TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kijevo Pečorų lauroje – lietuvių Vytis

2016 08 09 6:00
"Vrublevskių biblioteka remia idėją atstatyti paminklą Konstantinui Ostrogiškiui", - sakė bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas. Paminklo maketas bibliotekoje eksponuojamas iki rugsėjo 30 dienos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kijevo Pečorų lauros vienuolyno Uspenjės sobore planuojama atkurti čia buvusį antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, Trakų vaivadai ir Vilniaus kaštelionui kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui (1460–1530), pasižymėjusiam daugeliu karo žygių. Garsiausia jo pergalė pasiekta Oršos mūšyje (1514), patekusiame į pasaulio karybos istoriją.

Garsusis kunigaikštis gimė šiaurės vakarų Ukrainoje, Voluinėje, Ostrogo pilyje. Voluinės kunigaikščiai dar nuo XIII amžiaus giminiavosi su Lietuvos valdovais. Konstantino motina – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuonio Ivano Bielskio duktė.

Kadangi yra išlikusių daug paminklo Konstantinui Ostrogiškiui nuotraukų, padaryti maketą nebuvo labai sudėtinga./Kijevo Pečorų lauros architektūrinio rezervato archyvo nuotrauka

Kai K. Ostrogiškis mirė, pats švenčiausias Ukrainos stačiatikiams Uspenjės soboras jam laidoti buvo pasirinktas neatsitiktinai. Apskritai Ostrogiškių giminė buvo svarbi stačiatikių religijos gynėja, statė naujas cerkves. Konstantinas daug aukojo Uspenjės soborui. Antkapis turėjo jo žygius primenančią epitafiją. Seniausiai išlikęs nuorašas liudijo, kad K. Ostrogiškis yra „pasiekęs 63 pergales prieš Maskvą ir totorius, krauju nudažęs Rošės, Dniepro, Olšankos upes, pastatęs daug pilių, daug vienuolynų, daug šventų cerkvių išmūrijęs Ostrogiškių kunigaikštystėje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostinėje Vilniuje“.

Susprogdintas kartu su soboru

Įspūdingas K. Ostrogiškio antkapinis paminklas buvo suniokotas 1941 metais, kai atsitraukdama nuo vokiečių sovietų kariuomenė užminavo visą soborą. 2000 metais soboras buvo atstatytas. Vėliau Ukrainoje dirbančiam lietuvių verslininkui Virginijui Stroliai pamažu ėmė bręsti mintis atkurti ir šį puošnų paminklą. Jo idėjai pritaria buvęs ir dabartinis Lietuvos ambasadoriai Ukrainoje, taip pat Kijevo Pečorų lauros vienuolyno architektūrinio rezervato mokslininkai, miesto valdžios institucijos.

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lietuvoje šią savaitę viešėjęs V. Strolia, buvo surengtas konkursas ir pasirinkti trys skulptoriai iš Ukrainos ir Lietuvos. Jie – Arūnas Sakalauskas, Oleksijus Sidorukas ir Borisas Krylovas – jau sukūrė pirmąjį, penkiolika kartų sumažintą antkapinio paminklo maketą. Jis dabar eksponuojamas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje.

„Didesnis, jau tik penkis kartus sumažintas maketas turėtų būti pagamintas spalį, – sakė V. Strolia. – Abiem maketams pagaminti lėšų paaukojo lietuviai verslininkai. Tačiau originalas turės būti gana didelis (8X6 m), pagamintas iš raudono itališko marmuro. Todėl neišsiversime ir be valstybės paramos.“

Leidyklos "Baltia-Druk" ukrainiečių kalba išleistoje knygoje "Kunigaikščiai Ostrogiškiai" - daug iliustratyvios informacijos ir apie Uspenjės sobore palaidotus Ostrogiškius.

Vytis Kijevo Pečorų lauroje

„Didesniame antkapinio paminklo makete, kuris taip pat turėtų būti atvežtas eksponuoti į Vilnių, bus matyti visos detalės, – sakė Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas. – Dabartinis maketas pateikia tik bendrą vaizdą, duodantį supratimą apie labai prabangų paminklą, kuriame apstu lietuvybės. Viršuje matyti LDK Vytis. Būtų labai svarbu tokį paminklą atkurti Kijevo Pečorų lauros Uspenjės sobore. Leidimai jau gauti, belieka rasti lėšų, nupirkti marmuro.“

Kaip teigė Kijevo Pečorų lauroje lankęsis S. Narbutas, šis Ukrainos stačiatikiams pats svarbiausias soboras yra ne tik Ostrogiškių, bet ir keliolikos Gediminaičių (stačiatikybę priėmusių Algirdo vaikaičių), jų žmonų amžino poilsio vieta.

Trijų šalių istorikų akimis

Uspenjės soboras Kijevo Pečorų lauroje buvo sugriautas 1941 metais. Tada nė žymės neliko ir iš čia stovėjusio antkapinio paminklo Konstantinui Ostrogiškiui.

