TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Klaipėdietiškos Trojos pėdsakais

2013 07 19 6:00
Archeologas K.Perminas mano, kad šioje vietoje aptiko nuo XIX a. ieškotą gyvenvietę su pilimi Klaipėdoje. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Pačiame uostamiestyje tarsi legendinė Troja netikėtai aptikta archeologų nuo XIX a. ieškota ir iki šiol vien iš archajiškų dokumentų buvusi žinoma kuršių piliavietė keistu pavadinimu Poys.

Archeologine sensacija vadinama, tikėtina, kuršių gyvenvietė su pilimi istorikus verčia susimąstyti net apie Klaipėdos miesto gimtadienio patikslinimą. Iki šiol kasmet rugpjūčio 1-ąją švenčiamas kryžiuočių Memelburgo pilies paminėjimas 1252 metais, o gali būti, kad rasta medinė pilis - daug senesnė.

Istorikai įsitikinę, kad naujas radinys neabejotinai taps proveržiu tyrinėjant pagoniškąją uostamiesčio istoriją, tačiau jie nėra vieningi ir abejoja, kad reikėtų tikslinti Klaipėdos gimimo datą.

Poys piliavietės vietoje rasti arbaletų strėlių antgaliai liudija apie kryžiuočių ginklus. /Klaido Permino nuotrauka.

Ieškojo šimtmetį

Mat taip jau priimta, kad miesto ar vietovės amžius nustatomas remiantis rašytiniais šaltiniais, kada juose pirmą kartą paminėtas šis vardas. Klaipėdos atveju prisirišama prie dokumentuose paminėto Memelburgo pilies pastatymo 1252 metais, nors žinoma, kad tuometinėje Pilsoto kuršių žemėje dabartinės Klaipėdos vietoje žmonės gyveno nuo pirmųjų mūsų eros amžių.

Iki šiol apie arčiausiai, maždaug 3 km atstumu, nuo Memelburgo buvusį Poys miestą ir pilį žinota tik iš raštų. Archeologai nuo XIX a. nesėkmingai ieškojo tikslios šios gyvenvietės vietos. Svarstyta, kad pilis galėjo stovėti kairiajame Danės krante ant aukštumos šalia dabartinio Šaulių vienkiemio, kuris XX a. pradžioje žemėlapiuose vadinamas Poszen (aliuzija į Poys). Ieškota ir kitose vietose prie upės.

Tačiau sėkmė galbūt neseniai nusišypsojo jaunam Klaipėdos universiteto (KU) archeologui Klaidui Perminui, kuris net šešerius metus žvalgydamas vietoves, analizuodamas žemėlapius ir aeronuotraukas nedrąsiai ėjo galbūt didžiausio savo gyvenime atradimo link.

Ir tik šią liepą galimoje Poys piliavietės vietoje, priešpilyje, atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jie ne tik nenuvylė, bet ir patvirtino prielaidą, kad Poys buvo būtent ten, kur archeologas K.Perminas ir spėjo.

Piratų pėdsakai

Kasinėjimų vietoje susitikęs su LŽ žurnalistu K.Perminas vienoje archeologinių duobių, vadinamajame šurfe, parodė tamsią juostą smėlyje ir tamsius ovalus jame. „Ta juosta – tai buvusio gaisro pėdsakas, o ovalai – kuolų žymės. Kasinėjome galimą piliavietės vietą ir radome apie 20 arbaleto ir lanko strėlių antgalių, neabejotinai XII-XIV a. puodo šukę, neaiškios paskirties tris sujungtus bumbulus... Šie radiniai patvirtina, kad čia buvo gyvenvietė, gal net labai didelė“, - sakė archeologas. Be to, vietovėje, kuri yra Danės upės slėnyje netoli Tauralaukio, yra išlikęs apsauginis griovys.

„Jis juosia, kaip spėju, buvusią piliavietę. Tas griovys turi aiškią formą, kurios pati gamta tikrai nesuformavo. Be to, yra galimų vartų į pilies aikštelę vieta, kur nėra griovio“, - paslaptimis su LŽ žurnalistu dalijosi K.Perminas. Mokslininkas užsiminė ir apie tai, kad Poys gyvenę kuršiai neabejotinai buvo upeiviai ir jūreiviai, nes Dane nuo pilies lengvai galima pasiekti Kuršių marias ir jūrą. „O gal jie buvo ir piratai? Juk skandinavų raštuose minimi kuršių antpuoliai prieš vikingus“, - teigė jis.

Kasinėjimų vietoje aptikti arbaletų strėlių antgaliai esą liudija apie kuršių pasipriešinimą kryžiuočiams, nes arbaletais buvo ginkluoti būtent kryžiuočiai, kurie, matyt, puolė pilį. „Juk anais laikais ordinas plėtėsi į Rytus su tikslu užvaldyti žemes, pakrikštyti jų gyventojus, o senojo baltų tikėjimo kuršiai labai agresyviai tam priešinosi. Ir tik vėlesniuose dokumentuose Poys pilis, gyvenvietė jau vadinama kaip naujakrikštų miestas. Matyt, kryžiuočiams vis dėlto pavyko vienokiu ar kitokiu būdu užkariauti Poys kuršius“, - svarstė jis.

