TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Korektiškai susitarta M. K. Oginskio nesisavinti

2014 10 17 6:00
Mykolo Kleopo Oginskio portretas. Dailininkas Jozefas Grasis (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus).

Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) polonezas "Atsisveikinimas su Tėvyne", jau tapęs jo vizitine kortele, ateinančiais metais skambės kaip niekad dažnai - UNESCO 2015 metus paskelbė kompozitoriaus metais.

Kas dvejus metus UNESCO generalinėje konferencijoje Paryžiuje tvirtinamos šalių narių teikiamos kandidatūros į minimų sukakčių sąrašą. Tarp 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų ateinančiais metais UNESCO (Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos teikimu) paskelbė rašytojo ir kompozitoriaus, Abiejų Tautų Respublikos diplomato, paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) finansų ministro, plataus akiračio visuomenininko M. K. Oginskio 250-ąsias gimimo metines. Kuo ši asmenybė mums svarbi, kokiais renginiais numatoma paminėti jo sukaktį, kalbamės su vienu jubiliejinių renginių darbo grupės nariu, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorium Vytu Rutkausku.

- Ar dažnai garsių žmonių iš Lietuvos arba su mūsų šalimi susijusių pavardės atsiduria UNESCO skelbiamų atmintinų datų sąraše?

- M. K. Oginskis, rodos, šeštas tame sąraše.

- Kokiais renginiais minėsime M. K. Oginskio metus, ką apie šią asmenybę išgirs Europa?

- Kai darbo grupė buvo susirinkusi rugsėjo mėnesį, turėjome 79 pasiūlymus, kokiais renginiais galima būtų paminėti metus. Pirmiausia, tai bus ir mūsų valstybės reprezentavimas Europoje. Pakviesime gerų fotografų iš Lenkijos, Baltarusijos ir drauge, panaudodami faksimilinių dokumentų motyvus, surengsime parodą, priminsiančią M. K. Oginskio Europoje gyventas vietas. Paskutinius 11 gyvenimo metų jis praleido Italijoje, Florencijoje, tačiau pėdsakų esama ir Konstantinopolyje, Hagoje, Londone. Paroda, elegantiška muzika, o galbūt ir garsiųjų M. K. Oginskio priesakų sūnui skaitymas UNESCO būstinėje pristatys M. K. Oginskį Paryžiaus publikai.

"Mykolas Kleopas Oginskis priklauso tų didžiųjų asmenybių kartai, kurios išgyveno savo valstybės praradimo katastrofą. Išlietą širdgėlą jaučiame du šimtus metų skambančiame poloneze", - sakė Vytas Rutkauskas. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Mūsų muziejaus partnerė - Baltarusijos miesto Maladečinos (buv. Molodečno) M. K. Oginskio muzikos kolegija. Jos fantastiškai veržlaus direktoriaus Grigorijaus Sorokos iniciatyva žingsnis į Florenciją buvo žengtas dar prieš 19 metų - prie rūmų, kuriuose būdamas priverstinėje emigracijoje gyveno M. K. Oginskis (Tornabuoni g. 10), atidengta puošni memorialinė lenta (skulptorius Valerijonas Januškievičius). Malonu, kad baltarusiai Mykolo Kleopo nesisavina, jie korektiškai parašę tik "didis kompozitorius", o ne baltarusių kompozitorius (juk jis gimė Lenkijoje, Guzove, daug laiko praleido ir kūrė Baltarusijoje, Zalesės dvare - aut.). Dabar diskutuojame, kaip Lietuva jį galėtų pagerbti Florencijoje.

Gražu, kad visi sutariame, jog tai mūsų bendra istorinė LDK asmenybė. Jos kandidatūrą UNESCO generalinei konferencijai teikiant kartu su baltarusiais ir lenkais buvo išlaikytas buvusios valstybės - Abiejų Tautų Respublikos, kurios piliečiu laikomas M. K. Oginskis, - teritorinis formatas.

"Pone Oginski, neturėkit iliuzijų"

- Kaip su M. K. Oginskiu susijusi Maladečina?

