TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Laiškas redakcijai. Rezistencijos dalyvės Aldonos Vilutienės kreipimasis į L. Abarių

2016 03 16 14:39
Tauro ir Dainavos apygardų partizanai

Gerb. Abariau, Jus visada gerbiau, sekiau Jūsų straipsnius spaudoje, tačiau dabar perskaičiusi Jūsų komentarus V. Terlecko straipsnyje, negaliu tylėti.

Aišku, nesinori su Jumis ginčytis – to ir nesiekiu, bet paliesiu keletą Jūsų teiginių, kurie mane ir mano draugus labai skaudina, nes jūs rašote nukentėjusiųjų paliudijimais remdamiesi KGB tardytojų archyvais.

Kodėl man skaudu? Nes aš viena iš tų kurie nepakęsdami okupanto stojo į žūtbūtinę kovą įvairiais įmanomais būdais ir dėl to, perėjusi kaip ir tūkstančiai – okupanto pragaro mėsmalę ir Aukščiausio palikta vėl kovoti prieš visokius šmeižtus ir pasakoti tiesą. Todėl dar neprasidėjus Atgimimui pradėjau rinkti Partizaninės kovos ir tremties medžiagą. Jos gausu, ją galima rasti mano įkurtame Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejuje. Visada išklausydavau ir kovojusius ir nuo jųnukentėjusius ir ne iš vieno ,o iš kelių ar keliolikos liudininkų dariau galutinę išvadą. Todėl likau nustebinta Jūsų teiginiu „Stribų blogybės ne mano reikalas...“ Apie 3 metus rausiausi KGB archyvuose. Ir žinote kodėl atsisakiau domėtis Baudžiamomis bylomis? Manau atkreipėte dėmesį: visose suimtieji pirmas dvi dienas ginasi „... nežinau... nemačiau... ne galiu pasakyt.“ O štai toliau vos pabaigus formalumus sako: „Oi, dar aną kartą aš pamiršau pasakyt kad rėmė dar Jonaitis, Petraitis,Onutė, jos toks ir toks slapyvardis.“ Ir taip per visus tardymus. Nesusimastėte kodėl? Kad tai dažniausiai ne tiesa, o kankinant per tardymus kai kas išmušta arba, nežinant rusų kalbos, pačių tardytojų, kaip jiems labai svarų prisipažinimą užrašyta, nors to nelaimėlis visai nesakė. Todėl KGB archyvais gali patikėti tik tas, kuris nebuvo papuolęs čekistams į nagus.

Dėl Kalniškės mūšio – skaudu, kad abejojate žuvusių baudėjų skaičiumi. Nesuskaičiavau, bet mačiau keliais sunkvežimiais išvežančius kareivių lavonus. Juk jie frontininkai, išgirdę įsakymą „v pieriod“ ėjo stati į kalną šaukdami „urą pacany zdavaites“. Prieš mūšį juokavo – paėmėme Berlyną o čia su piemenimis ... Mačiau ir Simne gulinčius išniekintus 44 partizanus, ir kaip stribo žmona lipo ant lavonų, ir su lazda badė jų akis. Dėl murzinų, nesiskutusių... partizanų, tai čia jau iš sovietinės propagandos, net pradinukams mokykloje buvo teigiama, kad banditai apžėlę, barzdoti, murzini... Nemačiau nė vieno apsileidusio. Visi jauni, gražūs pasitempę, uniformuoti, linksmi, išskyrus po kautynių apraudojant žuvusius draugus. Dėl ginklų. Taip, jų buvo visokių, ypač praėjus frontui kai pilna buvo visur palikta, bet ar tai žemina partizano vardą, juk Lietuvos savanoriai vyžoti su dalgiais ir šakėmis apgynė Lietuvą. Grįžtant prie partizanų ginklų, Jūs ir dabar turbūt archyvuose dažnas lankytojas, turėjot pastebėti, kad čekistai po mūšio, Akte visada išvardina kas paimta. O visada paimta labai mažai: 1– 2 šautuvai, 1 kulkosvaidis, 2 – 3 granatos, o šovinių – masė, dažnai tūkstančiais. Manau aiškinti šios melagystės Jums nereikia.

Dabar dėl smogiko J. Bulkos. Kaip Jūs galite taip teigiamai apie jį rašyti, kai jis vos suimtas, tą pačią dieną nuvedė kagėbistus prie Kalnų srities partizanų štabo bunkerio? Šią tragediją parašysiu atskirai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"