuotos, gauna mikrofilmus, arba gali pasižiūrėti skaitmeną, jei ši paskelbta internete. Jei ne - duodami originalai. Labai blogos būklės knygos skaitytojas negaus, tačiau jei tikrai nujaučia, kad ten yra, sakysim, senelio, duomenys, gali užsakyti jau mokamą archyvo pažymą.

Anksčiau buvo leidžiama, pasak LVIA direktoriaus pavaduotojo, tiesiog ant palangės pasidėjus veltui fotografuoti metrikų knygas ir kitų fondų dokumentus. Dabar toks fotografavimas uždraustas. Skaitykloje pastatyta technika žmogus už simbolinį mokestį gali pasidaryti kopiją, jei nori - gali užsisakyti. Skaitmeninę ar popierinę kopiją padarys LVIA darbuotojai. Kaina priklauso nuo dokumento. Senųjų dokumentų iki XVIII amžiaus kopijos daromos tik skaitmeninės, kad nebūtų pakenkta originalui.

"Šiokią tokią tvarką padarėme. Aišku, kai kas piktinasi, tačiau taip yra visame pasaulyje. Mes dar leidžiame parkeriais rašyti skaitykloje, o sakysim, Varšuvoje - tik pieštukais. Pasitaiko atvejų, kai skaitytojas parkeriu pasibraukia pavardes archyviniuose dokumentuose. Esame atėmę skaitytojo pažymėjimą kuriam laikui, - pasakojo LVIA direktoriaus pavaduotojas. - Anksčiau archyve dirbdavo mokslininkai, gerai žinantys, ko nori ir kur ieškoti, o dabar įleidžiami žmonės, galima sakyti, iš gatvės. Laisvas priėjimas prie šaltinių. Archyvas atviras visuomenei."

Buvo svarstoma įvesti LVIA abonemento mokestį, tačiau taip ir liko, pasak A.Tamulyno, kad nebūtų pažeidžiama teisė gauti informaciją. Jei paslauga būtų mokama, archyvas gautų pinigų, o ir skaitytojų, tarp kurių, galimas dalykas, yra tokių, kurie ateina iš neturėjimo ką veikti, srautas sumažėtų.

"Kartais prie skaityklos išsirikiuoja eilė žmonių. Sovietmečiu niekas nedraudė metrikų knygų skaityti, tačiau retas kuris tai darė. Dabar atsirado poreikis, o gal mada pasidarė. Anksčiau visi buvo iš valstiečių, o dabar bajorais nori būti. Ateina grafais, išeina nesantuokiniais vaikais. Giminėje lyg ir nebuvo taip, o metrikų knygos rodo", - ironizavo A.Tamulynas.

Aišku, sumažėjęs skaitytojų srautas palengvintų archyvo darbą. Bet ar tai išeitis? Taip pat aišku, kaip pridūrė LVIA direktoriaus pavaduotojas, kad niekas nė lito daugiau archyvui nepridės. Jau žinoma, kad LVIA finansavimas 2013 metais bus 2012 metų lygio.

Skaitmeninės archyvinių dokumentų kopijos padėtų išsaugoti jų originalus.

Šiek tiek istorijos

Seniausias Lietuvos archyvas, kaip pasakojo LVIA direktoriaus pavaduotojas A.Tamulynas, savo ištakomis siekia 1852 metus, kai Rusijos imperatoriaus asmeniniu įsaku Vilniuje buvo įsteigtas Senųjų aktų knygų centrinis archyvas ir per tris dešimtmečius į jį suvežti visi išlikę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybinių institucijų dokumentai. Vėliau buvo atvežti panaikinto panašaus profilio Liublino archyvo, o dar vėliau - ir Vitebsko archyvo dokumentai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniaus archyvas beveik nenusileido Varšuvos senųjų aktų knygų archyvui. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui daugiau kaip pusę archyvo, vertingiausi ir seniausi dokumentai, buvo išvežti į Rusiją. Sudėtinga padėtis susiklostė po karo, kai atsikūrė savarankiškos Lenkijos ir Lietuvos valstybės. Pagal pasirašytas taikos sutartis su Rusija išvežti dokumentai bei kitos vertybės turėjo būti grąžintos. Dalį jų susigrąžino Lietuva, dalį - Lenkija. Vis dar nemažam archyvui Vilniuje vėl iškilo grėsmė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Įžengus Raudonajai armijai archyvo dokumentai buvo masiškai vežami į Sovietų Sąjungą ir atsidūrė Baltarusijoje. 1942-1943 metais didžiąją dalį jų daugiau kaip 20 vagonų pavyko susigrąžinti atgal į Vilnių.

Dabartiniame LVIA saugomi seniausi dokumentai iš LDK laikų (XV-XVIII a.), taip pat Rusijos imperijos (1792-1918) ir kaizerinės okupacijos (1915-1918) periodų valstybinių institucijų dokumentai. Dideli bažnytinių įstaigų, buvusių Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų vyskupysčių dokumentų nuo XV amžiaus iki 1940 metų kompleksai. Seniausias saugomas šaltinio originalas - Vakarų Europoje rašytos pergamentinės liturginės knygos fragmentas - datuojamas apie 1280-1330 metus. Archyve taip pat saugomas labai didelis Lietuvos žymiųjų giminių, tokių kaip kunigaikščiai Radvilos, Sapiegos, Pliateriai, Tiškevičiai, Oginskiai, išlikusių dokumentų nuo XV a. iki 1941 metų kompleksas.

Šiuo metu LVIA yra 1178 fondai. Juose sukaupta daugiau kaip 1 mln. 340 tūkst. saugomų vienetų. Sudėjus vieną dokumentą šalia kito susidarytų apie 17,5 kilometro. Kartu su filialu, kuriame saugomi civilinės būklės aktai nuo 1940 metų, LVIA turi 21 popierinę saugyklą ir tris kitokių laikmenų saugyklas. Jose specialiu užsakymu pagamintuose stalčiuose laikomi rašytinių istorijos šaltinių, saugomų Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos archyvuose ir bibliotekose, mikrofilmai, restauruoti pergamentai ir kiti dokumentai nuo seniausių laikų. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino miestų jėzuitų kolegijoms (1578-1767). Saugyklos įrengtos LVIA pastato rūsyje buvusioje slėptuvėje, nes ten daugmaž pastovus klimatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"