- Memorialinės lentos Florencijoje autorius sukūrė paminklą M. K. Oginskiui ir Maladečinoje. Kaip yra pasakojęs G. Soroka, siekiant pavadinti miesto kolegiją kompozitoriaus vardu, jiems ilgai teko įrodinėti, kaip Oginskis susijęs su šia vietove.

Netoli Maladečinos stovėjo kompozitoriaus dėdės Ksavero pilis. Joje, traukdamas į Maskvą ir jau bėgdamas atgal, buvo apsistojęs Napoleonas. Pirmą kartą susitikęs su Ksaveru Napoleonas jam priekaištavo dėl „kvailo“ sūnėno M. K. Oginskio, susidėjusio su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I (1810 metais M. K. Oginskis buvo paskirtas eiti Rusijos imperijos senatoriaus pareigas, tapo imperatoriaus patarėju Lietuvos ir Baltarusijos teritorijų, prijungtų prie Rusijos po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, klausimais - aut.).

M. K. Oginskio sūnaus Irenėjaus ir vaikaičio Bogdano statyta Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Ją projektavo Prūsijos karališkasis architektas Friedrichas Augustas Stuleris.

Dar gerokai prieš tai, kaip pats M. K. Oginskis yra rašęs prisiminimuose, tai buvo epocha, kai net išmintingiausi Europos strategai negalėjo nuspėti būsimų įvykių. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 metais vis dar turėta vilčių dėl nepriklausomybės. Šiuo klausimu 1796 metais Mykolas Kleopas iš Konstantinopolio laišku kreipėsi į Napoleoną (dar ne imperatorių, o tik generolą). Napoleonas atsakė: "Tauta, parklupdyta agresyvių kaimynų, turi stotis su ginklu rankoje. Ginkluokitės ir būkit pasiruošę."

Kai 1810 metais Paryžiuje M. K. Oginskis paskutinį kartą susitiko su Napoleonu, jis dar turėjo vilčių, kad Napoleonas padės atgauti nepriklausomybę. Tačiau po susitikimo maršalas Geraud‘as Christophe'as Michelis Durocas pasakė jam: "Pone Oginski, jūs išmintingas žmogus, neturėkit iliuzijų, nėra jo didenybės planuose tokios valstybės, apie kurią jūs kalbate." Nuo to laiko M. K. Oginskis jau galutinai atsigręžė į Rusijos imperatorių Aleksandrą I. Tačiau dar reikia prisiminti, kad 1811 metais Mykolas Kleopas žengė eretišką žingsnį - Aleksandrui I pateikė LDK atkūrimo dekreto projektą.

- Baltarusiai įrodė savo sąsajas su M. K. Oginskiu, paminklą jam turi. O mes?

- Kol kas ne. Polonezas skamba 200 metų, o paminklo garsiajam kompozitoriui nėra. Tačiau M. K. Oginskio metais Rietave, dvaro sodyboje, planuojame pastatyti paminklą M. K. Oginskiui ir jo palikuonims. Pernai įvykusį konkursą laimėjo Remigijaus Midvikio darbas - elegantiškas, abstrahuotas, Oginskių herbo motyvais. Paminką M. K. Oginskiui jo gimtinėje Guzove yra pastatę ir kaimynai lenkai. Laikas tai padaryti ir mums.

Skeptikams, kurie stebisi, kodėl Lietuva "pamišo dėl to Oginskio" (nepasigilinę į istoriją vieni mano, kad jis labiau lenkas, kiti - kad kilęs nuo pamaskvio), atsakome trumpa eilute iš M. K. Oginskio laiško, prancūzų kalba 1881 metais rašyto imperatoriui Aleksandrui: "Kilimo aš esu lietuvis."

Pirmasis gongas - iš Rietavo

- Tad koks numatomas tas "pamišimas", kokius renginius planuojate?

- Kitais metais gegužę Rietave nuskambės pirmasis gongas M. K. Oginskiui. Rietavo dvarą Mykolas Kleopas paveldėjo iš savo senelio, paskui tai tapo šeimos rezidencija. Dabar Rietave turime M. K. Oginskio meno mokyklą. Užpernai joje pabandėme surengti pirmąjį tarptautinį jaunųjų atlikėjų konkursą-festivalį "M. K. Oginskio kūrybos perlai". Koks buvo pakilimas! Tokį planuojame ir kitais metais.

