Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Lietuva ir Ukraina stato paminklą K. Ostrogiškiui

 
2017 01 10 6:00
Projekto iniciatorius Virginijus Strolia (kairėje) ir skulptorius Olesijus Sidorukas tiki, kad jau tiek nuveikus paminklą pavyks atstatyti./ Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Projekto iniciatorius Virginijus Strolia (kairėje) ir skulptorius Olesijus Sidorukas tiki, kad jau tiek nuveikus paminklą pavyks atstatyti./ Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Kijeve kilusiai visuomeninei idėjai atstatyti buvusį antkapinį paminklą Oršos mūšio (1514) laimėtojui kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui, palaidotam Kijevo Pečorų lauros Uspenjės sobore, pernai pritarė ir Lietuvos Vyriausybė bei numatė skirti dalį reikalingų lėšų. Iniciatyvą palaiko ir naujoji valdžia.

Menotyrininkai antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, Trakų vaivadai, Vilniaus kaštelionui K. Ostrogiškiui (1460–1530) laiko žymiu Renesanso epochos Ukrainosmeno kūriniu. Paminklą tėvui, praėjus 50 metų po jo mirties, sūnus, Kijevo vaivada Konstantinas Vosylius Ostrogiškis užsakė italų meistrams. Panašių ir jam lygių galima išvysti Krokuvos Vavelyje. Tačiau paminklas K. Ostrogiškiui buvo sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą, 1941 metais susprogdinus Uspenjės soborą. Spėjama, kad taip pasielgė Rusijos armija. Kadangi sobore buvo sandėliuojamos ginklų ir sprogmenų atsargos, rusai atsitraukdami jų nenorėjo palikti priešui. Iš paminklo archyvuose liko tik piešinių, nuotraukų, aprašymų. Soboras buvo atstatytas 2000-aisiais. Dabar atėjo eilė atkurti ir šį XVI amžiaus meno kūrinį. Iniciatyvą koordinuoja visuomeninis komitetas.

"Originalus paminklas bus 7,5 metro aukščio, 6 metrų pločio", - sakė Ukrainos skulptorius Olesijus Sidorukas.
"Originalus paminklas bus 7,5 metro aukščio, 6 metrų pločio", - sakė Ukrainos skulptorius Olesijus Sidorukas.

Autentiškai, iš itališko marmuro

„Ukrainos kultūros ministerija leido Pečorų lauroje, pačiame svarbiausiame Ukrainos stačiatikių sobore, autentiškai atstatyti buvusį paminklą K. Ostrogiškiui. Projektas gana brangus, be valstybės paramos neišsiversime, – sakė idėjos iniciatorius, Ukrainoje dirbantis leidėjas, leidyklos „Baltia-Druk“ direktorius Virginijus Strolia. – Paminklą atkurti kainuos apie 990 tūkst. eurų, daugiau kaip pusę šios sumos sudaro medžiagos – raudonasis ir baltasis itališkas marmuras. Kai mūsų Vyriausybė jau pritarė paminklo atstatymui, numatė skirti dalį lėšų, lengviau ieškoti likusio finansavimo. Idėjai jau daug kas pritaria, padeda. Tikimės, kad sumanymą pavyks įgyvendinti.“

Kaip paminklo K. Ostrogiškiui atkūrimo istorinėje pažymoje rašo žinoma Ukrainos architektė-restauratorė Nina Šepitko, Uspenjės sobore per 900 jo gyvavimo metų buvo palaidota daug svarbių istorinių asmenybių ir lauros fundatorių. Nuo XV amžiaus tai buvo pagrindinė Ukrainos aristokratijos laidojimo vieta. Dar XX amžiaus pradžioje žymus šalies istorikas, menotyrininkas Fiodoras Ernstas jų antkapinius paminklus yra pavadinęs aukščiausio lygio meno kūriniais.

Nors dauguma tarptautinės paminklų konservavimo ir restauravimo Venecijos chartijos bei ICOMOS dokumentų nerekomenduoja rekonstruoti prarasto kultūrinio palikimo, atkūrimą pateisina tik išskirtiniu atveju: jei paminklas buvo sunaikintas dėl stichinių ar žmonių išprovokuotų nelaimių ir jei to regiono kultūrai jis turi svarbią meninę bei simbolinę reikšmę. N. Šepitko 88-iuose istorinės pažymos puslapiuose išdėsto visas menines susprogdinto paminklo vertybes, jo reikšmę ne tik Ukrainos istorijoje, bet ir už jos ribų.

