TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Lakūno vardas - aerodromui

2012 11 02 8:04
J.Kumpikevičius prieš skrydį į Kauną./ Asmeninio archyvo nuotraukos

Lietuvoje yra kelios dešimtys didelių ir mažų aerodromų. Tačiau iki šių metų tik vienas jų turėjo aviatorių vardą - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno - Kauno Aleksote. Neseniai atsirado antras - Julijono Kumpikevičiaus prie Mažeikių.

Lietuvoje niekada netrūko drąsių žmonių. Vienas jų - J.Kumpikevičius-Kumpikas (1910-1985). Jis įrašė originalų puslapį į Lietuvos aviacijos istoriją. Iš Mažeikių krašto kilęs žemaitis J.Kumpikevičius nuo jaunumės mėgo mechaniką. Tarnaudamas kariuomenėje gerai užsirekomendavo kaip lėktuvų mechanikas, tačiau jam nepavyko patekti į karo lakūnų kursantų būrį.

Atlikęs karinę tarnybą J.Kumpikevičius gavo vairuotojo vietą Užsienio reikalų ministerijoje ir vežiojo patį ministrą Dovą Zaunių. Vaikinas papasakojo ministrui apie savo norą skraidyti. Šis suprato jaunuolio troškimus ir pasiuntė jį dirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje. Ten aviacijos klubai sparčiai augo ir be didelių formalumų priimdavo sveikus jaunuolius. 1932 metų kovą Julijonas išvyko į Prahą. Padedamas vieno čekų aviacijos karininko, įstojo į T.Masariko lakūnų mokyklą. 1934-ųjų sausį J.Kumpikevičius labai gerai išlaikė praktinio skraidymo ir jo taisyklių egzaminus, pastarąjį - čekų kalba. Julijonas - pirmasis užsienietis, gavęs Čekijos civilinės aviacijos lakūno liudijimą.

J.Kumpikevičiaus sutikimas Kauno aerodrome./Laikraščio "Karys"nuotrauka

Puota "šnipo" garbei

Didžiausia Julijono svajonė - pačiam parskristi į Kauną. Bet kaip ją įgyvendinti? J.Kumpikevičiui pavyko už tūkstančio kronų auką aeroklubui tapti seno mokomojo lėktuvo, kuriam jau reikėjo rimto remonto, savininku. Jaunas nagingas žemaitis sugebėjo jį suremontuoti.

"Letov Š-18" - dvivietis biplanas, sukurtas čeko Aloyzo Šmoliko, lakūnų populiariai vadintas vien konstruktoriaus pavarde. Liemuo dengtas medine klijuote, sparnai ir uodegos plokštuma aptraukti drobe. Lėktuvo ilgis - beveik septyni metrai, sparnų - dešimt. Lėktuvas turėjo vieną 60 AG variklį, koks būna dabartiniame nedideliame automobilyje. Jis galėjo pasiekti 140 kilometrų per valandą greitį ir nuskristi 325 kilometrus. Remontas Julijonui užtruko keletą savaičių. Teko įdėti atsarginį benzino baką ir pompą spaudimui palaikyti, sureguliuoti kompasą.  

1934 metų kovo 5-osios vidurdienį Julijonas pakilo iš Kbelskio aerodromo Prahoje. Tikslas - pasiekti Kauną, skrendant per Čekiją ir Vokietiją. Priartėjęs prie Bohemijos kalnų, lėktuvas pateko į didelę audrą. Vokietiją jis pasiekė ištrūkęs iš audros, bet ties Dresdenu įskrido į tirštą rūką. J.Kumpikevičius pamatė šviesesnį dangų šiaurėje ir patraukė ten. Staiga propeleris sustojo. Reikėjo planiruoti ir, sukant ratus, leistis. Laimė, apačioje - gana didelis laukų plotas ir netoliese - gražūs rūmai. Julijonui pavyko sėkmingai nutūpti. Atskubėję nacių pareigūnai jį suėmė kaip šnipą. Galima suprasti pareigūnų dirglumą, nes prieš aštuonis mėnesius tuometėje Vokietijos teritorijoje žuvo S.Darius ir S.Girėnas. Būta spėlionių, kad juos pašovė vokiečiai. Dėl to šie labai nervinosi, nors ir nebuvo aišku, ar tikrai prikišo nagus. Tačiau išsiaiškinę skrydžio tikslą ir nutūpimo priežastį, pareigūnai Julijoną paleido ir jo garbei net  puotą surengė.  

Po priverstinės mirties kilpos J.Kumpikevičius sėkmingai nusileido Kauno aerodrome.

