TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kurs pirmą Lietuvoje karinį istorinį parką

2015 10 07 6:00
Nepriklausomybės kovoms atminti Širvintose pastatytas Roberto Antinio paminklas. Širvintų rajono savivaldybės nuotrauka

Istoriko Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybės pasišovė įkurti Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką. Jo lankytojams būtų pristatomos pergalingos Lietuvos kariuomenės kovos prieš Lenkijos kariuomenės generolo Lucjano Żeligowskio rinktinę.

Lankytinų Lietuvos vietovių sąrašuose netrukus turėtų atsirasti naujas maršrutas, keliautojus supažindinantis su Lietuvos kariuomenės kovomis įtvirtinant 1918-aisiais paskelbtą šalies nepriklausomybę. Paraginta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektoriaus prof. V. Rakučio, Molėtų rajono savivaldybė, talkinama šalia esančių Širvintų bei Ukmergės rajonų savivaldybių, ėmėsi iniciatyvos kurti karinį istorinį parką, įamžinsiantį 1920-ųjų lapkritį vykusius mūšius, per kuriuos gana silpna nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos kariuomenė pergalingai nugalėjo L. Żeligowskio vadovaujamą rinktinę. Ši pergalė buvo itin svarbi nepriklausomos Lietuvos istorijai.

Užsienio pavyzdžiu

V. Rakutis LŽ teigė, kad mintis Lietuvoje kurti karinį istorinį parką gimė lankantis tokio pobūdžio parkuose Amerikoje, juose atspindima šioje šalyje XIX amžiuje vykusio pilietinio karo istorija. „Žmonės į karinius istorinius parkus vyksta dėl galimybės pabūti tose vietose, kur kadaise kariavo jų protėviai“, – sakė profesorius. Jis pabrėžė, kad ypač miesto gyventojai po darbo ar savaitgaliais veržiasi į gamtą, jie nori ne tik gėrėtis gražia vietove, bet siekia, kad jų kelionės būtų pažintinės, suteikiančios žinių. Anot jo, tam būtų galima parengti vietovę, kurioje Širvintų-Giedraičių mūšyje lietuviai susikovė su L. Żeligowskio kariuomene ir ją nugalėjo.

Šią idėją profesorius teigė pristatęs Ukmergės, Širvintų ir Molėtų rajonų savivaldybių merams, gavęs visų jų pritarimą, kad toks parkas atsirastų, o Molėtų rajono savivaldybės meras pažadėjo, kad būtent šis rajonas imsis idėją įgyvendinti. „Molėtų, Širvintų ir Ukmergės rajonuose yra istorinių objektų, šalia kurių reikėtų pritvirtinti nuorodas, kuo jie svarbūs Nepriklausomybės kovoms“, – sakė V. Rakutis. Jo manymu, keliautojai lankytinus objektus galėtų apžiūrėti pėsčiomis arba važiuodami dviračiais, automobiliais. „Kadangi šios vietos, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos, yra netoli Vilniaus, neabejoju, kad po jas vedančiu maršrutu keliautų ne vien mūsų tautiečiai, bet ir Lietuvos sostinę lankantys užsienio svečiai“, – tvirtino istorikas. Jis pabrėžė, jog įkurtas karinis istorinis parkas būtų puiki bazė jaunimo pilietinei patriotinei veiklai plėtoti.

Galimybių yra

Istorikas Stanislovas Budraitis LŽ sakė, kad karinis istorinis parkas apimtų teritorijos ruožą nuo Širvintų iki Molėtų rajone esančių Giedraičių. Tarp šių vietovių yra paminklų, bažnyčių, dvarų, susijusių su mūsų kariuomenės kovomis prieš L. Żeligowskio vadovaujamą rinktinę. „Žmonės ir taip lanko šiuos dvarus bei bažnyčias, tačiau lankymas įgautų visai kitokią prasmę, jei informaciniuose stenduose būtų paaiškinta, kuo dvarai, kuriuose paprastai įsikurdavo kariuomenės štabai, ar kitos vietos yra susiję su Nepriklausomybės kovomis“, – kalbėjo S. Budraitis. Jis akcentavo, jog šios Lietuvos kariuomenės kovos ypač svarbios dėl to, kad per jas tuomet dar gana silpnai Lietuvos kariuomenei pavyko atremti daug galingesnės Lenkijos vieno iš karo vadų L. Żeligowskio vadovaujamos rinktinės puolimą ir sustabdyti kaimynų šalies norą jėga užgniaužti neseniai paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę.

Molėtų rajono Giedraičių gimnazijos direktorė Vilė Petkūnienė teigė, kad gimnazijos bendruomenė užsidegė karinio patriotinio parko kūrimo idėja, kai bene prieš septynerius metus Lietuvos karo akademijos studentai Giedraičiuose ėmėsi rekonstruoti Širvintų-Giedraičių mūšį. „Mūsų mokykla mūšio rekonstrukcijos dieną virsta Lietuvos kariuomenės štabu, o apylinkėse vyksta „karas“, – teigė direktorė. Anot jos, miestelio bendruomenės centre galėtų būti įkurtas šio parko informacijos centras. „Turistai galėtų pernakvoti senosiose mokyklos patalpose“, – galimybes padėti kurti karinį istorinį parką vardijo V. Petkūnienė.

Prasidės darbai

Molėtų rajono savivaldybės Turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva Kulienė teigė, kad netrukus bus pradėti karinio istorinio parko kūrimo darbai. „Šis parkas būtų svarbus dėl to, kad Lietuvoje kito tokio neturime“, – sakė D. Kulienė. „Trys šalies savivaldybės – Molėtų, Ukmergės ir Širvintų rajonų – artimiausiu metu numato pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kuria bus apibrėžta parko veikla ir kiekvienos savivaldybės indėlis. Kai tai bus padaryta, imsimės veiklos parengti informatyvų maršrutą po būsimą karinį patriotinį parką“, – sakė TIC vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"