TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Klaipėdos priešistorė stebina archeologus

2016 08 24 6:00
Rastas rentinis šulinys - labai gerai išlikęs. Ievos Masiulienės nuotraukos

Šią savaitę uostamiesčio pietinėje dalyje, kur geležies amžiuje gyveno kuršiai, buvo rastas jau trečias mažiausiai tūkstančio metų senumo šulinys.

Anot tyrimus atliekančios Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkės Ievos Masiulienės, rentinis šulinys – labai gerai išlikęs.

„Matyti net beržo tošis. 2011-aisiais buvome radę rentinės konstrukcijos VIII-X amžių šulinį. Pernai – dar vieną, bet jau kitokį. O šiemet – ir vėl rentinis šulinys. Žardės-Bandužių archeologinio komplekso istorijai tai labai reikšmingi radiniai. Jie byloja apie gyvavusią atskirą, specialiai įkurtą ūkinę-gamybinę zoną prie kuršių gyvenviečių“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo ji.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys pabrėžė, jog kuršiškosios Klaipėdos istorija jau tampa savotiška sensacija Lietuvos mastu.

„Dar vienas šulinys rūdai plauti... Nerealu. Nežinau mūsų šalyje kitos tokios vietos, kur būtų randami dalykai, susiję su atskira pramonine senovės gyventojų zona. Žardės piliakalnis, visas kompleksas tampa dar reikšmingesni. O tų radinių gali tik daugėti. Svajoju, gal ras net stikladirbystės vietą“, – teigė muziejaus vadovas.

Ieva Masiulienė/Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Išskirtinis paveldas

Klaipėdos priešistore besidomintys entuziastai neretai juokauja, kad pats miestas galėjo būti įkurtas visai kitoje vietoje, nei yra dabar. Žinoma, kad uostamiesčiui pradžią davė šalia Dangės žiočių Livonijos ordino 1252 metais pastatyta Mėmelburgo pilis.

Tačiau dabartinės Klaipėdos pietuose, šalia Žardupės (dabar vadinamos Smeltale), geležies amžiuje virė kuršiškas gyvenimas: už dabartinio Jūrininkų prospekto stūksojo net trys viena nuo kitos apie puskilometrį nutolusios pilys. Savotiškas tripolis bei Pilsoto žemės centras: Žardė, Laistai, Gibišiai. Greta pilių aptiktos ir gyvenvietės, o visas archeologinis valstybės saugomas kompleksas užima net 500 hektarų.

Deja, Gibišių piliakalnis buvo nukastas ir sunaikintas tiesiant geležinkelio mazgą, tačiau išliko Žardės ir Laistų piliakalniai.

„Sovietmečiu statant Bandužių gyvenamųjų namų kvartalą buvo aptiktas vakarų baltų ir kuršių kapinynas. Namus norėta statyti ir toliau, plėsti Klaipėdą į pietus, bet planai žlugo dėl išaiškinto unikalaus baltiškojo paveldo. Pirmą kartą geležies amžiaus gyvenvietes ir tą pramoninę zoną radome 1991 metais. Tada aptikome ir pirmąją rudnelę: geležies rūdos lydimo krosnelę, jos likučius. Tai prilygo savotiškai sensacijai“, – prisiminė dr. J. Genys.

Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Taip būtų galima palyginti archeologų darbą Žardės-Bandužių komplekse.

„Įprastai būna taip: piliakalnis, jo papėdėje – viena ar kelios gyvenvietės, kapinynas ir šventvietė. O Žardės atveju išaiškėjo, jog buvo dar ir pramoninė, ūkinė zona, daugiausia susijusi su metalurgija. Visiškai nauji faktai ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Baltijos regiono mastu“, – teigė MLIM direktorius.

Todėl šią savaitę rastas dar vienas šulinys geležies rūdai plauti tik patvirtina teritorijos išskirtinumo faktą.

Demonstruos lankytojams

KU BRIAI archeologė I. Masiulienė tikino, jog baltiškų šaknų paieškos netoli Žardės piliakalnio yra labai reikšmingos.