Rugpjūčio paskutinį sekmadienį estafetę perduosime savo kaimynams - Plungėje X tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis bus dedikuotas M. Oginskio seneliui - M. K. Oginskiui.

M. K. Oginskio palaikai ilsisi Florencijoje, Šventojo Kryžiaus bazilikoje.

Rugsėjo 11 dieną renginiai persikels į Kauną. Tikimės, kad pavyks iš Mykolo Žilinsko dailės galerijos fondų iškelti ir eksponuoti Oginskių dailės kolekciją. Saugoma apie 300 darbų, iš kurių visuomenė yra mačiusi tik kelis. Tai būtų neeilinis įvykis. Rugsėjo 17 dieną valstybinio lygio minėjimas, tarptautinė konferencija ir koncertas vyks Vilniuje, Valdovų rūmuose. Baigiamieji renginiai paskutinėmis dienomis prieš Šv. Mykolo atlaidus turėtų įvykti Rietave.

Valstybinis jaunimo teatras pagal aktualumo neprarandančius M. K. Oginskio priesakus sūnui planuoja pastatyti spektaklį. Beje, rūmai Arklių gatvėje, kuriuose dabar įsikūręs šis ir "Lėlės" teatras, - buvusi Oginskių nuosavybė.

Baltarusiai kviečia bendrai kurti televizijos filmą. Pernai kaimynai jau pastatė ir operą apie šią asmenybę. Beje, tautinio pakilimo metais polonezo "Atsisveikinimas su Tėvyne" jie vos nepasirinko Baltarusijos himnu.

Kai prieš aštuonerius metus Lietuvoje viešėjo M. K. Oginskio dukros Amelijos anūkas kompozitorius, muzikologas iš Didžiosios Britanijos Ivas Zaluskis, jis gražiai apibūdino polonezą. Pasak jo, kuo toliau į Vakarus, tuo labiau jis ištirpsta, neturi to poveikio, kokį turi Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Juk kitos Europos valstybės nėra išgyvenusios tokios tragedijos, kokia teko šiems kraštams. Tai tarsi muzikinis testamentas, išlieta širdgėla, kai dėl politinių aplinkybių tenka palikti Tėvynę. Mykolas Kleopas priklauso tų didžiųjų asmenybių kartai, kuri išgyveno savo valstybės praradimo katastrofą.

Džiugu, kad Plungėje yra išlikęs Mykolo Mikalojaus Marko Severino Oginskio (M. K. Oginskio anūko, Irenėjaus jauniausiojo sūnaus) statytas dvaro ansamblis. Atlikus restauravimo darbus tai bus unikalus dvarų kultūros židinys. Iš Plungės ir Rietavo dabar ir sklinda Oginskių atminimo išsaugojimo idėjos.

Turime minčių išpuoselėti Oginskių kultūros kelią, nes suskaičiavome apie 40 vietovių, susijusių su Oginskiais (jų valdos, funduoti pastatai). Metai nušlavė daug ką, tačiau vien išlikusių jų funduotų bažnyčių Lietuvoje yra dešimt.

- Kokie Oginskių pėdsakai išlikę Rietave?

- Į Rietavą M. K. Oginskio sūnus Irenėjus iš Zalesės (Baltarusija) perkėlė paskutinę giminės rezidenciją. Buvo suformuotas dvarų kultūros perlas, tačiau iki mūsų dienų neišliko. Apie buvusį jų grožį byloja ir faktas, kad 1914 metais prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šiuos rūmus savo rezidencija norėjo padaryti Rytų fronto vado, Prūsijos generolo feldmaršalo Pauliaus von Hindenburgo giminė. Frontui traukiantis į Vakarus rūmai buvo išdraskyti, o dar vėliau - rietaviškių sugriauti.

