TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kūjus su pjautuvais matysime dar ilgai

2016 03 02 6:00
Sovietų armijos karys ir raudonas penkiakampės žvaigždės formos aukuras pastatytas būtent toje Anykščių rajono Kurklių miestelio vietoje, kurioje anksčiau buvo palaidoti Lietuvos nepriklausomybės gynėjai, - paminklas užstoja kelią į Kurklių bažnyčią. Daivos Baronienės nuotrauka

Lietuvos miesteliuose šalia bažnyčių ar mokyklų esančiose karių laidojimo vietose dar matysime Lietuvos įstatymais uždraustą simboliką, nes Lietuvos ir Rusijos vyriausybių derybos nejuda iš mirties taško, o politikai nesutaria, ar dėl tų simbolių dera trikdyti mirusiųjų ramybę.

Lietuvą okupavusi sovietų kariuomenė per mūšius su naciais mūsų šalyje kritusius savo karius stengėsi laidoti gražiausiose ir lietuviams brangiausiose vietose. Taip miestų ir miestelių centruose atsirado aibė okupacinės kariuomenės kapaviečių, paženklintų sovietine uniforma vilkinčių karių statulomis ir paminklais, „papuoštais“ penkiakampėmis žvaigždėmis bei kūjais su pjautuvais. Nors sovietiniai simboliai laisvę atgavusioje mūsų valstybėje yra uždrausti įstatymu, nuo karių palaidojimo vietų jie nenuimami, net priešingai – atnaujinami. Restauruojamos ir betoninės karių statulos.

Atsakingų Lietuvos institucijų atstovai pabrėžia, kad kūjus su pjautuvais, penkiakampes žvaigždes ir okupacinės kariuomenės karių statulas matysime tol, kol Lietuvos ir Rusijos vyriausybėms pavyks susitarti dėl šių sovietų armijos karių kapinėse esančių paminklų pakeitimo neutraliais. Deja, susitarimo data neaiški, o ir pačias tarpvyriausybines derybas, kaip LŽ teigė kultūros viceministras Romas Jarockis, prieš porą metų nutraukė Krymo aneksija bei karas Ukrainoje.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančią nežinomų karių palaidojimo vietą žymi sovietų kario skulptūra.Daivos Baronienės nuotrauka

Okupantai išvyko, simboliai liko

Vėliavą laikantis betoninis karys stovi sovietų karių palaidojimo vietoje, esančioje priešais Anykščių rajono Kurklių bažnyčią. Tokio pat stiliaus lieto betono statulos yra ir šalia Kaišiadorių rajono Žaslių mokyklos, prie pat Raudonės pilies Jurbarko rajone, panašų karį galima išvysti ir Anykščiuose, Panevėžyje bei daugelyje kitų gražiausių, lankomiausių šalies vietovių. „Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė, kad sovietų karių palaidojimo vietose gausu ir kitokių simbolių bei užrašų, kuriuose tie kariai įvardijami kaip Lietuvos išvaduotojai, kovoję už mūsų tėvynės laisvę.

Ko gero, didžiausią įdirbį dėdama pastangas, kad pirmiausia Biržų rajone, o paskui galbūt ir visoje Lietuvoje neliktų okupacinės armijos karių kapavietes žyminčių simbolių, turi Biržų rajono savivaldybė. Praėjusios kadencijos merė, dabar – vicemerė Irutė Varzienė LŽ teigė, jog visus ketverius metus, kai vadovavo rajonui, periodiškai kėlė šį klausimą. „Mūsų rajono kapinėse nėra raudonarmiečio su šautuvu, tačiau turime obeliską su raudona žvaigžde, kurį žmonės praminė kaminu, ant paminklo yra kūjis su pjautuvu. Be to, mus ypač žeidžia sovietų kapinėse esantys užrašai, kuriuose okupacinės armijos kariai vadinami Biržų išvaduotojais“, – sakė ji.