Paminklas Konstantinui Ostrogiškiui bus atstatytas šioje istorinėje vietoje, nišoje po freska su žymiais Ukrainos kunigaikščiais, šventaisiais.Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Paminklas Konstantinui Ostrogiškiui bus atstatytas šioje istorinėje vietoje, nišoje po freska su žymiais Ukrainos kunigaikščiais, šventaisiais.Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Su giminės herbu Vyčiu

Trys per konkursą atrinkti Lietuvos ir Ukrainos skulptoriai (Arūnas Sakalauskas, Olesijus Sidorukas ir Borisas Krylovas) už surinktas privačias lėšas jau yra sukūrę du paminklo maketus: pirmiausia – 15 kartų sumažintą variantą, o dabar padarytas 5 kartus sumažintas variantas. Originalus paminklas bus 7,5 m aukščio, 6 m pločio ir daugiau kaip 1 metro storio. Dalis marmuro detalių bus padengta auksu, kaip buvo įprasta to meto prabangioms skulptūroms.

Iš pradžių visas puošnaus paminklo detales skulptoriai su istorikais išsamiai aptarė Kijeve vykusioje dviejų dienų konferencijoje, joje dalyvavo ir Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas. Ostrogiškiai kilę iš Gediminaičių, todėl paminklo viršuje, šalia Ostrogiškių giminės herbo, remiantis Vakarų Europos pavyzdžiais, įkomponuotas ir giminės herbas Vytis.

Kaip rodydamas paminklo maketą dirbtuvėse Kijeve pasakojo vienas skulptorių O. Sidorukas, kadangi soboras degė tris kartus, paskui atkuriant paminklą buvo daug kas pakeista. „Pirmoji renesansinė versija buvo smarkiai nukentėjusi, kai atkūrinėjo kiti meistrai jau baroko epochoje, centrinė dalis liko renesansinė, o visa kita atkurta barokiniu stiliumi“, – sakė skulptorius. Pasak V. Strolios, įvairių epochų metu restauruojant paminklą buvo padaryta nemažai pakeitimų, pavyzdžiui, carinės Rusijos laikais pašalintos kai kurios vėliavos.

Archyvuose rastos nuotraukos liudija, kaip paminklas atrodė prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Archyvuose rastos nuotraukos liudija, kaip paminklas atrodė prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Kadangi paminklas buvo ne kartą nukentėjęs, mes beveik pusantrų metų su istorikais, menotyrininkais rinkome medžiagą, važinėjome po Lenkiją, muziejuose gilinomės į su šiuo paminklu susijusią medžiagą, stengėmės išsiaiškinti, koks buvo originalas, – pasakojo skulptorius A. Sakalauskas. – Kai XIX amžiuje carinė Rusija užėmė Ukrainą, paminklas išvis buvo perdarytas pagal slaviško baroko stilistiką. Be to, ir pats pastatas – ši buvusi graikų katalikų bažnyčia iš Kijevo patriarchato perėjo Maskvos patriarchato žinion. Prieš perstatant paminklą jis ilgai net buvo uždengtas didžiuliu audeklu, slepiamas nuo žmonių. Kodėl? Nes paminklas labai didelis, savo masteliu lenkia net pagrindinį altorių. Žmonės prie jo net degdavo žvakeles. K. Ostrogiškis Ukrainoje buvo labai gerbiamas ir mylimas kunigaikštis.“

Nuopelnai Ukrainai

Istoriniai šaltiniai mini K. Ostrogiškio 63 pergales įvairiuose mūšiuose. Garsiausias – Oršos mūšis prieš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę. Šį mūšį vaizduojantis paveikslas, saugomas Varšuvoje, Lenkijos nacionaliniame muziejuje, yra apskritai pirmas batalinio žanro paveikslas šalyje.