Tačiau yra išlikusi puošni Oginskių statyta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Kai į Rietavą atvažiavau prieš 43 metus, negalėjau atsistebėti, iš kur čia tokia šventovė. Pasirodo, ją projektavo Prūsijos karališkasis architektas Friedrichas Augustas Stuleris. Daug kas dar ilgai abejojo, ar galėjo Oginskiai tokio lygio architektą atitempti į provincijos miestelį. Šiuo metu abejonių dėl to nekyla.

Užkodavo valstybės valdymo modelį

- Kas jus paskatino domėtis Oginskiais?

- Rietave yra išlikusi ir memorialinė koplyčia, kurioje palaidoti paskutiniai Oginskiai. Prisimenu, tada, prieš 43 metus, ji buvo pavirtusi valkatų lindyne, buvo išplėštos karstavietės. Atspirties tašku pradėti domėtis Oginskių byla buvo rasta vienintelė išlikusi lenta su užrašu, kad čia ilsisi paskutinis kunigaikštis iš Oginskių giminės - Bogdanas Oginskis. Tačiau tai nereiškia, kad Oginskių genas išnyko. M. K. Oginskio dukra Amelija ištekėjo už grafo Karolio Teofilio Zaluskio, jos vaikaičiai Zaluskiai šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Kompozitorius, muzikologas Ivas Zaluskis prie savo prosenelės Amelijos (M. K. Oginskio dukters) ir jos brolio Irenėjaus Oginskio portretų Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune prieš aštuonerius metus. /Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus archyvo nuotrauka

Rietave yra išlikusi pirmoji Lietuvoje šešiametė muzikos mokykla, kurią vyresnysis Irenėjaus sūnus Bogdanas pastatė 1872 metais. Ji veikė iki jo mirties 1899 metais, išugdė ištisą plejadą muzikų, kompozitorių. Pavyzdžiui, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus senelis, pabėgęs iš caro kariuomenės, čia mokytis pėsčias atėjo iš Kauno. Oginskių kultūros istorijos muziejus įsikūręs šioje muzikos mokykloje. Greta išlikęs stovi trijų su puse aukšto muzikantų bendrabutis.

Gaila, kad neišliko buvusi elektrinė. Dabar didžiuojamės 64 ha dvaro parku, kuris pamažu išbrenda iš pragaišties. Tai, ką Oginskiai padarė Rietave, vietiniai žmonės ir iš miego prikelti gali išvardyti: 1859 metais Irenėjus atidarė pirmąją Lietuvoje žemės ūkio mokyklą. 1882 metais jo sūnaus Bogdano dvare buvo įvesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, jungianti su Plunge ir Kretinga. Stebina, kaip stebuklingai sugebėta sekti pasaulio technikos naujovėmis, juk telefono ryšys buvo išrastas tik prieš penkerius metus.

1892 metais Rietave Bogdano iniciatyva pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Velykų rytmetį pilna Rietavo bažnyčia ir šventorius susirinko pažiūrėti dar vieno kunigaikščių stebuklo - ne zakristijonas degiojo žvakeles, o nušvito šimto lempučių sietynas, ir dabar gražiai derantis po bažnyčios kupolu.

- Ar po likimo smūgių, emigracijos M. K. Oginskio palikuonys nustojo tikėti valstybės savarankiškumo galimybe?

- Oginskių inovacijos Rietave glumina, imi svarstyti, kaip jas traktuoti: ar tai tik kunigaikščių pasipuikavimas prabanga, ar tikrai naujovių ir gerovės kraštui siekis. Tačiau, prisiminkime, kiek turtingųjų savo turtus tik praūžė ir nieko ant žemės nepaliko. Oginskiai daug ką paliko.

Paminklo M. K. Oginskiui ir jo palikuonims, kurį 2015 metais planuojama pastatyti Rietave, maketas (skulpt. Regimantas Midvikis). Paminklas sukurtas giminės herbo motyvais, dar ant jo turėtų atsirasti žymiųjų Oginskių bareljefai.

