TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kaip Barbora Radvilaitė atrodytų šiandien

2012 05 29 8:46

Istorinės asmenybės įkvepia. Neseniai žinomos menininkės-kostiumų dizainerės pafantazavo, kaip karalienė Barbora Radvilaitė galėtų atrodyti šiandien ir ką iš jos kolekcijos dabartinės moterys galėtų rinktis iškilmingam pobūviui.

Kostiumų dizainerės Agnė Kuzmickaitė, Renata Maldutienė ir Jolanta Talaikytė, improvizuodamos istorine XVI amžiaus mados tema, sukūrė jungtinį Barboros Radvilaitės laikų madai skirtą projektą. Žavūs jų kostiumai mena Vilniuje klestėjusį Renesansą, prabangą ir rafinuotumą. Gražuolę Barborą ir jos polinkį į grožį atskleidžiantys kostiumai, galima sakyti, veržiasi į šių laikų pokylių sales.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų organizuotame renginyje dalyvavusi Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Kasner prisipažino, kad ją žavi lietuvių meilė Barborai Radvilaitei bei susidomėjimas jos ir Žygimanto Augusto meilės istorija. "Negaliu sakyti, kad Barboros Lenkijoje nemylime, tačiau bendraudama su lietuviais matau, kaip ši ant sparnų skraidinanti meilės istorija jūsų krašte nuolat grįžta į kultūrinį gyvenimą. Mane žavi dabarties menininkų bandymai modernumą susieti su istorija", - pabrėžė ji.

Kai skleidėsi Renesansas

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos, istorikės dr. Jolantos Karpavičienės, jokia kita pora Lietuvos istorijoje neturi tokios gilios ir įvairiopos istorinės atminties tradicijos. "Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija iki šių dienų tebejaudina visuomenę, tebedomina istorikus, menotyrininkus ir mados kūrėjus, - sakė ji. - Barboros gyvenimo vingiai, jos asmenybės bruožai, gyvensenos ypatumai, pomėgiai, ją supusi aplinka byloja apie Renesanso kultūros raišką Lietuvoje."

Barbora gimė 1520 metais Vilniuje, kuris tada turėjo apie 20 tūkst. gyventojų. Ji buvo jauniausia Jurgio Radvilos ir Barboros Kolankos dukra. Barbora priklausė vienai iškiliausių to meto Lietuvos politinio, ekonominio ir kultūrinio elito giminių. Mieste tuo metu klestėjo ne vien renesansinė Žemutinė pilis, būta gana daug didikų rezidencijų. Tarp jų - ne vieni Radvilų rūmai. Pasak istorikės, ten, kur dabar yra Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, stovėjo Jurgio Radvilos rūmai, kuriuos supo obelų sodas, vyšnių alėjos, gėlynuose skendėjo tvenkiniai.

"Svarbius valstybės postus užimantys Radvilos išsiskyrė itin plačiu kultūriniu horizontu. Tuo metu Vilniaus universiteto dar nebuvo (jis įsteigtas po šimto metų), tačiau Lietuvos didikų, visų pirma Radvilų, vaikai studijuoti keliaudavo į Vokietiją, Italiją, Prancūziją ir, be abejo, iš ten atsiveždavo to meto Europos madų", - teigė J.Karpavičienė.

Barboros Radvilaitės tėvas, didysis Lietuvos etmonas ir kariuomenės vadas, taip pat LDK valdovų rūmų maršalka, rūpinosi ceremonialu, užsienio diplomatų priėmimu rūmuose, kurie, kaip teigia archeologiniai radiniai, tiesiog tviskėjo Renesanso grožiu.

Barbora buvo šviesiaplaukė

Barboros pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis ir jos brolis Mikalojus Radvila Rudasis, kaip spėja istorikai, turėjo tokias pravardes dėl skirtingos plaukų spalvos. "Manoma, kad Barbora, Rudojo sesuo, taip pat buvo panašaus gymio, turėjo šviesius plaukus. Tuo gerokai skyrėsi iš kitų savo amžininkių", - pasakojo istorikė.

Sulaukusi 17-os, ji buvo ištekinta už tuomet politikos grando, žymiausio Lietuvos didiko, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Alberto Goštauto sūnaus Stanislovo. Pora daugiausia laiko leido Geranainių pilyje, dabartinėje Baltarusijoje. Santuoka truko tik penkerius metus, nes Barboros vyras mirė.

