TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Karas subrandino Nepriklausomybės Aktą

2014 09 18 6:00
Centre sėdi Antanas Žmuidzinavičius, žemiau jo antros eilės centre - žmona Marija, greta jos, dešiniau - Julija Biliūnienė (Augustino Janulaičio sesuo, Meilės Lukšienės mama). Trečioje eilėje iš kairės - Valerija Čiurlionytė. Gale stovi Augustinas Janulaitis.Tarp jo ir Antano Žmuidzinavičiaus - jo sužadėtinė Elena Jurašaitytė. Fotografuota Vilniuje Aleksandro Jurašaičio fotoateljė. LMAVB archyvo nuotrauka

Prieš šimtą metų kilęs Pirmasis pasaulinis karas daug lietuvių privertė evakuotis į Rusijos gilumą (tada Lietuva įėjo į carinės Rusijos imperijos sudėtį). Įsikūrusi draugija pabėgėliams remti užsiėmė ne tik šalpa, bet ir žadino lietuvybę, skatino norą po karo grįžti namo ir puoselėjo tautinės valstybės idėją.

"Pirmojo pasaulinio karo metais į Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti susitelkęs kultūros ir politikos elitas, tautinio judėjimo lyderiai kartu ir klojo pamatus 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktui. Jei ne karas, vargu ar šiandien kalbėtume apie šią deklaraciją", - teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Rasa Sperskienė, parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ rengėja.

Nepriklausomybės priešaušriu

Keturias didžiausias imperijas sugriovęs Pirmasis pasaulinis karas sudarė sąlygas atsirasti keliolikai naujų tautinių valstybių. Tarp jų - ir Lietuvai. Iš bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyrių ištraukti unikalūs dokumentai atskleidžia daug įdomių, visuomenei nežinomų detalių iš tuometinės inteligentijos gyvenimo.

"Raudonos aguonos, sudygusios po karo mūšių laukuose, visoje Europoje dabar laikomos Pirmojo pasaulinio karo aukų pagerbimo ženklu. Mistinis sutapimas - Vincas Mykolaitis Putinas apie karo baisumus yra sukūręs eilėraštį "Raudonos gėlės", - sakė Rasa Sperskienė. /Romo Jurgaičio nuotraukos

Parodoje eksponuojami bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomi keturi garsių rusų avangardininkų - Kazimiro Malevičiaus ir Vladimiro Majakovskio - per Pirmąjį pasaulinį karą sukurti propagandiniai plakatai. V. Majakovskis prie plakatų rašė dar ir eiles. "Piešiniai atskleidžia entuziastingas rusų nuotaikas, buvo tikimasi greitos pergalės. Plakatai sukurti tradicine rusų grafika - luboku, jungiančiu primityvistinius piešinius ir pasakų tekstus. Pavyzdžiui, po vienu V. Majakovskis sueiliavo: "Ech i grozno, ech i silno/ žirnyj nemec šiol na Vilno" (Rūsčiai ir smarkiai riebus vokietis ėjo į Vilnių)", - pasakojo R. Sperskienė.

Trėmė nelojalius

Prasidėjus karui gyventojams iš pasienio zonų buvo liepta atsitraukti. Ypač aktyviai mobilizacijos Rusija ėmėsi Rytprūsiuose, nes manė, jog šie gyventojai yra priešiški imperijai. Į Rusiją trėmė ir nelojaliais laikytus katalikus, liuteronus, žydus. Mobilizuojamo amžiaus vyrus išvežė dėl to, kad jų į savo armiją nepaimtų vokiečiai.

"Įsiveržę į Rytprūsius rusai vietinius žmones kaip belaisvius ėmė pėsčius varyti į artimiausias geležinkelio stotis ir vežti į Rusiją. Iš viso išvežta apie 12 tūkst., tarp jų buvo ir nemažai lietuvininkų, - pasakojo parodos rengėja. - Atkakli Felicija Bortkevičienė su Jonu Vileišiu ir Viktorija Landsbergiene įsteigė draugiją "Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams belaisviams iš Prūsų Lietuvos". Tiesiog atsitiktinai Vilniaus geležinkelio stotyje atrado dėl susisiekimo problemų nežinia kiek stovintį sąstatą su tremiamais lietuvininkais, tarp kurių buvo ir garsus spaustuvininkas Martynas Jankus su šeima." Įsteigtoji draugija rinko lėšas ir nešė jiems maistą, drabužius. F. Bortkevičienė paskui tremtinius išvažiavo į Rusiją, Samaros guberniją, ir ten jais rūpinosi.

