TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kur dingo sovietų kompartijos auksas?

Vienuolika milijardų dolerių - kur jie?

Trys savižudybės ir trys kankinių mirtys

1991 metų rugpjūčio 26 dieną Nikolajus Kručina, 63 metų SSKP CK reikalų tvarkytojas, iškrito iš savo buto Maskvos Plotnikovo skersgatvyje penkto aukšto balkono ir užsimušė. Žmogus, kuris tvarkė SSKP indėlius užsienio bankuose, paliko keistą pomirtinį laiškelį: "Aš ne pučistas, bet esu bailys."

Lygiai po keturiasdešimties dienų, spalio 6-ąją, žuvo N.Kručinos pirmtakas aštuoniasdešimtmetis Georgijus Pavlovas, taip pat buvęs SSKP CK reikalų tvarkytojas: senukas išpuolė per savo buto Granatiniame skersgatvyje langą. O spalio 17 dieną ant asfalto prie Lizos Čaikinos gatvėje esančio dvylikaaukščio kraujo klane gulėjo Dmitrijaus Lisovoliko, vadovavusio SSKP CK Tarptautinio skyriaus JAV sektoriui, lavonas. Ar dar reikia sakyti, kad ir jis iškrito pro langą?

1985 metais SSRS aukso atsargos buvo 2400 tonų (dabar - apie 800 tonų). Per šešerius metus aukso luitų sumažėjo dešimt kartų, bet vis dėlto po rugpjūčio pučo SSRS Gosbanke liko 240 tonų aukso. Buvęs komjaunimo CK vadovas Viktoras Mironenka vėliau tvirtino, kad partijos sąskaitose tada buvo 11 mlrd. dolerių, Leonido Brežnevo suorganizuotų per naftos bumą. Sovietų Sąjunga dar nesubyrėjo, o Gosbanko saugyklos ir valiutinės sąskaitos liko tuščios - ir doleriai, ir auksas išnyko 1991 metų spalį. Pats V.Mironenka viską paaiškino paprastai: "Jie kažkur dingo. Turbūt juos pavogė."

Iš tikrųjų Rusijoje dažnai ieškoma to, ko nėra... Bet jeigu dingusių lobių istorija iš tiesų pramanyta, kodėl tada visi žmonės, susiję su SSKP užsienio sąskaitomis, iškrito pro langą? Ir tai dar ne viskas. Vėliau žuvo dar trys žmonės, dalyvavę SSKP finansinėje veikloje užsienyje. 1994 metų lapkričio 8-ąją Pamaskvėje buvo nužudytas Jurijus Koroliovas, garsus fotografas, dirbęs žurnale "Sovetskij Sojuz". Ant kūno aptikta kankinimų žymių. 1996 metų gruodžio 22 dieną Minsko priemiestyje milicija aptiko KGB pulkininko Leonido Kučeruko lavoną. Anksčiau jis vadovavo "Sovetskij Sojuz" žurnalo atstovybei Meksikoje. Prieš mirtį L.Kučeruką, kaip ir J.Koroliovą, kankino. Ir pagaliau 1997 metų vasario 25-ąją garaže Novolesnajos gatvėje, Maskvoje, rado negyvą buvusį KGB karininką Vadimą Biriukovą, tarnavusį kartu su J.Koroliovu ir L.Kučeruku. Jo kūnas taip pat buvo sužalotas. Į spaudą praslydo informacija, kad visi trys nužudytieji dirbo "partijos kurjeriais" užsienyje. Ar ir tai sutapimas?

Kurjeris su deimantais

"Mes buvome finansuojami pagal vieną schemą: pinigus nuo draugų iš SSRS atveždavo kurjeriai, - pasakoja Williamas Harnas, buvęs JAV kompartijos referentas 1978-1985 metais. - Paprastas lagaminas, o jame pakeliai dolerių. Pasirašydavome raštelius. Nors kai kuriose šalyse nereikėjo nė kurjerių. Išsinuomodavo bankų skyrelius. Kiekvienas žmogus, turintis raktą, galėjo ateiti ir pasiimti jam reikalingą sumą. Šitokiu būdu buvome pinigais remiami ne tik mes, bet ir kiti užsienio komunistai. Beje, ne visada pinigais. Girdėjau, kad sukilėliai Salvadore gaudavo ne dolerių, o deimantų - jie taip pat būdavo saugomi bankų skyriuose Meksikos sostinėje."

1991 metų rugsėjį atliekant kratą D.Lisovoliko kabinete (mėnuo prieš jo mirtį) rasta 2 mln. dolerių grynaisiais. Valdininkas paaiškino, jog ketino perduoti pinigus JAV kompartijos vadovui Gesui Hallui. Amerikos komunistų finansavimas buvo nutrauktas 1989 metais. Iš kur atsirado "niekieno" doleriai ir kam jie buvo skirti, taip ir liko neaišku - D.Lisovolikas nusinešė šią paslaptį į kapus. Pulkininkas L.Kučerukas taip pat nebepapasakos, kam nuolat vežė deimantus į Meksiką ir kaip perduodavo dolerius draugams iš Prancūzijos kompartijos.

