TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kaune perlaidoti 1941-ųjų Laikinosios vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikai

2012 05 20 17:30

Kaune sekmadienį perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai.

Šią savaitę iš Jungtinių Valstijų į Tėvynę parskraidinta urna su velionio palaikais buvo nuleista į kapo duobę Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Ceremonijoje dalyvavo buvę šalies vadovai Valdas Adamkus ir Vytautas Landsbergis, Kauno meras Andrius Kupčinskas, ji iškilmingai baigta Lietuvos himnu, kurį grojo kariuomenės orkestras.

Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Oficialaus pagerbimo kritikai sako, kad J.Brazaičio ministrų kabineto politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų perlaidojimui, bet dabartiniai šalies vadovai oficialiuose pagerbimo renginiuose nedalyvavo.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pripažįsta, kad laidotuvės sukėlė diskusijas dėl prieštaringai vertinamos Laikinosios vyriausybės veiklos, tačiau atkreipia dėmesį, kad JAV imigracijos tarnyba 1975 metais nutraukė tyrimą prieš J.Brazaitį, taip ir neradusi jo antižydiškos ar nacius remiančios veiklos įrodymų.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija perskaityta per Kauno radiją 1941 metų birželio 23-osios rytą. Kai birželio 25 dieną į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių.

J.Brazaitis už Laikinosios vyriausybės vairo stojo, kai priešintis sovietų režimui sukurto Lietuvių aktyvistų fronto ministru pirmininku numatytam Kaziui Škirpai Vokietijos valdžia neleido grįžti į Lietuvą.

Tačiau dėl Vokietijos karinės, vėliau civilinės administracijos veiksmų Laikinoji vyriausybė greitai prarado galimybę kontroliuoti atkurtą lietuvių administraciją. Atsisakiusi tapti vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 dieną savo veiklą sustabdė.

Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sekmadienį sakė, kad J.Brazaitis prisiėmė tarnystę lemtingą Tėvynei akimirką.

"Jis juto pareigą ir prisiėmė atsakomybę kruviniausio Europos virsmo valandą", - kreipdamasis į susirinkusius Prisikėlimo bažnyčioje sakė V.Landsbergis.

Jis ragino nepamiršti, kad pagrindinis Laikinosios vyriausybės tikslas buvo "paskelbti ir įrodyti, kad Lietuva nėra jokia sovietų socialistinių respublikų sąjunga, ji jaučiasi savimi, yra savimi ir nori būti savimi, vėl turi savo trumpalaikę valdžią".

"Birželio sukilimą lėmė birželio okupacija metais anksčiau", - pabrėžė V.Landsbergis.

Iškilmes kritikuojanti Lietuvos žydų bendruomenė J.Brazaitį sieja su "nacistiniam režimui įsiteikiančiais represyviais ir diskriminuojančiais įstatymais, taip pat ir su žydų žudynes kurstančiais Lietuvos aktyvistų fronto atsišaukimais".

Žydų bendruomenė teigia esanti įskaudinta dėl iškilmių.

"Mūsų manymu, tai kompromituoja šiuolaikinę Lietuvą. Mums liūdna ir tenka apgailestauti, kad Lietuvos valstybė išreiškė tokią nepagarbą čia nužudytiems ir Holokaustą išgyvenusiems jos piliečiams - žydams", - sakoma Lietuvos žydų bendruomenės pareiškime.

Kritišką požiūrį į Laikinąją vyriausybę sekmadienį išsakė ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, išplatintame pareiškime teigęs, kad "kuriant pilietinę visuomenę Laikinoji vyriausybė negali būti laikoma moraliniu kelrodžiu".

Laikinoji vyriausybė buvo paskelbta per Lietuvių aktyvistų fronto, kuris bendradarbiavo su vokiečiais, surengtą 1941 metų Birželio sukilimą, kilusį prasidėjus karui tarp nacių Vokietijos ir su ja iki tol bendradarbiavusios Sovietų Sąjungos.

Kai kurie lietuviai laukė karo, sovietų išvijimo ir vokiečių atėjimo, ypač dėl sovietų teroro, kuris didžiausią mastą pasiekė žudymais ir trėmimais birželio mėnesį. Susikūrusi Laikinoji vyriausybė pasveikino Hitlerio Vokietijos kovą su bolševizmu ir pareiškė, kad jungiasi į naujos Europos statybą. Tačiau jau pirmosiomis Vokietijos invazijos savaitėmis Lietuvoje prasidėjo pogromai, kuriuose nužudyti tūkstančiai žydų.

Pats J.Brazaitis vėliau Vokietijos okupacijos metu aktyviai veikė antinacistiniame pogrindyje, o keturi Laikinosios vyriausybės nariai pateko į vokiečių konclagerius.

Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.

Lietuvoje vertinami J.Brazaičio nuopelnai lietuvių literatūrai, jo mokslinė ir pedagoginė veikla. Tarpukariu jis dėstė Vytauto Didžiojo universitete, dirbo žurnalistinį darbą, parašė kelias biografines knygas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"