Parodoje eksponuojamas ir Petrogrado universiteto studento Jackaus Sondeckio (dirigento Sauliaus Sondeckio tėvo) dienoraštis. Tai jaunuolio prisiminimai, aprašyta, ką jis matė keliaudamas per karo apimtą Žemaitiją.

Dailininkas Adomas Varnas piešė politinius šaržus, juos 1922 metais išleido atskiru leidiniu "Ant politikos laktų". Vaižgantas kūrė tekstus. Čia pavaizduotas lietuvių atstovas Rusijos Dūmoje Martynas Yčas, svyravęs tai šen, tai ten.

Žemaitės pasirašyti kvitai

Prieš išvežant į Rusijos gilumą daug pabėgėlių iš visos karo nuniokotos Lietuvos atsidūrė Vilniuje. Miestas padvigubėjo, gyventojams trūko maisto. Iškart buvo įkurtas Vilniaus lietuvių komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti. Vienas žymiausių to komiteto veikėjų buvo advokatas Andrius Bulota, vėliau jis tapo pirmininku. "Pabėgėliais jis rūpinosi su žmona Aleksandra. Bulotų bendražygė buvo rašytoja Žemaitė, ji vadovavo moterų su vaikais prieglaudai, įsikūrusiai inžinieriaus Petro Vileišio namuose. Parodoje eksponuojami Žemaitės pasirašyti kvitai - už 8 rublius pirko drobės prieglaudai, - aiškino R. Sperskienė. - Aleksandra Žemaitės kūrinius vertė į rusų kalbą, o Žemaitė Bulotienę mokė lietuvių kalbos."

A. Bulota priklausė Lietuvos demokratų partijos radikaliajam sparnui. Kai pagrindinį pabėgėlių šalpos darbą perėmė Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, joje dominavo dešinieji. Bulotos su globojama Žemaite, gavę Amerikos lietuvių kvietimą, 1915 metų rudenį išvyko aukų rinkti į Ameriką.

Iš viso Rusijoje atsidūrė apie 300 tūkst. lietuvių pabėgėlių, juos vietiniai dažnai sutikdavo priešiškai, tad tėvynainių palaikymas, šalpa buvo labai svarbūs.

Po propagandiniu plakatu - Vladimiro Majakovskio eilės: "Šol avstrijec v Radzivily, da popal na baby vily" ("Ėjo austras link Radvilų, o pateko ant bobos šakių").

Nesutarė dėl autonomijos

Pirmosiomis karo dienomis lietuviai paskelbė deklaraciją, kuri vėliau buvo vadinama "gintarine". Ją parengė Jonas Basanavičius, Donatas Malinauskas ir Stasys Šilingas. Caro valdžiai lojaliame dokumente jo autoriai išreiškė viltį, kad greitai laimėjus karą Mažąją Lietuvą bus galima prijungti prie didžiosios - "subirusius lietuviškus gintarinius karolius surinkti Rusijos vadovaujamoje tautų sąjungoje".

"Tokia pozicija nepatiko kairiesiems radikalams, kurie tikėjosi bent jau autonomijos. Vyresnio amžiaus nuoseklesnių pažiūrų J. Basanavičius taip radikaliai nemąstė, - teigė R. Sperskienė. - Radikalumu tada pasižymėjo Lietuvos socialdemokratai ir demokratai, vienas jų - advokatas Augustinas Janulaitis."

Kadangi caro valdžia neoficialiai pritarė lietuvių pretenzijoms į Mažąją Lietuvą ir dalį Suvalkų gubernijos, rėmė dėl kalbos ir bažnyčios konflikto su lenkais, konservatoriai laikėsi nuomonės, kad geriau rusų valdžios neerzinti, palengva išsikovoti pasitikėjimą.

