TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Laisvės gynėjai: saugomi sovietų triumfo paminklai, bet saviems didvyriams jų nėra

2013 08 21 14:13
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus valdžiai surengus konkursą restauruoti 1952 metais statytas Žaliojo tilto skulptūras, Lietuvos laisvės gynėjai buvo pasibaisėję. „Kaip baisiame sapne tenka kalbėti su partizanais, tremtiniais, politiniais kaliniais, kurie prie Žaliojo tilto būna šokiruoti“, – sako Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Antanas Kliunka.

Represinių struktūrų triumfo simboliai

Trečiadienį spaudos konferencijoje dėl sovietinės okupacijos ideologijos atributų nepriklausomoje Lietuvoje jie kvietė išgirsti jų požiūrį į šio vadinamųjų paveldo objektų saugojimą. Jų teigimu, bandymas išsaugoti skulptūras „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statyba“, „Mokslo jaunimas“ ir „Žemės ūkis“ yra įžeidžiantis, niekuo nepagrįstas veiksmas. Konferenciją moderavo Sąjūdžio Tarybos narys, parlamentaras Rytas Kupčinskas.

Rytas Kupčinskas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Kasparas Genzbigelis, prieš perskaitydamas Sąjungos pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybei ir kitoms valdžioms institucijoms, pabrėžė, kad trečiadienį yra minimos 1991 metų rugpjūčio 21 dieną žuvusio Artūro Sakalausko 22-osios mirties metinės. Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris A.Sakalauskas žuvo žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose, kai įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A.Goštauto gatvėje.

Kasparas Genzbigelis. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka.

„Norėtume kreiptis į visus padorius lietuvius, kurie neprarado savo garbės, orumo, į tuos, kurie jaučia dėkingumą už tai, kad turime laisvę, jaučia dėkingumą paaukojusiems savo gyvybes. Nutarėme, kad negalime toleruoti to, kas vyksta šiandien. Juo labiau, šiandien yra Artūro Sakalausko mirties metinės, ir esame bendražygiai su šiuo mūsų didvyriu, paaukojusiu gyvybę“, – sakė K.Genzbigelis.

Jonas Burokas. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas teigė, kad paminklai sovietų kariams, kolūkiečiams su rugių kūliu, statybininkams bei mokslo žmonėms yra ne paveldas, bet sovietinis reliktas, kuris labai žeidžia jaunimą. „Pamačius stovintį karį ant tilto, jaunuoliui atrodo – štai, mūsų išvaduotojas. O juk jis okupantas. Vienintelis kompromisas būtų kitoks. Kartą teko važiuoti su Artūru Zuoku, klausiau jo, kada bus nuimtos skulptūros nuo Žaliojo tilto. Jis atsakė, kad to nebus – jau uždėtos lentelės. Pažiūrėjau, kas tose lentelėse parašyta. Jose – tik autoriaus pavardė ir pastatymo metai. Jeigu jau nenuimamos skulptūros, bent turėtų būti parašyta lietuvių, anglų ir ypač rusų kalbomis, kiek per Lietuvos okupacijos laikotarpį buvo išnaikinta partizanų, kiek ištremta arba nužudyta mokslininkų, mokytojų, kaip buvo sugriauta ūkinė sistema, ir kokios tos statybos – churščioviški pastatai“, – kalbėjo J.Burokas.

K.Genzbigelis pridūrė, jog Žaliojo tilto skulptūra „Taikos sargyboje“ sukurta tais metais, kai sovietų represinės žinybos NKVD daliniai triumfavo sunaikindami lietuvių tautos patriotinį žiedą: jaunus vyrus, mokytojus, ūkininkus, kunigus. „Tam triumfui buvo užsakytas šis paminklas – žlugdyti ir palaužti tautos dvasią. Ir šis monstras įtraukiamas į paveldą. Toliau – „Mokslo jaunimas“: mokslo žmonės buvo išžudyti, kasė anglį Sibiro šachtose, lageriuose. Mokslas buvo sudorotas. „Žemės ūkis“: visi ūkininkai atsidūrė Sibire, žemės ūkis sunaikintas, žmonės išvežti su mažais vaikais. Tai pasityčiojimas iš tų, kurie dar galėjo grįžti, ir tų, kurie nebegrįžo. Proletariato diktatūros paminklas „Pramonė ir statyba“: neturėjo Lietuva savo proletariato, jis buvo atvežtas ir primestas. Tokius objektus padaryti tautos paveldu yra mankurtiškumas“, – vardijo K.Genzbigelis. jis pažymėjo, jog Vilnius nėra vien A.Zuoko valda ar kažkieno privatus kiemas – šis reikalas yra visos Lietuvos.

Pagarbos ženklai – beveik neįžiūrimi

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas A.Kliunka kalbėjo apie bendrą dabartinį šalies moralinį foną: „Nebaudžiamas siautėja Socialistinis liaudies frontas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – ne partija, o akcija, Darbo partijos (leiboristų) lyderiai tyčiojasi iš teisėtvarkos organų, sovietiniai paminklai restauruojami, žuvę partizanai, išlieję savo kraują Lietuvos gatvėse – negerbiami. Rugpjūčio 15 dieną sukako 60 metų, kai nusižudė partizanas, iššokęs iš KGB pastato trečio aukšto, nenorėdamas išduoti draugų. Eidami Gedimino prospektu turbūt nė nepastebėsite šios vietos. Sakėme, kad patys pasirūpinsime šia vieta, deja, A.Zuokas nesugeba paskirti mums audiencijos. Mes, savanoriai, po tiek metų esame pritrenkti to, kas darosi Lietuvoje. Kaip baisiame sapne tenka kalbėti su partizanais, tremtiniais, politiniais kaliniais, kurie prie Žaliojo tilto būna šokiruoti. Paminklai ginkluoti, kur jų ginklai nukreipti? Jie turėjo tremtyje, lageriuose pro tokius paminklus žygiuoti. Kas tuos paminklus pavertė vertybėmis, yra nusikaltėliai.“

Antanas Kliunka. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka.