Istorikų tyrimai rodo, kad Oginskiai puikiai suprato, jog jėga atkurti valstybės neįmanoma, su kiekvienu sukilimu prarandama vis daugiau gyvybinių pajėgų. Tai įvertinę kunigaikščiai pasuko kita linkme - Rietave pradėjo socialines pertvarkas. Vien tai, kad 1835 metais Irenėjus Rietave panaikino baudžiavą, buvo negirdėtas dalykas, tarsi aplinkiniams dvarininkams ir carui po kojomis mesta balta pirštinė. Irenėjų užgriuvo areštai, tardymai, kaltinimai sąmokslu.

Stebina ne tiek Irenėjaus drąsa, kiek supratimas, kad atleistus nuo baudžiavos žmones reikia išmokyti rašto ir ūkininkavimo. Atidarius žemės ūkio mokyklą prasidėjo parodų maratonas, atidarytos veterinarijos klinikos, įkurta gyvulių globos draugija, Žemaitukų išgryninimo draugija.

Rietave atsiradusiu apšvietos židiniu Oginskiai tarsi užkodavo valstybės pažangos modelį. Pirmiausia siekė pertvarkyti socialinius santykius ir suformuoti vidurinį sluoksnį. O paskui ėjo kultūros, mokslo ir technikos naujovės. Tuo Oginskių tarsi norėta pasakyti, kad jei ta linkme bus formuojamas valstybės gyvenimas, net ir esant pavergimo sąlygoms, tauta nepraras gyvybinių galių ir kada nors galės atkurti savo nepriklausomybę.

- Apie M. K. Oginskio politinę veiklą daug kur rasime parašyta "prieštaringai vertinama". Ką galite pasakyti apie tai?

- Matyt, dar daug laiko turės praeiti, kol mes atsikratysime sovietmečiu primesto stereotipo apie to meto valstybės vyrus, esą jie valstybę praūžė, nieko nenuveikė. Taip sovietmečiu buvo naudinga traktuoti. O nutylimi buvo faktai, kad ta valstybė pirmoji Europoje sugebėjo sutvarkyti savo švietimo sistemą, kad 1791 metų gegužės 3 dieną pirmoji Europoje priėmė Konstituciją.

Ant rūmų, kur M. K. Oginskio gyventa Florencijoje, - subtili baltarusių skulptoriaus Valerijono Januškievičiaus sukurta memorialinė lenta: klajūnas, emigrantas vėjo kedenamais plaukais, kelios polonezo "Atsisveikinimas su Tėvyne" natos, parklupdytas žirgas ir jį puolantys vilkšuniai - užuoimina į Abiejų Tautų Respublikos padalijimą.

Tik, kaip rašė M. K. Oginskis, ši Konstitucija pavėlavo 18 mėnesių. Jei būtų sugebėta pasipriešinti opozicijai ir ją priimti 1790 metais, valstybė būtų buvusi išgelbėta. Juk Konstitucijos pagrindu iškart būtų buvusi suformuota įstatymų bazė, pagal kurią daug kas būtų buvę kitaip: pakoreguota liberum veto teisė, kariuomenės ir iždo įstatymai. Anot M. K. Oginskio, Europos istorija būtų pasisukusi kitaip. Juk 1790 metais Rusija kariavo su Turkija, o švenčiant Konstitucijos metines 1792 metais per mūsų sieną jau žengė šimtatūkstantinė Rusijos kariuomenė. Mums buvo surištos rankos, buvo nustatyta, kad negalime turėti daugiau kaip 30-40 tūkst. vyrų kariuomenės. Tokiomis priemonėmis valstybę ir klupdė.

M. K. Oginskio polonezas primena, ką reiškia prarasti Tėvynę. Todėl neseniai Kaune surengtoje konferencijoje "Kunigaikščių Oginskių kultūrinės, politinės veiklos pėdsakai: praeities refleksijos, ateities perspektyvos" džiaugdamiesi kalbėjome, kad po 200 metų priverstinės emigracijos M. K. Oginskis oficialiai grįžta į Lietuvą. M. K. Oginskio metai - tai ne noras pašlovinti šią asmenybę, o siekis į dienos šviesą iš archyvų, bibliotekų, muziejų iškelti Oginskių palikimą. Tai padėtų mums praplėsti savo istorinę atmintį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"