Rusija rėmė pabėgėlių šalpos kampaniją, nes tikėjosi, kad gaudami paramą pabėgėliai taps lojalesni. Pasak pašnekovės, nukentėjusiųjų nuo karo šalpos organizacijos gana daug lėšų gaudavo ir iš caraitės Tatjanos (caro Nikolajaus II dukra) komiteto. Ketvirtosios Rusijos Dūmos atstovas Martynas Yčas darbavosi šio komiteto Vilniaus skyriuje, svarbų vaidmenį jame atliko ir veikli Emilija Vileišienė, pasak Vaižganto, buvusi "žinoma stačiokė, arši Vilniaus lietuvių teisių gynėja, patriotė, nežinanti jokių kompromisų ir tiesos apvyniojimo (...) Ji raita lėtu savo vyru, taip pat dideliu veikėju, iš Vilniaus gatvių verkdama šluoja sroves ir partijas".

Kazimiro Malevičiaus ir Vladimiro Majakovskio pieštuose plakatuose pavaizduotas ir dirižablis, per Pirmąjį pasaulinį karą pirmą kartą pasirodęs Lietuvos padangėje.

Dešinieji žaidė balsais

E. Vileišienė priklausė dar ir Lietuvių laikinajam komitetui. Kai šis jau nesugebėjo rūpintis didėjančiu pabėgėlių srautu, darbavosi vėliau įkurtoje Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.

"1914 metų pabaigoje, kai vyko steigiamasis šios draugijos susirinkimas (Žemaitė parašė šmaikštų feljetoną "Susirinkime"), kunigas Antanas Maliauskas atsivedė zitietes, jos balsavo taip, kaip joms buvo nurodyta - už dešiniuosius, - aiškino pašnekovė. - Išskyrus A. Janulaitį, daugiau niekas iš kairiųjų nepateko į draugijos centro komitetą. Kilo susipriešinimas, tai skaudino tautinio atgimimo veikėjus. Pavyzdžiui, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis parašė nerimo kupiną laišką advokatui Petrui Leonui, apgailestavo, kad šalpos organizacijos veikloje nėra vienybės."

Vis dėlto dešiniųjų konservatorių vadovaujamai draugijai pavyko sutelkti didelę dalį Lietuvos visuomenės, į draugiją stojo ir paprasti žmonės, miesteliuose atidarydavo skyrius. Parodoje eksponuojamas sąrašėlis informuoja, ką Svėdasų parapijos žmonės suaukojo nukentėjusiesiems: "5 vyriškus balakonus, 5 vyriškus kailinius, 4 moteriškas šiltas nažutkas, 2 dideles skaras, vyriškus šalikus, paduškas ir kt."

Pasak R. Sperskienės, draugijos centro komitete dirbo visas mūsų tautos elitas - J. Basanavičius, Antanas Smetona, M. Yčas, D. Malinauskas, Antanas Žmuidzinavičius, E. Vileišienė, jos vyras Antanas ir kt. Šalpos organizacijos dirbo ir kultūrinį, patriotinį darbą.

Nesutardami tarpusavyje kairieji (A. Janulaitis, Mykolas Biržiška, Feliksas Bugailiškis, Mykolas Šleževičius) ir dešinieji laikinai buvo išsiskyrę. Vėliau vėl susivienijo, 1917 metais kartu surengė Lietuvių konferenciją, įkūrė Lietuvos Tarybą. Vokiečiai į lietuvius jau nuo 1916 metų pabaigos ėmė žvelgti kaip į būsimus sąjungininkus, todėl nedarė kliūčių Vilniuje vykusiai konferencijai, kurios tikslas buvo paskelbti Lietuvos nepriklausomybę etnografinėje teritorijoje.

Parodos rengėjos teigimu, per karą politinės partijos laikinai susitaikė, tauta subrendo, susitelkė taip, kad jau galėjo kurti valstybę. Tie, kurie aktyviai veikė nukentėjusiems nuo karo remti draugijoje, vėliau ėjo įvairias svarbias pareigas atkurtoje valstybėje.

Rusų propagandinis atvirukas skelbė: "Belaisvių mes negailėjome."
"Viltis" prenumeratorius ragino tokiu tekstu: "Šiuo karo metu visai negalima apsieiti be dienraščio."

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"