Priverstinė mirties kilpa

Dar keletą kartų tūpęs šalinti techninių gedimų ir prisipilti degalų, J.Kumpikevičius trečią kelionės dieną pasiekė Dancigą (dabartinį Gdanską) ir ten nutūpė jau temstant. Patikrinęs alyvą ir prisipylęs degalų, nutarė pernakvoti.

Kovo 8-osios rytą pakilo pasiryžęs tądien pro Karaliaučių pasiekti Kauną. "Netoli Kauno pasidarė labai vėjuota, - savo prisiminimuose rašo narsusis lakūnas. - Staiga stiprus vėjas mano lėktuvą apvertė ir aš patekau į mirties kilpą."

Julijonas iš visų jėgų bandė ištiesinti lėktuvą, bet vis nepavykdavo. "Aukštis krito ir jau buvo iki aštuoniasdešimt metrų, o aš dar vis negalėjau ištiesinti lėktuvo. Mačiau žemę, greitai artėjančią prie manęs. Pagaliau iš trečio karto atverčiau lėktuvą ir pamačiau aerodromą priešais save."

Julijonas sėkmingai nutūpė, išlipo iš lėktuvo, lakūną apsupo didelis būrys žmonių. Jam buvo suteiktas pirmojo Lietuvos civilinio tarptautinio lakūno vardas ir skirta tūkstantis litų. Žurnalas "Karys" tų metų vienuoliktame numeryje rašė: "Prieš lėkimą į Kauną J.Kumpikevičius tebuvo išlekiojęs apie 10 valandų. Toli lėkti jokios praktikos neturėjo, buvo pasirengęs tik kiek teoretiškai. Dėl šių priežasčių šis 1500 kilometrų jo lėkimas gana įdomus."

Drąsųjį lakūną pasitiko Kauno aeroklubo pirmininkas prof. Z.Žemaitis.

Lėktuvo ir žmonių likimai

Kiek paviešėjęs Lietuvoje, J.Kumpikevičius susiruošė keliauti atgal į tuometės Čekoslovakijos sostinę. 1934 metų kovo 24 dieną, susitvarkęs skridimo dokumentus, pakilo iš Aleksoto ir patraukė Vokietijos link. Netoli valstybių sienos vėl sugedo lėktuvo variklis. Lakūnas sėkmingai nusileido aikštelėje prie Alvito. Lėktuvas buvo atgabentas į Kauną, o Julijonas, traukiniu nuvykęs į Prahą, sutvarkė reikalus, kad toliau galėtų naudotis lėktuvu.

Vėliau J.Kumpikevičius uždarbiavo skraidindamas žmones. Po poros metų šeimininkas lėktuvą pardavė Lietuvos aeroklubui. Atgavus Vilniaus kraštą, "šmolikas" tarnavo Aukštagirio sklandymo mokyklai. Užgriuvus sovietinei okupacijai, buvo atskraidintas į Kirtimų aerodromą. Tolesnis lėktuvo likimas nežinomas. Gali būti, kad prasidėjus karui  jis buvo išgabentas į Vokietiją arba sunaikintas kaip pasenęs.

"Kai vokiečiai užėmė Lietuvą 1941 metų vasarą, mano tėvelis pasiliko savo darbe kaip transporto viršininkas ir susitrumpino pavardę į Kumpikas, - pasakojo niujorkietė filologijos daktarė Giedrė Kumpikaitė. - 1944 metais, kai grėsė, kad rusai vėl užims Lietuvą, mano tėvelis manė, jog šį kartą jie pasiliks ilgam. Tėvai susikrovė lagaminus, išvažiavome į Vakarus. Amerikoje tėvelis dirbo įvairų mechaniko darbą, bet daugiau skraidyti jam nepavyko."

G.Kumpikaitė su jos tėčio vardo aerodromui skirta vėliava./ Povilo Sigito Krivicko nuotraukos

Sugrįžo per dukters filmą

G.Kumpikaitė pasakojo, kad jos tėvas nuolat prisimindavo savo namą Mažeikiuose Kapų (dabartinėje Sedos) gatvėje, senelių malūną. "Senelis iš malūno gyveno, jis iš jo užsidirbdavo. Kai mano tėvai jau buvo Vokietijoje, senelis užlipo malūno taisyti, vėjas jį nupūtė. Tėvas dėl senelio žūties labai išgyveno", - prisiminė viešnia.

J.Kumpikevičius dažnai prisimindavo savo vaikystę ir jaunystę, kaip eidavo prie Ventos žvejoti, kalbėdavo apie šulinį, kuris išlikęs iki šių dienų. "Tėvelis labai mylėjo savo šeimą, senelį ir močiutę, pats su urna yra palaidotas, vykdant jo valią, šalia mamos Petrašiūnų kapinėse, Kaune. Tėtis visą laiką norėjo grįžti į Lietuvą ir niekada emigracijoje nesijautė laimingas", - tikino G.Kumpikaitė.