Ne nuima, o atnaujina

I. Varzienės nuomone, jos inicijuotos Biržų rajono savivaldybės administracijos pastangos, kad karių kapinėse nebeliktų sovietinės simbolikos, akivaizdžiai atskleidė valstybės institucijų nenorą prisiimti atsakomybės. „Susirašinėjome su Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijomis, Kultūros paveldo departamentu, Valstybine lietuvių kalbos komisija, rašėme Lietuvos savivaldybių asociacijai. Tačiau nuolat gaudavome tik nekonkrečius, suveltus atsakymus. Galiausiai mums patiems buvo primesta atsakomybė dėl užrašų keitimo tartis su Rusijos ambasada. Deja, nepavyko to padaryti“, – pasakojo Biržų rajono vicemerė. Šios savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus vyriausiasis specialistas istorikas Dalius Mikelionis pridūrė, kad Rusijos ambasada oficialiai pareiškė, jog Biržų rajone esančias sovietų karių kapines norėtų atnaujinti savo nuožiūra.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas LŽ tvirtino, kad sovietų karių kapinėse esantys simboliai bado akis vis didesnei daliai Lietuvos gyventojų. Žmonės vis aštriau kelia klausimą dėl jų panaikinimo šalies teritorijoje. „Tačiau akivaizdu, kad nė vienose kapinėse sovietiniai simboliai nebuvo nuimti, tik vis atnaujinami“, – pabrėžė A. Umbrasas. Anot jo, Rusijos Federacija nuolat skiria lėšų Lietuvoje esančių sovietų karių kapinėms tvarkyti. „Visi suprantame, jog tai visų pirma yra šios šalies ideologinis žingsnis siekiant pabrėžti, kad esame sovietinės armijos išvaduoti iš nacių“, – kalbėjo paveldosaugininkas.

Sovietiniai simboliai – istorijos liudytojai

A. Umbrasas apgailestavo, jog Lietuvoje nėra įteisintos tvarkos, kuria remiantis būtų galima pareikalauti, kad Rusija mūsų valstybės teritorijoje esančiose sovietų karių kapinėse akį rėžiančius simbolius pakeistų neutraliais. „Mes patys negalime jų nuimti, nes tada būsime apkaltinti kapų niokojimu, vandalizmu“, – pridūrė pašnekovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas LŽ pabrėžė, kad Lietuva nėra ideologinė valstybė, kokia buvo Sovietų Sąjunga, kuri visokiais būdais naikino mūsų šalies teritorijoje buvusias vokiečių karių kapines, griovė, vertė į duobes, o paskui užkasė tiems kariams statytus paminklus. „Lietuvos įstatymai neleidžia kėsintis nei į pačias karių kapines, nei į jose esančius ideologinius simbolius“, – nurodė A. Anušauskas.

Parlamentaras sakė nemažai diskutavęs su manančiaisiais, kad Lietuvoje esančiose karių kapinėse neturėtų likti sovietinių simbolių, tačiau taip teigiantieji jo neįtikino imtis žygių prieš šiuos simbolius. „Tikrai nematau reikalo inicijuoti įstatymų, kad sovietų karių kapinės būtų kitokios“, – tvirtino Seimo narys. Jis prisipažino netikintis, jog Lietuva ką nors laimėtų, jei jos teritorijoje esančiose karių kapinėse nebeliktų penkiakampių žvaigždžių, kūjo su pjautuvu ar betoninių karių. „Manau, tos statulos byloja apie mūsų istoriją: okupaciją, aneksiją, karą, tautos pasipriešinimo judėjimą, tad turėtume jas naudoti kaip edukacijos ir istorijos pažinimo priemones“, – svarstė A. Anušauskas.

Kapinių simboliai – propaganda

Kitas Seimo narys Povilas Urbšys priminė, kad sovietinių karių kapinės, kuriose pastatyti monumentai, be tiesioginės – palaidojimo vietų žymėjimo – paskirties turėjo dar ir kitą. „Ant tų paminklų dažniausiai buvo užrašoma, kad čia palaidoti kariai-išvaduotojai. Taip norėta įteigti, jog sovietai mus ne pavergė, o išvadavo“, – kalbėjo parlamentaras. Jo įsitikinimu, karių kapinių simboliai, užrašai, kaip ir daugybė kitų sovietinės propagandos metodų, buvo išties vaisingi – nemažą dalį mūsų tautos pavertė homo sovieticus.

