TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Karai Vytenio laikais: su kuokomis ir kailiais nebūtume atsilaikę

2016 05 31 13:15
lt.wikipedia.org nuotrauka

Vien kuokų, kailių, medinių skydų ir didelės drąsos atsilaikyti ir puldinėti kryžiuočius nebūtų pakakę. Kunigaikščių Traidenio ir Vytenio laikais Lietuva pradėjo judėti karinės monarchijos link – visa valstybės energija ir ištekliai buvo skiriami karui. Lietuviai perimdavo naują kariavimo techniką iš priešų ir taip tobulėjo.

Taigi, mitas apie kailiais prisidengusius ir medinėmis kuokomis ginkluotus lietuvius, su didžiule drąsa ir energija kovojusius prieš krikščioniškąją Europą – gerokai perspaustas. Tuo metu lietuvių pilys buvo medinės, kas tarsi rodo technologinį atsilikimą, tačiau lietuviai jas sugebėdavo labai greitai atstatyti. Taip apie XIII-XIV amžių sandūroje besikeičiančią Lietuvos kariuomenę „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt pasakojo karo istorikas Karolis Zikaras.

Naujas karo frontas

– Traidenis paprastai pristatomas kaip talentingas karvedys, kurio vadovavimo metu LDK sėkmingai atrėmė keletą Livonijos ordino puolimų, įsitvirtino Palenkėje, siaubė Haličo-Volynės kunigaikštystę. Kaip jo valdymo laikais tobulėjo karyba?

Karolis Zikaras/ Alinos Ožič nuotrauka

– Traidenio laikais Lietuva buvo stipriai kariaujanti šalis. Jis, viena vertus, tvarkėsi su Livonija, tačiau prarado Daugpilį. Bandė paimti Livonijos ordino pilį, tačiau jam nepavyko. Valdymo akcentas – didelės kovos su Haliču ir Volyne. Tai – karas dėl dominavimo regione. Apie naujus karybos bruožus tikslingiau kalbėti jau Vytenio laikais.

Kai į valdžią atėjo Vytenis, atsirado pietvakarinis frontas. Būtent tada kryžiuočiai absorbavo prūsus, skalvius ir priėjo iki Nemuno. Atsidarė naujas karo frontas. Ir vokiečiai iš karto susidūrė su naujomis sąlygomis. Kai kryžiuočiai vykdydavo į žygį, jiems buvo svarbiausia, kad toje teritorijoje atsirastų jų fortas. Jis iš pradžių būdavo puldinėjamas, apsiaučiamas, tačiau tapdavo atsparos punktas. Būdavo atsiunčiamos vis didesnės pajėgos ir teritorija pradedama administruoti – žemės pajungtos labai greitai.

– Vadinamoji Nemuno gynybinė sistema yra gan neblogai žinoma – pilių grandinė palei upę.

– Jūros-Nemuno linija yra priskiriama Vyteniui. Svarbu, kad yra ne tik fortų linija, kurią puldavo priešai, apsiausdavo ar galbūt sunaikino kokią pilį. Taip buvo palaikoma ne tik gynyba – buvo renkami mokesčiai, atliekama administracinė funkcija. Todėl, kai priešas pastato šalia savo fortą, negali pajudėti – lietuvių pilys juk irgi funkcionuoja. Ta linija nesikeitė ilgus karų metus.

Medines pilis greitai atstatydavo

Traidenis. /vdkm.limis.lt nuotrauka

– Lietuvių pilys buvo medinės, kas tarsi liudija stiprų technologinį atsilikimą nuo Vakarų.

– Taip, jos buvo medinės. Tik Gediminas pradėjo statyti mūro pilis ir jos atsirado toje Nemuno linijoje. Po Gedimino jau yra Kauno pilis, Gardino pilis. Bet kryžiuočių pilys ten irgi buvo medinės. Tačiau nereikia medinių pilių įsivaizduoti labai primityviai. Tarkime, kad tai tėra aptvaras. Ne, jas sudeginti nebuvo taip paprasta. Užėjus kryžiuočiams ir sunaikinus kurią nors pilį, lietuviai buvo pajėgūs ją pakankamai greitai atstatyti, taigi situacija likdavo nepakitusi. Tokia taktika šių kovų laikotarpiu ir buvo remtasi.

– Jūros-Nemuno gynybinė linija – tai ir aktyvus pasienis, kuriame privalo tarnauti kariai. Atliekama ne tik gynybinė funkcija, kai bet koks priešo įsiveržimas negalėjo būti nepastebėtas. Bet Vytenis Livonijoje jau sugeba rengti ir ilgalaikes invazines kampanijas, išnaudoti Livonijos ir Rygos arkivyskupo nesutarimus.

– Kai kas sako, kad Lietuva yra geopolitinė anomalija istoriniu požiūriu. Esą jos, kaip istorinio valstybinio darinio, viduramžiais negalėjo būti. Nes ji buvo tarp Vakarų krikščioniškosios Europos ir mongoliškosios civilizacijos. Bet kažkokiu būdu Lietuva išliko. Faktorius, kuris jai padėjo išlikti – Kijevo Rusios dezintegracija, galbūt mongolų negebėjimas „praryti“ visos rusiškosios erdvės.

Bet pagrindinis faktorius, leidęs Lietuvai išlikti toje sunkioje kovoje, buvo efektyvios karinės monarchijos susiformavimas. Valstybės struktūra buvo orientuota išskirtinai į karo dalykus: visa proto ir ekonominė galia bei žmogiškieji resursai buvo pajungti tik tam. Todėl XIII-XIV amžių sandūroje jau derinamos ir gynybinės, ir puolamosios taktikos ir pan.

Karinė ir diplomatinė kampanija

– Vytenio kampanija Livonijoje yra suplanuota, su sąjungininkais koordinuota karinė kampanija. Tai – kokybiškai naujas posūkis, kalbant apie lietuvius?

– Taip, ši karinė kampanija pranoko karybos dimensiją. Tai yra politinė ir diplomatinė kampanija. Visi žinome, kad Gediminas buvo gabus diplomatas, taigi Vytenis bus jo pradininkas, nes sugebėjo tokioje situacijoje įžvelgti vidinį konfliktą, kuris kilo tarp priešų: tarp Rygos miesto arkivyskupo ir kalavijuočių.

Tai, kad kampanija buvo koordinuota ir pajungta diplomatija, tik rodo, kad mūsų valdovų kvalifikacija tuo metu kilo. Organizacine prasme jie tobulėjo. Tie sukurti įvaizdžiai, kad prieš krikščioniškąją Europą, prieš kryžiuočių ordinus atsilaikėme dėka išskirtinės drąsos, kailių ir kuokų – neteisingi, taip nėra.

Visa energija, visas valstybės potencialas buvo skirtas kariauti, taigi kariuomenė sparčiai vystėsi, buvo imli naujovėms. Kai esi technologiškai atsilikęs nuo oponentų, gali kurį laiką išsilaikyti, bet neilgai. Įvairūs tyrimai rodo, kad lietuvių ginkluotė ir šarvai buvo atitinkamo lygio. Bet lietuviai iš kryžiuočių perimdavo karo technologijos naujovių. Kita vertus, ir pats Ordinas vėliau perėmė kai kuriuos lietuviškus kariavimo sprendimus. Tačiau jau vėliau, Gedimino laikais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"