Kur dingo SSKP auksas? Pirmoji mintis - Šveicarijos bankai. Dar aštuntame dešimtmetyje kai kurie Šveicarijos bankininkai sudarydavo su klientais ypatingas sutartis. Tokioje sutartyje nebūdavo minima indėlininko pavardė, ir jis galėdavo atidaryti skyrelį su vertybėmis pagal pirštų atspaudus. 1978 metais anoniminis milijardierius iš Sirijos Ženevoje atsidarė sąskaitą, pridėjęs ausų kriauklių įspaudus. Bet nuo 1990 metų bankų indėlių paslaptis Šveicarijoje - fikcija. SS koncentracijos stovyklų aukų giminės per Izraelio teismą privertė šveicarus atiduoti Trečiojo reicho auksą, o JAV vyriausybė - UBS banką atskleisti indėlininkų tapatybę. Jau tada atsidaryti sąskaitą tapo labai sudėtinga. Šveicarijos bankai pradėjo reikalauti paketo dokumentų apie lėšų kilmę, informacijos apie savininką ir tik po to dėdavo pinigus į seifą.

Luitas su Gosbanko antspaudu

Tuo metu subyrėjo dar viena Europos šalis - Jugoslavija. Ir ten vietiniams komunistams iš karto kilo problema - kur paslėpti pinigus?

"1991 metų liepą Belgrade susimąstyta: kur perkelti aukso atsargas? - pasakoja Jugoslavijos komunistų sąjungos CK referentas Jasko Brežičius. - Niekam nė nekilo minties palikti vertybes Šveicarijoje: ten jas iš karto įšaldytų. Slobodanas Miloševičius, kaip patyręs finansininkas, šešetą metų vadovavęs "Beobankui", patarė - dolerius lengviausia "išplukdyti" per Kiniją.

Tačiau to padaryti Belgrade nesuspėta - komunistų sąjungos sąskaitos užsienyje iš tikrųjų buvo įšaldytos. Bet paties buvusio Jugoslavijos prezidento pinigų (jo turtą prieš atsistatydinimą CŽV įvertino 5 mlrd. dolerių) taip ir nepavyko rasti. JTO tarptautinio tribunolo prokurorė Carla del Ponte bergždžiai ieškojo ir Rusijoje, ir Šveicarijoje.

Detektyvų agentūra "Kroll", pasamdyta Jegoro Gaidaro, SSKP pinigų pirmiausia ieškojo Ciuriche. O galbūt kas nors Maskvoje pritarė S.Miloševičiaus nuomonei ir aukso luitai išvažiavo į Kiniją? Tai lyg ir sulaukė patvirtinimo.

"Negalima pasirinkti geresnio laiko SSKP pinigams vogti kaip 1991 metų rugsėjis-spalis, - tvirtina Honkongo laikraščio "Standard" žurnalistas Jakobas Tangas, 1990-1992 metais dirbęs Maskvoje. - Tik gruodžio mėnesį išsiaiškinta, kad partijos auksas kažkur dingo - iki tol niekas juo nesidomėjo. Galiu pasiūlyti tokią versiją: grobime dalyvavo SSKP CK finansų valdininkai, o tolesnis "kelrodis" buvo KGB rezidentūra Pietryčių Azijoje. Jeigu Kinija ir padėjo vykdyti šią operaciją, ji buvo tik tranzito punktas. Juk geriausia buvo pergabenti SSKP dolerius į Honkongo, visų Azijos valstybių pagrindinio finansų centro, bankus."

Toliau matoma įdomių sutapimų grandinė. 1987-aisiais aukso kaina buvo beveik 14,40 dolerio už gramą, o 1991 metais - jau tik 11,5 dolerio už gramą. Galbūt dėl to, kad po truputį gausėjo sovietinio aukso? "Geltonojo velnio" kursas labiausiai krito vėlyvą rudenį, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, ir daugumą aukso luitų į rinką išmetė Honkongo bankai. 1999 metais viename Honkongo aukcione pasirodė aukso luitas su SSRS Gosbanko antspaudu. Iškart įsikišo Kinijos valdžia, ir auksas dingo iš varžytinių kartu su savininku.

"Dabar tokių dalykų nebūna - visi bankai ir indėliai griežtai kontroliuojami, bet anuomet Honkongas buvo paslapčių miestas, - pasakoja finansų konsultantas Kevinas Hou. - Pavyzdžiui, buvo populiari skaitmeninio indėlio paslauga. Kiekvienas žmogus galėjo anonimiškai dėti pinigus į sąskaitą - jam buvo suteikiamas skaičių ir raidžių kodas. Bet kuris lankytojas, kreipęsis į banką ir pasakęs savo kodą, turėjo teisę pasiimti pinigus. Tų metų Honkongas - juodoji skylė, kurioje dingo milijardai. Kur tos lėšos dabar? Jų seniai nebėra. Paprastai tokiems pinigams leisdavo "prinokti" porą mėnesių, paskui juos dalydavo į smulkius kąsnelius ir išsklaidydavo į šimtus kitų bankų visame pasaulyje. Mokestis už rizikingą aferą galėjo siekti 20-30 proc. sumos."