Galima sakyti, kad J.Kumpikevičius tikrai grįžo į gimtinę per dukros sukurtą pilnametražį dokumentinį filmą apie savo tėvą "Sparnams prisiminti". Tai Antrojo pasaulinio karo nublokštos išeivijos istoriją per Lietuvos lakūno J.Kumpikevičiaus ir jo šeimos likimą pasakojanti dokumentinė juosta. Ji susukta 2008 metais, filmuota Čekijos Respublikoje, Lietuvoje ir Niujorke.

"Nors Giedrė nėra profesionali režisierė, šis filmas, sukurtas tikrai profesionaliai ir su didele meile, yra gražus paminklas jos tėvui ir kitiems iš Žemaitijos kilusiems aviatoriams atminti", - per juostos premjerą Mažeikiuose kalbėjo kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas.

Juk Žemaitija - tikras mūsų aviacijos pradininkų ir narsuolių lakūnų daigynas. Jame ryškūs Aleksandro Griškevičiaus, XIX šimtmečio viduryje paskelbusio "Žemaičių garlėkio" idėją, pėdsakai. Kitais metais minėsime drąsiųjų Lietuvos patriotų žemaičių S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą aštuoniasdešimtmetį. Dar po metų - toks pat J.Kumpikevičiaus oro žygio iš Prahos į Kauną jubiliejus.  

Oro žirgelius taip pat reikia "pašerti".

Įamžintas gimtinėje

Pernai lankydamasi Mažeikiuose J.Kumpikevičiaus dukra, Niujorko Long Ailendo universiteto profesorė G.Kumpikaitė išreiškė pageidavimą įamžinti tėvo atminimą. Iš pradžių manyta J.Kumpikevičiaus vardu pavadinti dalį Sedos gatvės, kur jis gyveno jaunystėje. Tačiau dėl to, kad gatvės pavadinimo keitimas būtų sudaręs daug nepatogumų gyventojams, šio sumanymo atsisakyta. Tada kilo idėja J.Kumpikevičiaus vardą suteikti Šerkšnėnuose esančiam aerodromui. Šis vardas oficialiai įteisintas 2012 metų gegužės mėnesį, dabar jis įrašomas į civilinės aviacijos administracijos skelbimus, todėl apie jį jau žino visas pasaulis.

Šia proga buvo nuspręsta Mažeikiuose surengti ir aviacijos šventę. Vieną rugpjūčio savaitgalį įspūdingą renginį organizavo Mažeikių aeroklubas ir rajono savivaldybė. Aeroklubo viršininkė Ala Morkūnienė džiaugėsi, kad padėti surengti šventę neatsisakė nė viena Mažeikiuose veikianti įmonė, į kurią buvo kreiptasi. Vieni rajono verslininkai parėmė finansiškai, kiti padėjo konkrečiais darbais. Rengiant šventę pagalbos ranką ištiesė beveik 50 rėmėjų.

Smagi žemaičių publika, kurios būta per 12 tūkstančių.

"Džiugu, kad siekis įamžinti J.Kumpikevičiaus atminimą sutelkė mūsų rajono bendruomenę - šventės organizavimo darbų savanoriškai ėmėsi įvairios organizacijos, įmonės, pavieniai asmenys. Šio mažeikiškio drąsa, ryžtas, žemaitiškas užsispyrimas siekti tikslo - mums visiems puikus pavyzdys. Ypač jaunimui, dar tik skleidžiančiam sparnus skrydžiui savo svajonės link", - sakė Mažeikių rajono meras Antanas Tenys.

Šventės programa buvo labai įvairi: dangų raižė karinių oro pajėgų lėktuvai, vyko senovinių orlaivių replikų paradas, lėktuvų, sklandytuvų iš Telšių, Akmenės, Klaipėdos, Biržų aeroklubų pasirodymai, aukštasis pilotažas. O kur dar sraigtasparnių parodomosios programos, ultralengvųjų lėktuvų iš visos Lietuvos pasirodymai, aviamodelių parodomoji programa. Šaulių sąjungos Mažeikių kuopos šauliai visus vaišino kareiviška koše, arbata. Mat J.Kumpikevičius buvo ir Lietuvos šaulių aviacijos pradininkas. Įspūdingai atrodė parašiutininkų šuoliai. Vienas jų nusileido laikydamas vėliavą su užrašu "J.Kumpikevičiaus aerodromas". Ji įteikta drąsaus lakūno dukrai ir pakelta ant aukšto stiebo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"