TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Lenkai nusivylę EŽTT sprendimu dėl Katynės žudynių

2013 10 22 17:30
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pirmadienį pasmerkė Rusiją, kad ši tinkamai neišnagrinėjo daugiau nei 20 tūkst. lenkų karo belaisvių nužudymo Katynėje 1940 metais, tačiau ir EŽTT sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš Varšuvos, pasak kurios, nutartis yra per daug ribota.

Nagrinėdamas 15 asmenų skundą, kurį prieš Rusiją pateikė Stalino laikais Katynėje sovietų saugumo nužudytų lenkų karininkų artimieji, teismas išaiškino, kad Rusija „neįvykdė savo įsipareigojimų“, numatytų Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Tačiau teismas taip pat nurodė neturintis įgaliojimų priimti nutarties dėl pačių žudynių, kurios įvyko dar prieš tai, kai buvo pasirašyta Europos žmogaus teisių konvencija.

„Esame nusivylę šiuo sprendimu“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arturas Nowakas-Faras.

„Jis nepatvirtina visų faktų, kuriuos išvardino ieškovai, iškėlę didžiulę moralinę ir istorinę bylą, tačiau (teismas) į juos neatsižvelgė dėl procedūrinių priežasčių“, – sakė jis.

Katynės aukų šeimų draugijos vadovas Andrzejus Melakas tokį teismo sprendimą pavadino „skandalingu“ ir pridūrė, kad jis yra „nepriimtinas ir nesuvokiamas“.

„Tai, kad šis genocidas buvo nepasmerktas, o vykdytojai liko nenubausti, jis vėl pasikartojo Ruandoje, Balkanuose ir vėl pasikartos. Lenkai nesutiks su tokiu sprendimu“, – sakė jis.

„Dar daug vandens nutekės, kol Rusijos žmonės perims reikalus į savo rankas ir įves Rusijoje nors kiek tvarkos, kad ji primintų Vakarų Europos valstybes“, – sakė vienas iš ieškovų Ryszardas Adamczykas.

Lenkų karo belaisvių mirčių tyrimas buvo pradėtas 1990 metais. Tačiau procesiniai veiksmai buvo sustabdyti, nes vyrų palaikai nebuvo identifikuoti, nors jie buvo atitinkamų sovietinių stovyklų kalinių sąrašuose.

2004 metais Rusijos prokurorai supykdė Lenkiją nutraukdami žudynių tyrimą ir atsisakydami pripažinti žudynes karo nusikaltimu arba nusikaltimu žmoniškumui.

Byloje minimos aukos yra policininkai, karininkai, karo gydytojas ir pradinės mokyklos direktorius. Jie buvo išvežti į sovietų lagerius ar kalėjimus ir nužudyti 1940 metais kartu su daugiau kaip 20 tūkst. karo belaisvių, įsakius aukščiausiems Sovietų Sąjungos vadovams.

Jie buvo palaidoti masinėse kapavietėse Katynės miške netoli Smolensko Rusijos vakaruose, taip pat Piatichatkų ir Mednojės kaimuose.

Baudžiamasis masinių žudynių tyrimas prasidėjo 1990 metais, bet 2004 metais Rusija nutarė jį nutraukti ir suteikė aukščiausio slaptumo kategoriją 36 tomams iš 183 bylos tomų.

Sprendimas dėl tyrimo nutraukimo taip pat buvo įslaptintas, tad ieškovams ši ar bet kuri kita informacija buvo neprieinama.

12 aukų 15 artimųjų pateikė savo ieškinius teismui 2007 ir 2009 metais.

Europos teismui pateiktoje byloje „Jerzy Janowiec ir kiti prieš Rusiją“ Katynės aukų artimieji tvirtina, kad Rusija nesugebėjo tinkamai atlikti žudynių tyrimo ir parodė „atsainų požiūrį“ į palikuonių teiravimąsi apie jų artimųjų likimą.

„Amnesty International“ savo pareiškime nurodė, kad EŽTT sprendimas reiškia „prarastą galimybę“ užtikrinti, kad Rusijos valstybė prisiėmė atsakomybę už šias žudynes.

Michaelas Bochenekas, kuris organizacijoje „Amnesty International“ yra Teisės ir politikos skyriaus direktorius pridūrė, kad Rusijai priklauso „pareiga atskleisti tiesą apie tai, kas vyko Katynėje, aukų artimiesiems“.

2010-ųjų balandį tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynski kartu su daugiau kaip 90 valstybės pareigūnų žuvo per lėktuvo katastrofą; jie skrido į Katynės žudynių aukų minėjimo renginį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"