V. Strolia jau devyniolika metų vadovauja Kijevo leidyklai „Baltia-Druk“, ji leidžia nemažai istorinių knygų, albumų. Daugelį jų vėliau lietuviškai išleidžia Lietuvos mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. „V. Strolia turi istoriko išsilavinimą, sumanęs leidinius jis konsultuojasi su garsiausiais Lietuvos istorikais. Jo leidyklos leidžiamos knygos, pristatančios bendrą su LDK istoriją, yra skirtos Ukrainos skaitytojams, mažai ką žinantiems apie šalies istoriją iki karų su kazokais, – pasakojo S. Narbutas. – Leidėjas pasirenka svarbų istorinį įvykį ir ta tema užsako straipsnius autoritetingiems Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos autoriams. Kiekvienas jų į istorinį įvykį ar asmenybę pažvelgia iš savo šalies pozicijų.“

Pasak S. Narbuto, V. Stroliai pavyko išleisti nemažai knygų, kurios patraukė dėmesį ne tik Ukrainoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje, bet ir Lenkijoje, Čekijoje. Pavyzdžiui, viena pirmųjų jo leistų knygų buvo apie laikotarpį, kai Ukraina buvo LDK sudėtyje – „Ukraina: Lietuvos epocha 1320–1569“.

„Šia knyga dabar remiasi Ukrainoje leidžiami mokykliniai istorijos vadovėliai, – sakė pašnekovas. – Knygoje apie Žalgirio mūšį jį įvertina trijų šalių istorikai. Žvilgsnį iš trijų pozicijų pateikia ir knyga apie Chotyno mūšį. „Naujausia „Baltia-Druk“ knyga – apie kunigaikščius Ostrogiškius. Ją taip pat planuojama išleisti lietuviškai ir pristatyti kitų metų knygų mugėje.

„Virginijaus sumanymas pasakoti apie tris valstybes siejančias kunigaikščių gimines, valstybėms nusipelniusias kultūrine, politine ar karine veikla, yra labai įdomus. Vrublevskių biblioteka pagal išgales remia šį sumanymą, padeda surinkti iliustracijų, pristatome jo išleistas knygas, – pasakojo S. Narbutas. – Stengiamės prie paminklo K. Otrogiškiui atkūrimo pritraukti kuo daugiau žmonių. Pirmiausia su viltimi žvelgiame į valstybininkus. Juk sostinėje eidami pro paminklą kunigaikščiui Gediminui ant šono matome užrašą, informuojantį, kad granitą paminklui dovanojo Ukraina. Būtų gražu, kad Lietuva galėtų padovanoti paminklą K. Ostrogiškiui. Tuo jau rūpinasi ir Lietuvos ambasada Ukrainoje.“

V. Strolia, rengdamas knygą „Kunigaikščiai Ostrogiškiai“, 2013 metais ilgai dirbo Vilniuje. Vrublevskių bibliotekoje jis surinko unikalios medžiagos apie didįjį etmoną K. Ostrogiškį, jo giminę ir žymiausią jo laimėtą Oršos mūšį, po kurio ilgam buvo sustabdytas Maskvos kariuomenės veržimasis į LDK. Sukaupęs daug medžiagos, pasikonsultavęs su istorikais, suradęs ir buvusio antkapinio paminklo nuotraukų, V. Strolia kreipėsi į tuometinį Lietuvos ambasadorių Petrą Vaitiekūną dėl idėjos atstatyti paminklą.

Uspenjės soboras Kijevo Pečorų lauroje atstatytas 2000 metais. Dabar jame planuojama atkurti ir buvusį paminklą Konstantinui Ostrogiškiui.

Metropolito išimtis etmono sūnui

Kaip pasakojo S. Narbutas, Uspenjės soboras iki menkiausių detalių atkurtas tik altoriaus dalyje. Visur kitur sienos yra tuščios. „Tuščia ir niša, kur buvo ir dabar turėtų būti paminklas K. Ostrogiškiui, – teigė V. Strolia. – Paminklą garsiajam Lietuvos etmonui 1581 metais (praėjus 51 metams po jo mirties) italų meistrai pastatė etmono sūnaus – Kijevo vaivados Konstantino Vosyliaus Ostrogiškio – užsakymu. Jei pastebėjote, stačiatikių cerkvėse ir soboruose nebūna skulptūrų. Vosyliui buvo padaryta išimtis, Kijevo metropolitas jam leido tėvui statyti paminklą su skulptūromis. Manoma, kad taip metropolitas atsidėkojo Vosyliui už tai, kad jis jį rekomendavo Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui. Pagal tuomet galiojusią tvarką metropolitą turėdavo patvirtinti šalies valdovas.“

Atstatytas paminklas turėtų būti įspūdingas. Kaip matyti iš maketo, skulptūroje pavaizduotas K. Ostrogiškis snaudžia nerūpestingai sukryžiavęs kojas. Jo galvą puošia karūna, pabrėžianti aukštą kilmę. Raudono marmuro skulptūrą supa iš kitos spalvos marmuro iškaltos vėliavos, užuolaidos ir kita atributika. Viršuje ryškiai išsiskiria Vytis ir giminės herbas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"