„Tačiau net ir puikiai žinodami sovietų propagandos įrankius bei būdus jai skleisti, mes neturime teisės versti šių dienų Rusijos nuimti sovietų karių kapinėse esančius simbolius, nugriauti ar išsivežti paminklus“, – tikino P. Urbšys. Todėl, jo nuomone, mūsų tautos savimonę derėtų stiprinti statant kuo daugiau paminklų kovotojams už Lietuvos laisvę. Dabar šie didvyriai pagerbiami vien entuziastų dėka, nors tai turėtų būti valstybės reikalas. P. Urbšys taip pat paragino atkurti istorinę tiesą ir bent jau nuritinti Alytaus rajone, Miroslave, esantį akmenį arba pakeisti jo užrašą, skelbiantį, jog tai paminklas „tarybiniams aktyvistams, nužudytiems buržuazinių nacionalistų“ (taip parašyta ant to akmens).

Kapinių simbolius saugo įstatymas

Buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė, dabar Seimo narė Dalia Kuodytė sakė, kad nesiimant naikinti sovietų karių kapinėse esančių įvairiai vertinamų paminklų išreiškiamas humanizmas žuvusiesiems. „Protingiausia šalia tų kapinių pastatyti stendus, kuriuose būtų paaiškinta tuometė istorinė situacija, nurodyta, kaip tos kapinės atsirado ir kas jose palaidota“, – dėstė Seimo narė. Ji teigė nelinkusi inicijuoti įstatymais grįstos tvarkos, nurodančios, kaip turi būti tvarkomos sovietų karių kapinės, tačiau labai norėtų, kad žmonės būtų nepakantesni Alytaus rajone, netoli Miroslavo, šalia kelio, vedančio į Vakarų Europą, pastatytai didžiulei akmeninei sovietų kario galvai. „Pirmiausia išgyvendinkime savo pačių sukurtas sovietinės ideologijos apraiškas“, – kvietė parlamentarė.

Kultūros ministro pavaduotojas Romas Jarockis LŽ pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo karių kapinėms, kaip ir šalyje esantiems dvarams, piliakalniams ar kitoms kultūros paveldo vertybėms, taikoma teisinė apsauga. „Ir visos kapinėse stovinčios statulos, vaizduojančios sovietų armijos karius, visos ant paminklų pritvirtintos penkiakampės žvaigždės, kūjis su pjautuvu bei kitokie mums nepriimtini simboliai yra saugomi įstatymo“, – nurodė R. Jarockis.

Viceministras priminė, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo pradėti Lietuvai ir Rusijai atstovaujančių darbo grupių susitikimai. Jų dalyviai kūrė ir derino tarpvalstybinę sutartį, apibrėžiančią Lietuvos galimybes tvarkyti Rusijos Federacijos teritorijoje esančias tremtinių laidojimo vietas, o Rusijai suteikiančią teisę tvarkyti sovietų karių kapines Lietuvoje. „Būtent šioje sutartyje, rengtoje keliolika metų ir jau bemaž baigtoje suderinti, turėjo būti apibrėžtas mums svetimų simbolių karių kapinėse klausimas. Deja, Krymo įvykiai, karas Ukrainoje sustabdė tarpvalstybines derybas su Rusija“, – aiškino viceministras.

Ideologiją privalu pamiršti

Nepavykus susitarti su Rusija dėl abiejų šalių teritorijose esančių kapinių tvarkymo nuostatų, Lietuvoje, pasak R. Jarockio, imta vadovautis Ženevos konvencija. Šis dokumentas įpareigoja kiekvieną valstybę laikytis humaniškumo principų, gerbti jos teritorijoje palaidotas karo aukas ir tose kapinėse savo nuožiūra nesiimti jokių pertvarkymų. Viceministro teigimu, Ženevos konvencija vadovaujasi visos buvusios socialistinės šalys, kurių teritorijose yra palaidota sovietinių karių. „Tarptautinės paveldo organizacijos taip pat pabrėžia, kad žvelgiant į karių kapinėse stovinčius paminklus privalu pamiršti ideologiją ir politizavimą“, – akcentavo kultūros viceministras.

Užsienio reikalų ministerija oficialiame atsakyme LŽ paaiškino, kad simbolių naudojimas turėtų būti nustatytas Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimu, tačiau šiuo klausimu vykusios derybos nutrūko. Rusija iki šiol nepateikė atsakymo į 2014 metų vasario mėnesį Lietuvos pateiktus siūlymus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"