TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Kviečia žygiuoti Klaipėdos sukilėlių takais

2016 01 11 9:51
Klaipėdos sukilėliai Organizatorių nuotrauka

Naktį iš sausio 15-osios į 16-ąją organizuojamas 25 kilometrų naktinis žygis iš Gargždų į Klaipėdą, skirtas 1923-ųjų Klaipėdos sukilimui prisiminti.

Klaipėdos sukilimas – tai lietuvių taktinis manevras, o drauge ir diplomatinė gudrybė, kuriais pasinaudojus daugiau nei prieš 90 metų mūsų šaliai atiteko strateginė vieta – Klaipėdos uostas drauge su Mažąja Lietuva. Prisiminti šiam vis dar prieštaringai vertinamam istoriniam įvykiui Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius drauge su bendraminčiais rengia naktinį žygį, vesiantį sukilėlių takais. Ankstesnė šio, jau penkioliktą kartą organizuojamo žygio patirtis rodo, kad keliauti sukilėlių nueitu keliu susirenka po pusantro tūkstančio ir daugiau dalyvių.

Kelyje – aštuonios valandos

Naktinio žygio Klaipėdos sukilėlių takais organizacinio komiteto narys Algirdas Grublys LŽ teigė, jog šio žygio tikslas – atkartoti 1923-ųjų sukilimo dalyvių maršrutą žygyje užtrunkant tiek pat laiko, kiek Lietuvai atkovoti Klaipėdos ir jos krašto žygiavo mūsų proseneliai. „Į Klaipėdą tuomet buvo eita iš daugelio aplinkinių vietovių – Kretingos, Priekulės, Šventosios, Gargždų bei kitų. Per 15 žygio organizavimo metų daugeliu sukilėlių maršrutų jau praėjome, tad dabar pasirinkome maršrutą, į Klaipėdos uostą vesiantį nuo Gargždų. Tikimės žygyje praleisti aštuonias nakties valandas, per kurias nueisime 25 kilometrus“, – sakė A. Grublys. Jis teigė, jog kelionė drieksis palei kairįjį Smiltelės upės krantą, bus trys sustojimai – t. y. kontrolės punktai, kuriuose žygio dalyviai bus vaišinami koše ir arbata.

„Vienas įdomiausių kontrolės punktų bus Klaipėdos miesto ribose esantis Bachmano dvaras, kuriame, kaip žinoma, Klaipėdos sukilėliai buvo įsirengę štabą“, – sakė A. Grublys. Šiame dvare XX amžiaus pirmoje pusėje veikė psichiatrijos ligoninė, sovietmečiu jame įrengtas žemės ūkio technikumas, o dabar į Lietuvos kultūros paveldo registrą įrašyti dvaro statiniai priklauso Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai.

„Kaip skelbia istoriniai šaltiniai, Klaipėdos sukilimo dalyviai šį miestą šturmavo 1923-aisiais naktį iš sausio 14-os į 15-tą, o mes, šį įvykį atkartosiančio žygio dalyviai, Klaipėdą „imsime“ viena para vėliau“, – sakė A. Grublys. Jis teigė, jog pirmaisiais metais į žygį Klaipėdos sukilėlių takais susirinkdavo apie 500 žmonių, vėliau jų gretos augo, o šit pernai susirinko 1967 žygio dalyviai. „Pagrindinė žygiuojančiųjų dalis – Lietuvos kariuomenės atstovai. O labiausiai džiaugiamės į žygiuojančiųjų gretas įsiliejančiu jaunimu. Būtent jiems labiausiai stengiamės perteikti paties sukilimo dvasią ir sužadinti jų patriotinius jausmus“, – teigė žygio organizacinio komiteto narys.

Šio žygio metu jo dalyviams bus priminta, kad ilgus amžius vokiečių, prūsų, po to vėl vokiečių valdytas Klaipėdos kraštas Pirmojo pasaulinio karo metu buvo užimtas carinės Rusijos kariuomenės. Kadangi su karą pradėjusia Vokietija Rusija kariavo padedama sąjungininkių, iš vokiečių atkariautą Klaipėdos kraštą buvo patikėta administruoti vienos iš sąjungininkių – Prancūzijos kariuomenei. Vadinamasis „prancūzmetis“ čia truko trejus metus – t. y. iki 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo. Šį sukilimą organizavo bei „režisavo“ Lietuvos vyriausybė drauge su Mažosios Lietuvos šviesuoliais, siekusiais, kad prūsiškai vokiškas Klaipėdos kraštas būtų prijungtas prie Lietuvos. Rašoma, kad Klaipėdos sukilime dalyvavo 1753 žmonės, kurių didžioji dalis – į Klaipėdą atžygiavę Lietuvos kariai. Per šį sukilimą buvo nukauti du prancūzų kariai, vienas vokiečių žandaras bei žuvo 12 sukilėlių. Po šio sukilimo prancūzų kariuomenė iš Klaipėdos krašto išvyko, o po mėnesio visas šis kraštas buvo perduotas Lietuvai. Neilgai trukus Klaipėdos krašto, vadinto ir tebevadinamo Mažąja Lietuva, prijungimą prie Didžiosios Lietuvos pripažino didžiosios Europos ir pasaulio valstybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"