A.Kliunka priminė, kad per sausio įvykius savanoriai turėjo 15 minučių apsispręsti, ar lieka ginti Lietuvos laisvės. Jie pasiliko, atsisveikino vienas su kitu. „Esame Europos, NATO valstybė ir kažko bijome, toleruojame, žaidžiame liberalizmą. Su mumis niekas nežais liberalizmo“, – sakė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoris.

K.Genzbigelis pritarė, kad palikdami sovietinius reliktus sostinės centre kone skelbiame ideologinį karą visai Europai: „Iš Europos Komisijos atvažiavusiems žmonėms man buvo gėda aiškinti, kai jie klausė, kodėl šitie čia stovi. Sumelavau, kad tai laikinai – esą neturime pinigų.“

R.Kupčinskas taip pat pabrėžė, kad reikėjo didžiulių pastangų, kol buvo pastatytas atminties ženklas A.Sakalauskui, Vilniuje net nėra paminklo Vytautui Didžiajam, pirmajam prezidentui Antanui Smetonai, generolui Povilui Plechavičiui ir daugeliui kitų, bet yra kolaborantams Petrui Cvirkai ir Liudui Girai.

Smarkiai vėluojanti Tautos dvasia

Portalas lzinios.lt spaudos konferencijos dalyvių paprašė išsakyti ir savo nuomonę apie paminklo „Tautos dvasia“ projektą. Šis konkurso nugalėtojas turėtų iškilti Lukiškių aikštėje.

J.Burokas pirmiausia priminė, kad Vilnius yra tikriausia vienintelė sostinė, kurioje net praėjus 23 metams po nepriklausomybės atgavimo nėra paminklo kovojusiems ir žuvusiems už laisvę. Be to, jis teigė, jog pirma įtraukti į konkurso komisiją laisvės gynėjai vėliau buvo iš jos išeliminuoti – esą komisijoje turi būti tik meno žmonės.

„Skaičiau straipsnį, gražiai jis ten apibūdintas. Tai kaip iš nelaisvės skrendantis paukštis. Jo pamatuose yra viskas, kas buvo mūsų numatyta: užrašas „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Amžinoji ugnis ir Nežinomo partizano kapas. Dar būtų galima įamžinti Vyčio iš archajinių dokumentų atvaizdą“, – sakė J.Burokas.

K.Genzbigelis teigė, kad viskas išties per ilgai vilkinama: „Galbūt pinigai plaunami, galbūt dar per daug gyvų kolaborantų likusių, kuriems tai neparanku, be to, neparanku ir dabartinei Rusijos politikai. Tokių skulptorių, kaip Stanislovas Kuzma, neturime, reikia skulptoriaus, kuris pats būtų išgyvenęs tuos baisumus, tuomet jis sukurtų...“

A.Kliunka sakė nesuprantąs šio paminklo numatytoje vietoje: „Galbūt kitoje vietoje jis būtų ir geras paminklas. Koks jis turėtų būti, aš nesakysiu, nes turime idėją statyti Lietuvos partizanų paminklą Kryžkalnyje“.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pareiškimas:

„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai, Televizijos bokšto ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynėjai, susirinkę iškilmingai paminėti savanorio Artūro Sakalausko 22–ąsias žuvimo metines, protestuojame prieš Vilniaus miesto savivaldybės planus už mokesčių mokėtojų lėšas restauruoti sovietinius meno ,,šedevrus“ Vilniuje, ant Žaliojo tilto.

Mes tvirtiname, kad tol, kol Vilniuje nepastatytas paminklas Laisvės kovotojams, kol Lietuvos partizanas Petras Vizbaras-Vapsva, pasirinkęs mirtį, kad tik čekistų kankinamas neišduotų savo kovos draugų, Gedimino prospekte „pagerbtas“ „kanalizacijos“ dangčiu, šis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas yra šventvagiškas.

Lietuvos valdžia sovietinę okupaciją žyminčias Žaliojo tilto skulptūras laiko materialiu kultūriniu paveldu. Dėl šių valdžios politinių įsitikinimų skulptūros įtrauktos į Kultūros vertybių valstybinį registrą, o okupacinio laikmečio skulptūras gina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

Valdžia nuolat kartoja, kad orientuojasi į europines normas. Tačiau okupacinių simbolių sergėjimas nėra europinė norma. Kodėl, pavyzdžiui, vienoje iš Europos sostinių Paryžiuje nestovi paminklas Vokietijos Reicho Vermachtui?

Mes nesuprantame, kaip galima gerbti šiuos primityvius socrealistinius „šedevrus“, kai jie kolaboravusių su okupantu autorių buvo sukurti tuo metu (1952 m.), kai Lietuvos partizanai liejo kraują bekompromisėje kovoje už Lietuvos Laisvę.

Mūsų reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei:

Šių ,,šedevrų“ vieta – Grūto parkas arba jų autorių kiemas, jeigu jie ir jų palikuonys taip savo „kūrinius“ garbina.

Kadangi skulptūrų ketaus metalas stipriai korodavęs, suplyšęs ir sutrūkinėjęs, o Vilniaus miesto savivaldybė skendi milijoninėse skolose, privalu skulptūrų atsisakyti kaip istoriškai, morališkai ir fiziškai pasenusių.

Atsisakykite ištikimybės okupacinei praeičiai.

Išvežkite iš Lietuvos sostinės surūdijusius okupantus iki 2013 m. rugsėjo 1 d., t.y. sukankant sovietų okupacinės armijos išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"