Įdomu, kad istorinės žinios apie 17-19 metų Barborą pateikia informacijos apie jos pomėgį gražiai rengtis. Kaip teigė J.Karpavičienė, išlikęs jos kraičio aprašas, kuriame nurodyta, kad Barbora turėjo dešimt puošnių atlasinių ir aksominių suknelių. Labiausiai mėgo baltą, raudoną ir juodą spalvas. Suknelės buvo puoštos šermuonėlio kailiais, siuvinėtos auksu. Ypač ji mėgo būtiną renesansinį aksesuarą - beretę, savo spintoje jų turėjo net keliolika. Labiausiai išsiskyrė raudono venecijietiško aksomo beretė, siuvinėta perlais. Turėjo ir sabalų kailių kepurėlių, prabangių apsiaustų, dešimt perlais puoštų apykaklių. Tai buvo jos mėgstamiausi papuošalai. Be abejo, jos kraityje netrūko žiedų ir grandinėlių.

Tų laikų modelio ūgio

Amžininkų teigimu, Barbora buvo nepaprasto grožio. "Ji visus žavėjo ypač balta oda, buvo išraiškingų didelių tamsių akių, kurių spindesį paryškindavo perlai, - pasakojo istorikė. - Barbora buvo, galima sakyti, tų laikų modelio ūgio. Kai buvo rasti jos palaikai, nustatyta, kad ūgis siekė 160 cm - tiems laikams tai gana aukšta moteris. Išsiskyrė lieknumu, mėgo jodinėti, šokti ir net šaudyti į taikinius."

Iš laiškų matyti, kad Barbora daug dėmesio skyrė kosmetikai. "Viename laiške ji motinos prašė iš Vilniaus atsiųsti balinančios pudros, - dėstė istorikė. - Barboros siuvinėtojo užrašai atskleidžia, kokius juvelyrinius darbus jis atliko puošdamas valdovę: siuvinėta raudono aksomo suknelė, kita per liemenį siuvinėta perlais ir auksu, jais mėgo puošti rankoves bei suknelės apačią. Išskirtinė turėjo atrodyti suknia iš geltono audeklo su septyniais siuvinėtais apvadais, suknia iš tamsaus aksomo su išsiuvinėtomis auksinėmis lelijomis ir t. t."

Slaptas tunelis - nepramanytas

Po penkerių metų santuokos bevaikė 22 metų gražuolė liko našlė ir persikėlė į Vilnių. Daugiausia laiko ji gyveno savo tėvo Jurgio arba brolio Mikalojaus Radvilo Rudojo rūmuose. "Įdomu, kad juos ir Valdovų rūmų rezidencijos rytinį korpusą, kuriame buvo įsikūręs kunigaikštienių dvaras, siejo tunelis (pastatus jungianti arkadų konstrukcija), - pasakojo pašnekovė. - Kam tas tunelis pastatytas? Nuo Vytauto laikų Gedimino pilis kėlė problemų, kadangi Vytautas mūrinę pilį pastatė ant smėlio kalvos, ši pradėjo slinkti, tad kalvą reikėjo sustiprinti. Arkadiniu koridoriumi bandyta sulaikyti slenkantį Gedimino kalno smėlį. Kartu susiformavo tunelis, per kurį buvo galima patekti į Radvilų rūmus. Ilgą laiką legenda laikyta istorija, esą Žygimantas vaikščiojo pas Barborą slaptu tuneliu, gali būti tiesa. Šio tunelio autentiškas grindinys iš dalies yra išlikęs."

Prabangą slėpė

Pasak istorikės, archeologiniai radiniai liudija, kad rezidencija prabanga, meninėmis nuostatomis nenusileido jokiai kitai Europos valdovų rezidencijai. "Valdovų rūmų teritorijos tyrimų metu buvo rasta daug koklių, interjero detalių, atskleidžiančių, jog Lietuva tuo metu gyveno tuo pačiu Renesanso kultūros ritmu, kaip ir Europa", - pabrėžė ji.

