TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Knyga pagal rusų archyvą

2015 07 29 6:00
Knygai prašyta skirti 5 tūkst. eurų, bet Vyriausybės kanceliarija tam siūlo atseikėti mažiau - 3 tūkst. eurų. LŽ archyvo nuotraukos

Vyriausybės prašoma skirti finansinę paramą knygai apie 16-osios lietuviškosios divizijos indėlį į pergalę prieš fašizmą. Kadangi šio karinio darinio veikloje esama nemažai neišaiškintų dalykų, tikimasi, jog leidinys netaps propagandinis.

Knygai apie „lietuviškosios 16-osios šaulių divizijos indėlį į antihitlerinės koalicijos jėgų pergalę prieš fašizmą Europoje“ siūloma skirti 3 tūkst. eurų. Jos leidyba rūpinasi Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija.

Nors buvęs divizijos karys tvirtina, kad vienintelis jos tikslas buvo „išlaisvinti Lietuvą iš hitlerinės okupacijos“, kontroversijų dėl šios divizijos karių veiklos netrūksta.

Įvardys žuvusiuosius

Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininkas Julius Lionginas Deksnys pasakojo, kad lietuvių ir rusų kalbomis planuojamoje išleisti knygoje ketinama išspausdinti visų žinomų žuvusiųjų vardus, pavardes, gimimo metus, palaidojimo vietas.

Tikimasi, kad apie 800 puslapių knyga 500 egzempliorių tiražu dienos šviesą išvys dar šiemet. „Įvade bus pasakojama, kokia tai knyga, ką ji atspindi. Taip pat bus 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovų kelio laisvinant Lietuvą iš hitlerinės okupacijos aprašymas. 16-oji divizija Lietuvos teritorijoje kariavo nelabai ilgai, tik nuo 1944 metų, pradėjusi nuo Šiaulių. Baigiantis karui ji buvo perdislokuota į Latviją, o iš ten 1945 metų sausio mėnesį vėl perdislokuota Klaipėdos šturmui ir miestui išlaisvinti iš hitlerinės okupacijos. Karą divizija baigė jau Latvijos teritorijoje“, - kalbėjo J. L. Deksnys. Jis ketina prisidėti rašant knygos įžangą.

Anot J. L. Deksnio, diviziją sudarė apie 11 tūkst. karių. Nuo 1943 metų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos žuvo 9255 jos kariai.

Kai kurie istorikai 16-ąją lietuviškąją diviziją, jos vaidmenį vertina nevienareikšmiškai. Tačiau divizijoje tarnavęs J. L. Deksnys į jos veiklą žiūri teigiamai. „Ji neužsiėmė niekuo kitu, tik buvo fronte ir kovojo už Lietuvos išlaisvinimą iš hitlerinės okupacijos. Ji nedalyvavo jokiuose valymuose, gaudynėse, kovose su Lietuvos partizanais, žmonių trėmimuose. Tai galiu pasakyti ranką prie širdies pridėjęs ir už savo žodžius atsakau“, - tikino veteranas.

Remsis medžiaga iš Rusijos

Mintis išleisti knygą kilo respublikiniame J. L. Deksnio vadovaujamos organizacijos posėdyje. Veteranas tvirtino, kad iki šiol mūsų šalyje nebuvo parengta panašios apimties knygos apie 16-ąją lietuviškąją diviziją. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie kelis šimtus buvusių jos karių.

J. L. Deksnio teigimu, knygoje bus remiamasi Podolske įsikūrusio Rusijos centrinio karinio archyvo duomenimis. Tačiau knygos leidėjai į archyvą rinkti medžiagos nevyks. Dokumentų nuorašus jie gavo iš Maskvoje esančių buvusios Tarybinės armijos namų. „Juose buvo dokumentai, paimti iš archyvo ir padėti saugoti. Kas norėjo, galėjo juos pamatyti. Paprašėme, mums padarė kopijas ir suteikė galimybę spausdinti Lietuvoje“, - pasakojo karo veteranų atstovas.

