TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Klaipėda neatsikrato sovietinio palikimo

2016 02 19 6:00
Laikrodžių muziejaus pastatas Liepų gatvėje ir lenta ant pastato. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Nors Lietuva jau daugiau nei ketvirtį amžiaus yra laisva ir nepriklausoma valstybė, vis dar nesiryžtama sudeginti visus tiltus, jungiančius su sovietine praeitimi. Reprezentacinėse uostamiesčio vietose ant gražiausių architektūros paminklų akis bado informacinės lentos su įrašų „Lietuvos TSR“ žymėmis ir žodžiais kirilica.

Dar įdomiau: ant tų pačių pastatų šalia sovietinių informacinių lentų puikuojasi jau nepriklausomos Lietuvos paveldosauginiai ženklai.

„Absurdas. Kodėl reikėjo palikti sovietines lentas, jei buvo pakabintos naujosios? Kiekvienos savivaldybės garbės reikalas yra pašalinti tuos sovietinius reliktus, kurie dabar simbolizuoja tik viena – sovietinę Lietuvos praeitį“, – LŽ sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė.

Savo ruožtu Klaipėdos valdžia tikino, kad mieste esama svarbesnių darbų, nei sovietinių ženklų demontavimas turistų itin lankomose vietose.

Liepų gatvėje, kurioje įsikūrusi miesto valdžia, vis dar kabo sovietinius laikus menančios informacinės lentos.
Taip atrodo pastato Liepų g. 5 siena.

.

Afišuojama dvikalbystė

Akylesni praeiviai, pavaikščioję po Klaipėdos senamiestį ir istorinę miesto dalį abipus Herkaus Manto gatvės, ant įvairių pastatų fasadų gali pamatyti stačiakampes iš ketaus dar sovietmečiu pagamintas informacines lentas. Visose yra trumpinio „Lietuvos TSR“ žymės. Vienur kruopščiau, kitur ne taip preciziškai raidės T ir S yra nudaužytos, palikta tik R.

Vis dėlto labiausiai akis bado tai, kad paveldosauginiai ženklai yra tokie, kokius buvo privalu kabinti sovietiniais laikais: dvikalbiai.

„Niekaip nesuprantu uostamiesčio valdžios. Negi jai tai neužkliūva? Juk Lietuva jau tiek metų šalina sovietinius stabus, įvairius reliktus. Buvo pakeistos dvikalbės lentelės su gatvių pavadinimais, o paveldosauginių ženklų niekas nenori liesti. Bet jie – juk sovietinės Lietuvos produktas, turintis tiesioginių sąsajų su gūdžiu sovietmečiu ir pusę amžiaus trukusia Lietuvos okupacija“, – LŽ sakė Vasarios 16-ąją uostamiestyje nusprendęs švęsti svečias iš Vilniaus.

Diana Varnaitė: „Kiekvienos savivaldybės garbės reikalas yra pašalinti tuos sovietinius reliktus, kurie dabar simbolizuoja tik viena – sovietinę Lietuvos praeitį.“
Dabartinis valstybės saugomo kultūros paveldo objekto ženklas.

.

Tokių ženklų pavyzdžių galima aptikti ne vieną. Puodžių g. 1, buvusios Karalienės Luizės gimnazijos pastatas. Lentoje užrašyta „Architektūros paminklas. Buv. Gimnazija 1891“. Ir apačioje tokio pat dydžio raidėmis rusiškai: „Бывш. Гимназия“.

Dar keistesnė situacija – reprezentacinėje Liepų gatvės pradžioje, kur įsikūrusi uostamiesčio merija, vienos partijos būstinė, verslo centrai, muziejus, senasis paštas.

Priešais savivaldybės administraciją ant itin lankomo Laikrodžių muziejaus fasado kabo sovietinė lenta su lietuvišku ir rusišku įrašais „Buvęs gyvenamasis namas“.

Liepų g. 23 – vėl LSSR laikų lenta, o keli metrai nuo jos – jau nepriklausomos Lietuvos paveldosauginis ženklas. Liepų g. 5 – sovietinė lenta ir nauja metalinė plokštė su turistams skirta informacija apie pastato istoriją.

„Įsivaizduokime situaciją: turistas skaito anglišką tekstą apie įdomų statinį, o viršuje kabo sovietinis reliktas. Mes taip pykstame, jei užsieniečiai nežino, kad esame nepriklausomi jau ketvirtį amžiaus, bet patys tarsi rodome priklausomybę sovietmečiui. Su rusiškais įrašais“, – stebėjosi vilnietis.

Dvikalbių lentų su nudaužytomis raidėmis T ir S galima rasti ir Tiltų gatvėje, Turgaus aikštėje, o paieškojus – dar daugiau vietų.

Siūlo šalinti

Pastatas ir informacinė lenta ant pastato Tiltų g. 1.

Dabar visoje Lietuvoje ant valstybės saugomų architektūros ir istorinių paminklų yra pritvirtintos apvalios plokštelės su įrašu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“. Ženkle puikuojasi ir stilizuotas pilies su bastionais ženklas.

