TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kėdainiai pagerbė okupuotos Lietuvos prezidentą

2015 10 14 16:00
Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka.

Ant Kėdainių krašto muziejaus sienos atidengta atminimo lenta, bylojanti, kad būtent čia savo karinę karjerą pradėjo visų Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Pabrėžiama, kad tai vienintelis Lietuvos laisvės gynėjas, kurį tardyti asmeniškai ėmėsi trėmimų iš Lietuvos užsakovas – SSRS Vidaus reikalų ministras Lavrentijus Berija.

Kėdainiai didžiuojasi įamžinę okupuotos Lietuvos prezidentu tituluojamo partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto atminimą. Ant Didžiojoje gatvėje stovinčio Kėdainių krašto muziejaus pastato sienos pritvirtinta memorialinė lenta horeljefas pažymi, kad tarpukariu čia veikusiame kariniame miestelyje penkerius metus tarnavo Kauno karo mokyklos absolventas Jonas Žemaitis, ilgainiui tapęs okupuotos Lietuvos partizanų vadu, turėjęs Vytauto slapyvardį.

Vienas iš karo dievų

Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys LŽ pabrėžė, jog idėja įamžinti J. Žemaičio-Vytauto atminimą Kėdainiuose sklandė kone visą pastarąjį dešimtmetį. „Kad privalome įamžinti šį garbų žmogų, nuolat pabrėždavo politiniai kaliniai bei tremtiniai, apie tai yra užsiminę vietos valdžios atstovai, to norėjome ir mes, muziejininkai. Tačiau prieš įamžinimą privalėjome tiksliai išsiaiškinti J. Žemaičio-Vytauto sąsajas su mūsų miestu“, – pabrėžė istorikas. Jis teigė gerą pusmetį naršęs įvairiausius archyvus, kol pagaliau rado patvirtinimą, kad būsimasis partizanų vadas, 1929-aisiais baigęs Kauno karo mokyklą ir tapęs jaunesniuoju karininku artileristu, pagal paskyrimą atvyko į Kėdainiuose dislokuotą 2-ąjį artilerijos pulką.

„Karo mokslas artileristus vadina karo dievais, tad matome, jog būsimasis partizanų vadas studijoms pasirinko prestižinę sritį, kuri jam padėjo vėliau kovojant su okupantais“, – pabrėžė V. Banys. Jis teigė, jog politiniai kaliniai bei tremtiniai, raginę įamžinti J. Žemaičio-Vytauto atminimą, žinojo, kad jis buvo artileristas ir tarnavo „kažkur“ apie Kėdainius, tai reikėjo patikslinti. „Tarpukario Lietuvoje artilerijos pulkų būta ne tik Kėdainiuose, bet ir Raseiniuose, Ariogaloje bei Klaipėdoje. Tad privalėjome išsiaiškinti, kuriame jų konkrečiai tarnavo šis žmogus. Džiaugiamės, kad jo tikrai tarnauta būtent mūsų mieste“, – sakė V. Banys.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pridūrė, kad J. Žemaičio-Vytauto tarnavimą Kėdainiuose paliudijo ir muziejuje turima jo nuotrauka, kurioje jis matomas sėdintis ant arklio. „Iš tiesų partizanų vadų nuotraukų likę gana nedaug. Jų turėti okupacijos metais būdavo pavojinga“, – LŽ sakė V. Banys.

L. Berijos „svečias“

Archyvų duomenys byloja, kad Kėdainiuose J. Žemaičio-Vytauto tarnauta penkerius metus, iš kur jis perkeliamas į Klaipėdos artilerijos pulką, iš ten, praėjęs nemenką atranką, kaip gabus ir perspektyvus kariškis siunčiamas gilinti karybos žinių į Prancūziją. Grįžęs iš mokslų užsienyje, jis tęsė karinę tarnybą Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, tapo artilerijos pulko mokyklos viršininku. Į Lietuvą atėjus naciams, kilo į kovą su jais, organizavo ir platino antinacių spaudą, o mūsų šalį okupavus sovietams, ėmėsi aktyvios rezistencinės veiklos. Įvertinę ypatingus jo gabumus, Lietuvos partizanai J. Žemaitį-Vytautą išsirinko savo vadu.

„Kėdainių kraštas buvo pagrindinė J. Žemaičio-Vytauto vykdomos pasipriešinimo kovos vieta, žinoma, kad Kėdainių krašto miškuose jis žiemodavo“, – sakė istorikas V. Banys. Jis teigė, jog gerai žinoma teritorija ir, be abejo, karinės žinios, J. Žemaičiui-Vytautui padėjo priešintis agresoriams patiriant kuo mažiausių nuostolių. Partizanams jis vadovavo netgi pakirstas insulto, o jo kova vyko iki buvo išduota jo slapstymosi vieta. „Paimtą į nelaisvę J. Žemaitį-Vytautą, vienintelį iš visų pasipriešinimo kovos dalyvių, panoro pamatyti, ir, žinoma, ištardyti pats Lavrentijus Berija. Šiaip jis to nedarydavo, tardymus patikėdavo pavaldiniams“, – teigė V. Banys. Jis pabrėžė, jog partizanų lyderio jokios informacijos neišgauta, o jis pats buvo nužudytas sovietinio „teisingumo“.

Karys iš pašaukimo

„Rinkdamas medžiagą apie J. Žemaitį-Vytautą, susidariau įspūdį, kad jis buvo karys iš pašaukimo ir kad jam ginti Lietuvą buvo be galo svarbu“, – sakė V. Banys. Jis pabrėžė, jog J. Žemaitis-Vytautas turėjo visas galimybes emigruoti, tačiau to nepadarė, o atvirkščiai – išėjo partizanauti ir pasipriešinimo kovai būrė kitus žmones. Istorikas teigė, jog neabejojama, kad jį lėktuvu iš Lietuvos į Maskvą parsiskraidinęs L. Berija siūlė visokių išlygų, kompromisų ir kitko, kad tik išgautų žinių apie Lietuvos partizanus ir jų kovos taktiką. Tačiau nepešė nieko. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo nužudytas būdamas 45-erių. „Jeigu manęs paklaustų, kam Kėdainiuose reikia atminimo lentos J. Žemaičiui-Vytautui, atsakyčiau, kad taip, po kruopelytę, mes renkame savo tautos, jos kovos už laisvę istoriją ir ją viešiname“, – sakė V. Banys.

Paminklinę lentą J. Žemaičiui-Vytautui sukūrė skulptorius Juozas Šlivinskas, jos sukūrimą finansavo Kėdainių rajono savivaldybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"