TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kaip skrydžiai iš Maskvos skatino Kauno vystymąsi

2011 12 23 15:00

Kitąmet sukanka 90 metų nuo tiesioginio oro susisiekimo tarp Maskvos ir Kauno pradžios. Šiomis dienomis naujų maršrutų atidarymas yra įprastas reikalas, bet prieš 90 metų tai buvo svarbus įvykis, paskatinęs ir Kauno oro uosto, ir viso miesto vystymąsi. 

Tiesa, Kaunas jau tais metais buvo laikytas strateginiu punktu. 1934 metų Lietuvos Susisiekimo ministerijos ataskaitos skyriuje "Tarptautinis oro susisiekimas per Lietuvą" sakoma: "Kaunas yra tiltas ir susisiekimo kelių sankryža tarp Vakarų, Baltijos šalių ir Rytų". 

Tais laikais buvo ypač pabrėžiama Kauno, kaip patogiausios vietos oro susisiekimo keliuose Berlynas-Maskva ir Berlynas-Ryga-Talinas-Leningradas, reikšmė, rašoma pranešime spaudai.

1921 m. sovietinės Rusijos ir Vokietijos valdžia pasiekė susitarimą dėl skrydžių iš Maskvos į Kenigsbergą (šiuolaikinį Kaliningradą) ir atgal. Kelią tarp šių miestų iš pradžių planuota padalyti į du etapus, bet Lietuvos Vyriausybė neleido vykdyti skrydžių be nutūpimo per savo valstybės teritoriją. Taip atsirado tiesioginis maršrutas Maskva-Kaunas-Kenigsbergas.

Visi orlaiviai, skrendantys viena ar kita kryptimi, turėjo nutūpti Kaune, priimti arba iškrauti oro paštą, priimti arba išlaipinti keleivius, atlikti muitinės ir pasų kontrolės procedūras ir tuomet tęsti skrydį.

Skrydžius vykdė oro bendrovė "Deruluft", kuri buvo sukurta 1921 metų rudenį specialiai šiems skrydžiams. Pavadinimas "Deruluft" sudarytas iš trijų žodžių vokiečių kalba – DEutsche RUssische LUFTverkehr, Vokietijos-Rusijos skrydžių bendrija – pirmųjų raidžių. 1922 metais pradėta reguliariai skraidyti maršrutu Kenigsbergas-Kaunas-Maskva. Maršrutą aptarnavo šeši pilotai – keturi Vokietijos ir du Rusijos lakūnai. Skrydis truko 8 valandas 45 minutes ir tais laikais keleiviai galėjo sutaupyti daug laiko, nes kelionė traukiniu truko dvi dienas.

1927 metais "Fokker" orlaivius pakeitė nauji patogesni orlaiviai "Dornier Merkur". Būtent dėl to "Deruluft" tais metais gabeno didžiausią pašto kiekį Europoje.

Šis maršrutas tapo istoriniu, o Kaunui jis tapo tikra vystymosi paskata. Sovietinės ir Vokietijos visuomenės penkiolikos metų skrydžių per Kauną laikotarpis atliko esminį vaidmenį vystantis pagrindiniam Lietuvos oro uostui. Štai kas apie tai sakoma "1937 metų susisiekimo ministerijos metraštyje": "Pirmaisiais oro susisiekimo metais aerodromo tarnyba tenkinosi atviru dangumi ir senais barakais. Vėliau pagrindiniamtos mūrinės tarnybinės patalpos, sandėliai. Pastatytas specialus namelis radiogoniometrinei stočiai. Sutvarkyta aikštė, įrengti privažiavimai".

Tarp pirmųjų šios oro bendrovės keleivių buvo rusų poetas Sergуjus Jeseninas, kuris 1922 metų gegužės 10 dieną kartu su Aisedora Dunkan per Kauną atskrido į Kenigsbergą iš Maskvos. Kitų metų birželį "Deruluft" paslaugomis pasinaudojo kitas poetas – Vladimiras Majakovskis. Įkvėptas šio skrydžio, jis parašė eilėraštį "Maskva-Kenigsbergas". Reguliarus susisiekimas nutrūko 1938 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"