Tai kas tada suplanavo ir įvykdė šitą aferą bei pašalino tokius liudininkus kaip L.Kučerukas, G.Pavlovas, D.Lisovolikas? Finansininkai sugeba pavogti pinigus, bet kažin ar jie žudys žmones. Specialiųjų tarnybų darbuotojai pašalins tuos, kurie per daug žino, jeigu jiems bus užtikrintas "stogas". SSKP aukso vagystėje tikrai dalyvavo partijos finansinių skyrių darbuotojai, KGB vyresnieji karininkai ir valdininkai iš vyriausybės aparato. Tai buvo pilkųjų kardinolų, tikrų cinikų, kuriems rūpėjo tik pinigai, sąmokslas - ir jie pasinaudojo situacija. Daugelio jų turbūt nebėra tarp gyvųjų.

Hitlerio auksas

1945 metų sausio 31 dieną iš Berlyno išvyko traukinys Nr. 277, kurio dvidešimt keturi vagonai buvo pilni Trečiojo reicho gėrybių. Tačiau šis traukinys taip ir nepasiekė paskyrimo vietos. Vėliau paaiškėjo, kad dalį "auksinio ekspreso" turtų SS karininkai paslėpė Austrijos kurorto Bad Auszė ežerų dugne.

2009 metų spalį rusų žurnalistai susekė nacių aukso kelią - iš Austrijos jis slaptai buvo pergabentas į Pietų Slovėniją. Esama versijos, kad 1945 metų gegužės 24-ąją aukso luitai buvo pakrauti į povandeninius laivus U-189 ir U-255; abu laivai išplaukė į Neapolį, čia jų pėdsakai dingo.

1945 metų rugpjūčio 17 dieną į Argentiną atplaukė kitas povandeninis laivas U-977. Mačiusieji tvirtina, kad iš jo iškrautos dėžes su auksu.

Nacių turtai vertinami 500 mlrd. dolerių. Tarp jų - Trečiojo reicho, Italijos, Kroatijos aukso atsargos, deimantai iš Belgijos, Nyderlandų karalienės rubinai, auksas iš SSRS bankų. Per 66 metus pavyko rasti tik penktadalį visų gėrybių.

M.Gaddafi turtai

2011 metų rugsėjo 6 dieną pagal Libijos sukilėlių pranešimus Alžyro sieną su Nigeriu kirto 200 automašinų kolona. Ją lydėjo nuverstam diktatoriui Muammarui Gaddafi ištikimi karininkai. Mažiausiai kelios dešimtys sunkvežimių gabeno auksą, dolerių ir eurų paketus iš Tripolio ir Sirto bankų.

Europos finansininkai anksčiau buvo įvertinę M.Gaddafi klano turtą 32 mlrd. dolerių. Italijos laikraštis "Corrriere della Sera", remdamasis Prancūzijos slaptosiomis tarnybomis, pateikė kitą sumą - 50 mlrd. dolerių, įskaitant 25 tonas aukso. JAV ir Didžiojoje Britanijoje pavyko areštuoti M.Gaddafi sąskaitas ir įšaldyti 10 mlrd. dolerių. Manoma, kad likusius pinigus buvusio diktatoriaus šeima arba paslėpė slaptose sąskaitose, arba išvežė į Nigerį.

Saddamo milijardai

2003 metų kovo 18 dieną, likus dviem dienoms iki JAV kariuomenės įsiveržimo į Iraką, diktatoriui Saddamui Husseinui įsakius iš visų bankų saugyklų buvo išimti doleriai, eurai ir aukso luitai. Para anksčiau patikėtiniai ištuštino Sadamo šeimos sąskaitas Šveicarijoje, Libane ir Nyderlanduose. Anot "Forbes" žurnalo reitingų, Irako valdovas turtingiausių planetos žmonių sąraše užėmė trečiąją vietą, jo turtas vertinamas nuo 40 iki 100 mlrd. JAV dolerių.

Kai amerikiečiai sučiupo S.Husseiną 2003 metų gruodį, jo požeminėje slėptuvėje rado tik 750 tūkst. dolerių grynaisiais. Per aštuonerius metus trukusias paieškas Viduriniųjų Rytų bankuose surasta 1,2 mlrd. dolerių, priklausiusių Saddamo šeimai. Kiti pinigai tiesiog išgaravo. Savaitraščio "Argumenty i fakty" tyrimas 2010 metų gruodį parodė: bankų "apiplėšimai" greičiausiai buvo vykdomi tik akims apdumti - S.Husseino auksas ir pinigai jau daug metų patikimų kurjerių buvo vežami į užsienį. Visai įmanoma, kad 10 mlrd. iš diktatoriaus kišenės buvo investuoti į nekilnojamąjį turtą, kai Maskvoje buvo kilęs statybų bumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"