Iki šiol švenčiamas tik kryžiuočių pilies, davusios pradžią Klaipėdos miestui, įkūrimas.

Kuršių negalima pamiršti

Išanalizavus ir aprašius archeologinius radinius bus siekiama tęsti tyrimus kitais metais. O kol kas Poys piliavietės vieta dar labai nedrąsiai komentuojama labiau patyrusių archeologų bei istorikų: trūksta ir tyrimų, ir daugiau radinių.

Vis dėlto jei paaiškėtų, kad K.Perminui išties pavyko aptikti senąją medinę kuršių pilį, stovėjusią dar iki kryžiuočiams pastatant Memelburgą, gali tekti diskutuoti ir dėl miesto gimtadienio datos pakeitimo. „Yra nusistovėjusi tradicija miestų gimtadieniais laikyti tik vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose, kurie mūsų krašto atveju – kryžiuočių. Ne tik man, bet ir kitiems istorikams tokia tradicija nepatinka. Tarsi iki Memelburgo nebuvo nei pilių, nei žmonių dabartinės Klaipėdos teritorijoje. O juk Poys pilis yra ne šalia uostamiesčio, o pačioje šių dienų Klaipėdoje. Ir Poys buvo daug senesnė už Memelburgą. Tad kodėl švenčiame ne kuršiškos pilies, o kryžiuočių pilies gimtadienį?“ – retoriškai klausė mokslininkas. Archeologas pridūrė, kad oficialiai naujojo gimtadienio datai reikėtų tikslaus pilies datos nustatymo. Tai turėtų būti nustatyta po kruopščių nemažai lėšų pareikalausiančių tyrimų ateityje.

K.Perminui iš dalies pritarė ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, kuris LŽ teigė, kad kuršiškos Klaipėdos istorijos tikrai negalima nurašyti. „Be abejonės, labai svarbu neužmiršti tų žmonių, kurie dabartinės Klaipėdos teritorijoje gyveno iki kryžiuočiams pastatant pilį. Ir jei kas iškeltų teoriją, kad Klaipėdos miestas gali švęsti dar solidesnį gimtadienį, tai nebūtų istorijos perrašymas, o tik jos papildymas“, - LŽ sakė jis.

Skeptikų dar daug

Tačiau kai kurie Klaipėdos istorikai nelinkę skelbti apie naują Klaipėdos gimimo dieną. Archeologas Vladas Žulkus LŽ pabrėžė, kad dar reikia atlikti išsamius tyrimus ir įsitikinti, ar K.Permino radinys tikrai yra Poys piliavietė. „Aš tuo abejočiau... Pirma, vietovė nėra ant kalvos, o štai kitoje Danės kranto pusėje yra kalva ir tinkama vieta piliai statyti. Tačiau niekas neneigia, kad iki į kuršių žemę ateinant kryžiuočiams čia buvo pilys, gyveno žmonės, virė gyvenimas, buvo ir apylinkių centrai, tokie kaip Žardė, Eketė. Bet ar galima vadinti piliaviete tai, ką aptiko K.Perminas? Aš manau, kad tai būta to paties ordino gynybinis objektas“, - LŽ aiškino jis. Buvusio KU rektoriaus manymu, arbaletų strėlių antgaliai galimo konflikto tarp kuršių ir kryžiuočių esą neįrodo. „Memelburgo vietoje mes gal kelis šimtus tų strėlgalių radome. Gal ir ten jie ne dėl konflikto, o buvo pačių kryžiuočių palikti. Be to, arbaletų strėlgaliai byloja apie vėlėsnį, XIV-XV a., laikotarpį. Gal ten ir būta pilies, bet ji galėjo būti pajungta ordino gynybiniams tikslams kariaujant su žemaičiais“,- svarstė archeologas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius archeologas Jonas Genys taip pat tvirtino, kad Memelburgo ir kuršių Poys pilies istorijos visiškai skirtingos. „Memelburgas nebuvo Poys pilies istorijos tęsinys, o atskira pilis su atskiru miestu, dabartine Klaipėda“, - teigė jis. Vis dėlto archeologas sutiko, kad pasitvirtinus Poys pilies radimvietei tai būtų labai svarbus įvykis klaipėdiečiams. „Labai gražus naujas atradimas, praturtinantis mūsų miesto istoriją“, - svarstė MLIM direktorius.

Istorikas Vygantas Vareikis kategoriškai nesutiko su bandymu keisti Klaipėdos miesto įkūrimo datą. „Turi būti rašytiniai šaltiniai. Negalima remtis archeologiniais tyrinėjimais. Tačiau jei vokiečių kronikose pavyktų rasti bent tokios pilies kaip Poys raštišką paminėjimą iki 1252 metų, atsirastų rimtesnis argumentas diskutuoti. Jei išties pavyko aptikti Poys piliavietę su gyvenviete, tai yra labai svarbus ir įdomus įvykis, proveržis miesto istorijoje“, - LŽ sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"