Anot KPD vadovės D. Varnaitės, kai buvo kabinami naujai sukurti paveldosauginiai ženklai, nebuvo specialaus reikalavimo, kad tai dariusi įmonė nukabintų ant tų pačių pastatų likusius sovietinius reliktus.

„Tai savivaldybių garbės reikalas bei paveldo objektų valdytojų, savininkų požiūrio klausimas. Mažų mažiausiai keistai atrodo, kai ant to paties pastato kabo ir dabartinė plokštė, ir sovietinė. Vienareikšmiška – tų sovietinių reliktų neturėtų likti“, – LŽ tikino ji.

Paveldosaugininkė pabrėžė, kad yra įteisinti būtent dabartiniai nekilnojamojo kultūros paveldo ženklai, reglamentuoti įstatymo.

„Užsienyje pirmiausia valstybine kalba didesnėmis raidėmis suteikiama informacija, o užsienio kalba – apačioje ir mažesnėmis. Lietuvoje apskritai trūksta viešai pateikiamų žinių apie kultūros paveldo objektus jų pačių vietoje. Dabar gi žmonės, užsienio turistai mato ir lietuviškus, ir sovietinius ženklus. Tos sovietinės lentos neturi konkretaus savininko, jas galima drąsiai nukabinti. Kodėl Klaipėdoje tai nepadaryta, negaliu atsakyti, nes viskas priklauso nuo vietos politikų sprendimų ir pastatų valdytojų požiūrio“, – kalbėjo D. Varnaitė.

Jai keisčiausia buvo matyti net ant valstybinio muziejaus (Laikrodžių) kabantį sovietinį reliktą.

„Gal kam nors tos lentos atrodo nekaltos, bet, mano manymu, jos nebereikalingos ir net žalingos. Jos kad ir su nudaužytomis raidėmis trumpinyje TSR simbolizuoja tik viena: sovietmetį. Mūsų skausmingą praeitį, kuria juk tikrai nesididžiuojame ir stengiamės pamiršti. Žinoma, tų sovietinių ženklų problema aktuali ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai, todėl savivaldybės turėtų elgtis sistemiškai: organizuoti patikrą, suregistruoti visus pastatus su sovietiniais ženklais ir pašalinti juos. Apeliuoti į kiekvieno architektūros paminklo valdytojo sąžinę būtų neracionalu“, – teigė KPD vadovė.

Politikų nuomonės nesutampa

Buvusios Karalienės Luizės gimnazijos pastatas ir ant jo kabanti lenta.

LŽ kalbinti uostamiesčio politikai nevienareikšmiškai vertino sovietinių dvikalbių lentų likimo klausimą.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas LŽ tikino, kad nenorėtų čia ir dabar „plaktuku nukalinėti“ tų ženklų.

„Ne todėl, kad man sovietmetis keltų nostalgiją. Tiesiog mieste matau didesnių problemų, labiau prioritetinių darbų. Žinoma, keistokai atrodo, kai kabo tos sovietinės lentos, tarsi vis dar „saugomos“ sovietinių žinybų. Kita vertus, žvelgiu su atlaidžia šypsena, liberaliai: tie ženklai yra ir tam tikra egzotika. Kažin ar demontavus juos arba nudaužius kirilica rašytas raides rastųsi daugiau patriotizmo“, – svarstė jis.

Kartu meras pridūrė, jog paaiškėjus, kad sovietiniai pėdsakai ant kultūros paveldo objektų žeidžia žmones, jų patriotinius jausmus, drąsiai būtų galima kalbėti apie sovietinio palikimo pašalinimą.

„Jei tik žinotume, kad tai padarius mieste ir valstybėje sustiprės patriotiniai jausmai, iškart taip ir padarytume. Bet, kaip minėjau, man tos lentos nėra tokios baisios, kaip sovietinio režimo stabai, paminklai. Labiau savotiška egzotika“, – aiškino jis.

Sovietinė lenta ir dabartinis ženklas ant vieno namų Turgaus aikštėje.

Prieš kitakalbius užrašus viešose miesto vietose nusistatęs Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas LŽ tikino sovietinių lentų nė nepastebėjęs.

„Sovietmetis yra labiau mūsų galvose. Man tos lentos netrukdo. Labiau akį rėžia visokie anglicizmai: parduotuvių, kavinių, kitokių įstaigų pavadinimai ne valstybine kalba. Štai čia yra sovietinio mąstymo reliktas: bandymai įtikti bet kam. Tada greta informacijos lietuviškai buvo pateikiama ir informacija rusų kalba, dabar – visur angliškai“, – piktinosi politikas.

Klaipėdietė parlamentarė Agnė Bilotaitė laikėsi kiek kitokios nuomonės. Jos manymu, valstybė turi visomis išgalėmis atsikratyti sovietinių reliktų.

„Keista, kad Klaipėdoje kabo tos sovietinės lentos. Juk jos pirmiausia įžeidžia tuos, kurie kovojo už šalies nepriklausomybę, primena skaudulius ir savotiškai grąžina į gūdžius sovietinius laikus. Kreipsiuosi į uostamiesčio valdžią ir paprašysiu spręsti tų dvikalbių ženklų klausimą. Jų mieste, ypač reprezentacinėse vietose, kurias gausiai lanko turistai, neturėtų likti“, – LŽ sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"