Ukrainos istorijos vadovėliuose apie Ostrogiškius rašoma, kad tai buvo stambūs magnatai, daugelio žemių Voluinėje, Podolėje, Galicijoje, aplink Kijevą savininkai, užėmė svarbius valstybinius postus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Lenkijoje. Dosnumu ir gera širdimi garsėjęs K. Ostrogiškis žinomas ir kaip stačiatikių cerkvių fundatorius, mokyklų vaikams prie jų steigėjas. O tai, kad stačiatikų tikėjimo kunigaikščiui K. Ostrogiškiui Gardino Seimas 1522 metais patikėjo Trakų vaivadiją, buvo reta išimtis to meto politikoje.

Archyvuose yra išlikę įvairiais amžiais darytų paminklo piešinių, bet ne visos detalės juose buvo pavaizduotos.
Archyvuose yra išlikę įvairiais amžiais darytų paminklo piešinių, bet ne visos detalės juose buvo pavaizduotos.

Istorinės tematikos atgimimas

Apsilankę skulptorių O. Sidoruko ir B. Krylovo dirbtuvėse Kijeve, kur neseniai buvo baigtas paminklo maketas, teiravomės apie šį išskirtinį darbą. „Sunkiausia – „pagauti“ XV amžiaus stilių. Be to, dirbame trise, o visų braižas, maniera yra skirtingi. Tačiau jau atradome darbo metodą, tam tikrą kodą, kad darbas atrodytų vieno stiliaus, tarsi vieno meistro ranka padarytas. Kiekvienas prisideda prie kiekvienos detalės, todėl jos visos galiausiai įgauna bendrą stilių“, – pasakojo O. Sidorukas. Su B. Krylovu jis kartu dirba jau šešiolika metų, 90 proc. jų bendrų darbų siejasi su Ukrainos istorijos tematika.

Kaip pasakojo O. Sidorukas, sovietmečiu ši tema buvo nustumta į šoną, o dabar, galima sakyti, atkuriamas teisingumas. Ukrainoje atsirado paminklas Holodomoro aukoms, Kijevo Rusios kunigaikščiams, kitoms svarbioms asmenybėms, šventiesiems. „Paminklams K. Ostrogiškiui bus pirmasis, kuris primins bendrą istorijos laikotarpį su LDK, – pabrėžė skulptorius. – Tai labai masyvus darbas, daug detalių. Tokio dydžio darbų iš marmuro pastaruoju metu nei Ukrainoje, nei Europoje tikrai nebuvo sukurta. Uspenjės sobore gausu palaidotųjų, tačiau nė vienai asmenybei nebuvo pastatytas tokio dydžio paminklas kaip K. Ostrogiškiui.“

Eksponuos Vilniuje

Uspenjės soboras - svarbiausia Ukrainos stačiatikių šventovė, atstatyta 2000-aisiais.
Uspenjės soboras - svarbiausia Ukrainos stačiatikių šventovė, atstatyta 2000-aisiais.

Kaip teigė A. Sakalauskas, pagal Kijeve sukurtą maketą iš plastiko jau išlieti du pavyzdžiai, vienas bus eksponuojamas Kijevo Pečorų lauroje, kitas sausio pabaigoje atvežamas į Vilnių. Vasario pabaigoje Taikomosios dailės muziejuje bus atidaryta plati paroda, kuri supažindinanti ne tik su numatomu pastatyti paminklu, bet ir su K. Ostrogiškio gimine, jo nuopelnais. Ekspozicija turėtų veikti apie dvejus metus (kol bus sukurtas paminklas), o jau įkurtas fondas Lietuvoje ir Ukrainoje rinks lėšas jam statyti.

„Tokio dydžio paminklo greitai nesukursi. Prieš kalant iš marmuro viską originalaus dydžio su smulkiausiomis detalėmis pirmiausia reikės nulipdyti iš molio. Manome, kad užtruksime beveik dvejus metus“, – sakė A. Sakalauskas.

Skulptoriaus Olesijaus Sidoruko dirbtuvėje Kijeve iš plastilino jau pagamintas penkis kartus sumažinto paminklo maketas.
Skulptoriaus Olesijaus Sidoruko dirbtuvėje Kijeve iš plastilino jau pagamintas penkis kartus sumažinto paminklo maketas.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"