Valdovų rūmai buvo žymūs ir tuo, kad juose, kaip ir visuose Europos valdovų rūmuose, buvo kaupiamos meno vertybės - paveikslai, gobelenai, įvairūs lobiai, apie kuriuos amžininkai yra palikę žinių. "XVI amžiaus viduryje Vilniuje lankėsi popiežiaus pasiuntinys Bernardas Bongiovanni. Jis aprašė Žygimanto kolekciją, kuri jam padarė įspūdį, - pasakojo J.Karpavičienė. - Pasiuntinys rašė: "Karalius turi 20 šarvų, iš kurių 4 yra nepaprastai nuostabūs, ypač vieni, kuriuose dailiai išraižytos ir inkrustuotos, karo figūromis pavaizduotos visos pergalės. Jo didenybė rengiasi praktiškai, bet turi visų rūšių drabužių. Turi ir itališko stiliaus auksu siuvinėtų apdarų, skirtų tiek vasarai, tiek žiemai, pamuštų sabalų, vilkų, juodųjų lapių kailiais. Brangenybės jam teikia nepaprastai daug džiaugsmo." Pasiuntinys rašo, esą daugelį brangenybių karalius jam parodė slapta, mat nenori, kad lenkai žinotų, kiek daug joms pinigų išleido."

Amžininkas išvardijo daugybę iš įvairių pasaulio kraštų suvežtų brangenybių, rubinų ir smaragdų, senovinių dėžučių, kurios taip pat pilnos brangakmeniais nusagstytų papuošalų. Jis prisipažino, kad jei viso to nebūtų matęs savo akimis, tai nebūtų patikėjęs, kad čia tokių turtų, lenkiančių Venecijos ir popiežiaus rūmų prabangą, esama.

Atvipo žandikaulis

Pasak istorikės, Lietuvoje įsivyravusiai madai didelę įtaką padarė Žygimanto Senojo vedybos su gražuole kunigaikštyte Bona Sforca. "Ji buvo kilusi iš garsios Milano hercogų giminės, augusi imperatoriškoje aplinkoje. Jos teta buvo šventos Romos imperijos, kitaip sakant Vokietijos imperatoriaus Maksimilijono pirmojo žmona, - aiškino J.Karpavičienė. - Išsilavinusi italė, su savo itališku dvaru į Lietuvą ir Lenkiją atvežė itališkos muzikos, šokių ir mados kultūrą. Pasakojama, kad per savo tuoktuvių pokylį Krokuvos Vavelio pilyje (jai buvo aštuoniolika metų), ji pirmą kartą Lenkijos istorijoje rūmuose kartu su savo freilinomis šoko. Jaunikis buvo taip nustebęs, kad jam, kaip ir kitiems lenkų ponams, net žandikaulis atvipo. Tačiau praėjus vos keliolikai metų jau buvo šokama ir Lietuvoje. Barbora Radvilaitė taip pat labai mėgo šokti. Su Žygimantu Augustu lankydavosi puotose, maskaraduose, ypač mėgo užgavėnes, linksmindavosi iki paryčių. Drįstu tvirtinti, kad kultūros naktų ištakos yra būtent iš šitų laikų."

Nuodingas kremas

Bona Sforca, pasak istorikės, į Lenkiją ir Lietuvą atvežė ne tik itališkų madų, bet ir intelektinio bendravimo tradiciją. "Jos giminaitė Kotryna Sforca apie 1500 metus išleido vieną pirmųjų Europoje kosmetikos vadovėlių. Knygoje surinkta keli šimtai receptų, patariančių, kaip puoselėti veidą, odą, kaip pasidaryti kremų. Suprantama, daugiausia patarimų moterims, bet būta ir kremų vyrams receptų. Vienas kremas vadinosi "su absceniku" (nuodingu arsenu). Bona Sforca rašė, kad kai kremas buvo išbandytas Italijos miestuose vienu metu, liko labai daug gražių našlių", - šypsojosi muziejininkė.

Pasak J.Karpavičienės, Lietuvos didikai vesdavo ne tik Lietuvos diduomenės kitų giminių dukteris, daug merginų atitekėdavo į Lietuvą ir iš kitų kraštų. Tai buvo taip pat svarbus "kanalas", per kurį į Lietuvą plisdavo europinės mados.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"