Knygos leidybai trūksta pinigų. Todėl organizacija nusprendė kreiptis finansinės paramos į Vyriausybę. Prašyta skirti 5 tūkst. eurų, bet Vyriausybės kanceliarija tam siūlo atseikėti mažiau - 3 tūkst. eurų. „Knygos leidybai reikia apie 10 tūkst. eurų. Prašysime rėmėjų pagalbos, stengsimės išleisti ir iš savo resursų, nario mokesčio“, - teigė J. L. Deksnys.

Istorija turi siekti tiesos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pažymėjo, kad 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje lietuviai nedominavo, jais nebuvo itin pasitikima. Be to, divizijos veikloje yra daug neaiškių ar neišaiškintų dalykų. Nemažai į Lietuvą sugrįžusių ir demobilizuotų karių dirbo vietose, kur reikėjo „patikimų žmonių“, paprastai kokių nors organizacijų, institucijų kadrų skyriuose. Kai kurie 16-osios divizijos kariai ėjo pareigas represinėse struktūrose, pavyzdžiui, NKVD ar KGB. Tačiau lygiai taip pat buvo ir paprastų žmonių.

Teresė Birutė Burauskaitė.

„Istorija turi siekti tiesos, teisingumo. Dabar turime visas sąlygas tai daryti: nėra cenzūros, vienos ideologijos - ieškokime tikrumo. Istoriją reikia tirti ir faktus skelbti. Ne sovietinio istorinio pateikimo apie 16-ąją diviziją neturime. Jeigu knygoje apie ją būtų pateikta ir skelbiama istorikų pateikta medžiaga, į tai žiūrėčiau labai teigiamai todėl, kad istorija turi būti vientisa, ne fragmentiška, viskas, kas susiję su Lietuva, jos kariuomenės, piliečių likimu, turi būti mums žinoma“, - pažymėjo B. Burauskaitė.

Tačiau jai kelia abejonių knygos apie 16-ąją diviziją autoriai. Anot LGGRTC vadovės, apie Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos veiklą žinoma nedaug. „Nesinori, kad tai būtų propagandinis veikalas“, - pabrėžė ji.

Tarp "krikštatėvių" - A. Sniečkus

16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją SSRS Gynybos komitetas nutarė suformuoti 1941 metų gruodžio 18 dieną. Ji turėjo pademonstruoti lietuvių paramą prieš hitlerinę Vokietiją kovojančiai Sovietų Sąjungai. Kurti lietuvišką karinį junginį sovietinėje kariuomenėje sumanė į SSRS pasitraukę Lietuvos komunistų partijos ir sovietinės administracijos vadovai. Ypač entuziastingai to siekė kompartijos lyderis Antanas Sniečkus. Tačiau net ir pritariantys Stalino politikai lietuvių kariai SSRS valdžios buvo laikomi nepatikimais, tad jų kraujo niekas negailėjo.

Naujasis junginys buvo dislokuotas Gorkio (dabar - Žemutinis Naugardas) srities Balachnos, Pravdinsko ir Gorodeco miestuose. Netrukus pradėta visų iš Lietuvos į Rusiją pasitraukusių vyrų mobilizacija. Kadangi Rusijoje nebuvo didesnės lietuvių bendruomenės, iki 1942 metų vasario pavyko surinkti vos 2 tūkst. lietuvių, todėl mobilizacijos vykdytojams teko gerokai nuleisti atrankos kartelę - į naująjį junginį imta siųsti ne tik lietuvius, bet ir visus, kurie bent kiek mokėjo lietuviškai. Didžiąją šio kontingento dalį sudarė nuo nacių invazijos pabėgę žydai.

Karo krikštu tapo 1943 metais mėnesį trukusios skerdynės prie Aleksejevkos, kur 16-oji lietuviškoji divizija prarado daugiau nei trečdalį karių. Vėliau divizija buvo perkelta į Pabaltijo frontą. Čia kovojo prie Šiaulių, 1945 metais per vieną dieną užėmė Klaipėdą. Kovos kelią divizija baigė 1945 metų gegužę Kurše. Po karo ją pasiskubinta išformuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"