TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kolūkiečių gatvės – lyg kerštas dabartinei valdžiai

2016 09 23 6:00
Kolūkiečių gatvė yra ir Aukštaitijos sostinėje Panevėžyje. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje yra keturios Kolūkiečių gatvės, o jų gyventojai šiukštu nenori atsisakyti šio sovietinį užtaisą turinčio pavadinimo.

Po Kolūkiečių gatvę šiuo metu turi trys Lietuvos regionai. Žemaitijoje tokia gatvė yra Mažeikių rajono Sedos mieste, Suvalkijoje – Šakių rajono Gerdžiūnų gyvenvietėje, Aukštaitijoje – Jonavos rajone, Žeimiuose, ir Panevėžyje. Šių vietovių valdžios atstovai pabrėžia, kad būta siekių pakeisti kolūkių laikus menančius pavadinimus, tačiau to nepadaryta griežtai užprotestavus gyventojams.

„Lietuvos žinių“ kalbinti specialistai įsitikinę, jog tai, kad prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje vis dar esama Kolūkiečių gatvių, liudija žmonių neišprusimą, o gal net byloja apie kerštą šiandienos valdžiai.

Tolygu Lenino paminklui

Idėją pakeisti Panevėžyje esančios Kolūkiečių gatvės pavadinimą iškėlė šio miesto vadovas Rytis Mykolas Račkauskas. Mero pavedimu kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), o gavus jos paaiškinimą, kad toks pavadinimas yra sovietmečio reliktas, neatitinkantis šių dienų dvasios, Kolūkiečių gatvės gyventojams buvo išsiųsti raginimai pagalvoti apie kitą pavadinimą.

Tačiau ši iniciatyva sulaukė griežto atsako. Kategorišką raštą Panevėžio merijai atsiuntę Kolūkiečių gatvės gyventojai tikino, kad juos tenkina dabartinis pavadinimas. Drauge buvo paaiškinta, jog kolūkiečiai sunkiu darbu padarė daug gero šaliai, tad Kolūkiečių gatvės pavadinimą būtina išsaugoti iš pagarbos šiems žmonėms ir kaip paveldą ateities kartoms, kad jos žinotų bent jau patį žodį „kolūkietis“.

„Kaip kuriozą vertinu tai, jog Panevėžyje yra Kolūkiečių gatvė. Man toks pavadinimas – pats tikriausias okupacinio režimo palikimas, kurio, deja, iki šiol neatsikratėme“, – pažymėjo miesto meras. R. M. Račkausko nuomone, turėti Kolūkiečių gatvę tolygu mieste būti išsaugojus Lenino paminklą. Jis apgailestavo dėl gyventojų nenoro keisti Panevėžį diskredituojantį gatvės pavadinimą. Meras pridūrė, kad pavadinimą bus stengiamasi pakeisti nepaisant toje gatvės gyvenančių žmonių nuomonės.

Teresė Birutė Burauskaitė: „Prisimenami tik paskutiniai kolūkių gyvavimo metai, kai sunkiai dirbdami žmonės jau turėjo šį tą. Bet kokia kaina visa tai įgyta!”/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Keisti – per vėlu

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Mažeikių rajono Sedos seniūnijos seniūnas Algirdas Grinkevičius, siekių keisti Sedoje esančios Kolūkiečių gatvės pavadinimą irgi būta, tačiau gyventojai tam griežtai paprieštaravo. „Tiesą sakant, toje gatvėje gyvena viso labo trys žmonės, bet juk tai jų gatvė, todėl nenoriu imtis permainų“, – aiškino jis.

Jonavos rajono Žeimių seniūnijos seniūnas Faustas Pilipavičius prisipažino, kad ėmęs vadovauti šiai seniūnijai kaip vieną tikslų buvo išsikėlęs pakeisti Kolūkiečių gatvės pavadinimą. „Deja, per apklausą šios gatvės gyventojai kategoriškai atsisakė bet kokių pokyčių“, – neslėpė jis.

F. Pilipavičius pridūrė, kad kai kurie Žeimių gyventojai dabar jam primena, esą gerai padarė, jog išsaugojo Gegužės 1-osios gatvę, nes ši anksčiau abejonių kėlusi diena Lietuvoje pripažinta nedarbo diena. „Žinant tai pajuokaujama, kad gal ir kolūkiai dar sugrįš“, – sakė seniūnas.

Šakių rajono Kriūkų seniūnijos (šioje seniūnijoje esančioje Gerdžiūnų gyvenvietėje yra Kolūkiečių gatvė) seniūnė Ona Rakauskienė laikosi nuomonės, jog per vėlu keisti gatvių pavadinimus, nes tai daug kainuoja, be to, ir žmonės pradėtų reikšti audringą pasipiktinimą. „Keisdami gatvių pavadinimus anksčiau turėjome žvelgti į priekį, o ne dabar, praėjus tiek laiko, gręžiotis atgal“, – įsitikinusi ji.

Įamžinta baudžiava

VLKK, į kurios nuomonę privalu atsižvelgti teikiant gatvėms pavadinimus, pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė pavadinimų, kuriais norima ką nors įamžinti, prasmę.

„Pavadinus gatvę Kolūkiečių vardu, įamžinta sovietinė realija – kolūkiai. Jie byloja apie prarastus gyvenimus, prasigėrusius žmones, nusavintą jų turtą“, – kalbėjo J. Palionytė. Komisijos atstovė svarstė, kad valstybei, matyt, trūksta gebėjimų pateikti deramą istorinės atminties vertinimą, jei dalį žmonių tenkina Kolūkiečių gatvės pavadinimas. Ji patarė savivaldybių, kuriose vis dar esama Kolūkiečių gatvių, vadovams atlikti aiškinamąjį darbą. Autoritetingi žmonės padėtų gyventojams suvokti, kas buvo kolūkiai ir kodėl jie neverti įamžinimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pažymėjo, kad kolūkiai buvo sovietinė baudžiava. „Turbūt galime nė neabejoti, jog ir tikrosios baudžiavos metais, ir ją panaikinus Lietuvoje nebuvo nė vienos Baudžiavos gatvės. Tuo metu Kolūkiečių gatvės, kaip matyti, žmones tenkina“, – apgailestavo T. B. Burauskaitė.

Anot jos, dauguma žmonių jau nebeprisimena kolūkių kūrimosi metų, kai iš gyventojų buvo atimama beveik viskas, o jie patys – pavergiami. „Prisimenami tik paskutiniai kolūkių gyvavimo metai, kai sunkiai dirbdami žmonės jau turėjo šį tą. Bet kokia kaina visa tai įgyta!“ – stebėjosi T. B. Burauskaitė. Ji ragino mąstančius žmones išsamiau aiškinti apie „kolūkinę gerovę“, kad tai suprastų Kolūkiečių gatvėse įsikūrę ir šio pavadinimo nenorintys keisti jų gyventojai.

Protesto forma

Filosofas Vytautas Ališauskas nenorą keisti Kolūkiečių gatvių pavadinimo įvertino kaip buitinį konservatizmą, o drauge – kaip savotišką kerštą dabartinei valdžiai, nepateisinančiai žmonių lūkesčių. „Noras gyventi Kolūkiečių gatvėse gali būti protesto forma“, – spėjo jis.

Pasak filosofo, savivaldybės, kuriose vis dar yra po Kolūkiečių gatvę, turėtų parodyti politinį ryžtą ir pakeisti šių laikų dvasios neatitinkančius pavadinimus. „Neabejoju, kad tai padarius žmonės kaipmat apsiprastų su naujais pavadinimais ir net apsidžiaugtų“, – įsitikinęs V. Ališauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"