„Sužinome daug naujos informacijos apie šių kraštų autochtonus – vakarų baltus bei kuršius. Simboliška: šiemet – jau dešimti metai, kaip tyrinėjame archeologinio komplekso gyvenvietes bei ūkinę-pramoninę zoną. Juokais ją vadiname senoviniu LEZ. Sisteminiai archeologiniai tyrimai Žardės-Bandužių komplekse jau vyksta penktą sezoną“, – pasakojo ji.

I. Masiulienei pavyko rasti jau trečią šulinį. Preliminariai spėjama, kad jis gali būti vikingų laikotarpio, apie VIII-X amžių.

„2011 metais toje pačioje gamybinėje zonoje radome gražų rentinį šulinį, gamintą iš ąžuolo ir beržo. Pernai atkasėme kitokios konstrukcijos. Dabar – vėl rentinis. Galima daryti išvadą, kad tais laikais žmonės jau mokėjo vadovautis rentinės konstrukcijos principais. Ne tik gamindami šulinius, bet ir statydami pastatus. Unikalus archeologinis kompleksas: vienose vietose senovės žmonės gyveno, o ten, kur randame šulinius bei kitus archajiškus paminklus, dirbdavo“, – teigė I. Masiulienė.

Tyrimų metu jau buvo aptikta rudnelių, kurios skirtos geležies rūdai lydyti, bei medžio anglių (jų reikėjo rūdai lydyti) gamybos duobių.

„Prieš tūkstantį metų pasigaminti medžio anglių buvo gana sudėtinga ir tai ilgai trukdavo. Senovėje žmonės išsikasdavo duobę, į ją tam tikra tvarka sudėdavo malkas. Tuomet jas užpildavo arba žemėmis, užklodavo velėna, arba apdrėbdavo savotišku molio sarkofagu. Vėliau pro angą įmesdavo rusenančių anglių ir stebėdavo. Norint pasigaminti medžio anglių negalima leisti įsiplieksti ugniai, todėl tekdavo mažiausiai tris paras sėdėti ir reguliuoti procesus“, – pasakojo KU archeologai.

Kai medžio anglys būdavo paruoštos, jas naudodavo rudnelėse, kurios būdavo daromos iš molio, cilindro formos, apie metro aukščio ir 10 centimetrų storio sienelėmis.

Apačioje būdavo paliekama vieta šlakui ištekėti. Dugne dėdavo apdegtą, sodrintą ir susmulkintą pelkių rūdą, tada storą medžio anglių sluoksnį, vėl rūdą, vėl anglį. Kaitra rudnelėje turėdavo siekti apie 1200 laipsnių. Ugnis liepsnodavo viršuje, organinės medžiagos sudegdavo, ištekėdavo šlakas ir po maždaug paros būdavo galima išimti paraudonavusią kritę: susiformavusį geležies gabalą.

„O pačiose gyvenvietėse, spėjame, jau dirbdavo kalviai, kurie gamindavo įvairius geležinius daiktus: kirvius, peilius ir kita. Naujai aptiktas šulinys rūdai plauti yra dar vienas istorinių pėdsakų liudytojas. Radinys atsargiai iškeltas ir bus konservuojamas“, – kalbėjo I. Masiulienė.

Praturtins ekspozicijas

Pasak dr. J. Genio, jau šį rudenį MLIM lankytojai galės išvysti pirmąjį rastą (2011 metais) rentinį šulinį.

„Tai seniausias aptiktas Lietuvoje būtent rentinės konstrukcijos šulinys, kuris buvo konservuojamas bei restauruojamas Nacionalinio muziejaus Valdovų rūmuose net pusketvirtų metų. Pernai rastas šulinys konservuojamas mūsų muziejuje. Na, o naujasis… Žinoma, jis taip pat bus išsaugotas bei praturtins MLIM ekspozicijas“, – sakė muziejaus vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"