TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Lietuviai ir baltarusiai kartu tyrinės P. Skorinos gyvenimą

2014 12 13 13:43
Dviejų bibliotekų vadovai - Sigitas Narbutas ir Aleksandras Gruša - pasirašė ketinimo bendradarbiauti protokolą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Artėjant Pranciškaus Skorinos parengtos ir Prahoje 1517 metais išleistos pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) spausdintos knygos rusėnų (senąja baltarusių) kalba 500 metų jubiliejui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekų vadovai gruodžio 12 dieną pasirašė ketinimo bendradarbiauti protokolą. Bendrais darbais bus siekiama pagerbti LDK spausdintų knygų pradininką.

Abiejų šalių istorikai sieks surasti ir viename leidinyje paskelbti visus žinomus ir iki šiol nežinomus su P. Skorina susijusius dokumentus. Leidinį lydės didžiam LDK švietėjui, humanistui, knygų spausdinimo tradicijos pradininkui P. Skorinai skirta paroda, kuri keliaus per kelis buvusius LDK miestus - bus surengta Vilniuje, Minske, Kijeve.

Į Vilnių pasirašyti ketinimų bendradarbiauti protokolo atvyko Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos centrinės mokslinės J. Kolaso bibliotekos direktorius istorikas Aleksandras Gruša, direktoriaus pavaduotoja Oksana Drozd, skyrių vedėjai Aleksandras Stefanovičius ir Liudmila Avgul.

Bendrų darbų laukas

"Pranciškaus Skorinos asmenybėje matau visų LDK tautų kultūrų sintezę", - sakė A. Gruša.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas džiaugėsi, kad dar sovietmečiu užmegzti ryšiai tarp kaimyninių šalių bibliotekų nenutrūko. "Darome tai, kas privaloma daryti tokio pobūdžio bibliotekoms - saugome ir viešiname LDK kultūros paveldo dokumentus. Yra nemažai progų, kuriomis nepasinaudoti būtų nusikaltimas, - sakė S. Narbutas. - Ateinančiais metais minėsime Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias, o Mikalojaus Radvilo Juodojo 500-ąsias gimimo metines. 2017 metais visoje Europoje bus kalbama apie P. Skoriną. 2020 metais sukaks 500 metų, kai gimė paskutinis jogailaitis Žygimantas Augustas." Pasak S. Narbuto, su šiomis asmenybėmis susijusių dokumentų yra ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje. Tad pasinaudojant šiomis datomis bus galima nuveikti daug bendrų darbų.

Su P. Skorina susijusių dokumentų daugiausiai yra Baltarusijoje, tačiau aptinkama ir kitose šalyse - Italijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Į jam skirto leidinio rengimą bus įtraukti ir šių šalių specialistai.

Iš Prahos - į Vilnių

P. Skorinos leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika, poligrafine kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika, puikiomis graviūromis.

Nuo 1504 metų P. Skorina Krokuvos universitete studijavo septynis laisvuosius mokslus – gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją, astronomiją ir filosofiją, įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį. Paskui po studijų Padujos universitete Italijoje įgijo laisvųjų mokslų magistro ir daktaro laipsnius. Be savo gimtosios rusėnų kalbos jis puikiai mokėjo lenkų, čekų, senovės slavų, hebrajų, graikų, lotynų kalbas. 1517 metais Prahoje įkūrė spaustuvę, kur per trejus metus parengė ir išleido Psalmyną ir kitas Senojo Testamento knygas.

Maždaug 1519-1522 metais P. Skorina apsigyveno Vilniuje. Burmistro Jokūbo Babičiaus namuose įkūrė pirmąją LDK spaustuvę. Manoma, kad šis namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta. Čia P. Skorina atspausdino dvi knygas – „Apaštalas“ (1525 m.) ir „Mažoji kelionių knygutė“ (tarp 1525-1530 m.).

LDK kultūros veikėjas

"Kyla klausimas, kodėl iš Prahos P. Skorina atvyko gyventi į Vilnių ir čia įkūręs spaustuvę tęsė knygų leidybą. Jo gimtasis miestas yra Polockas, tačiau Vilnių jis visad laikė artimu, šlovingu miestu, čia rado palaikymą, savo spausdintų knygų pirkėją ir skaitytoją. Todėl aš ir pasiūliau ketinimo bendradarbiauti protokolą pasirašyti Vilniuje. Tai simboliška, - sakė A. Gruša. - P. Skoriną reikia laikyti ne tik baltarusių, o visos LDK sūnumi, didžiu kultūros veikėju. Jo asmenybėje matau visų LDK tautų kultūrų sintezę. Todėl ši istorinė, mūsų kultūras jungianti asmenybė ir kelia mokslinį susidomėjimą."

P. Skorinos leidiniai pradėjo knygų spausdinimo tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Kaip pasakojo A. Gruša, 1988 metais literatūros institutas buvo išleidęs rinkinį su svarbiais P. Skorinos dokumentais. "Tačiau mokslas nestovi vietoje. Auga istorinių šaltinių publikavimo reikalavimai. Dabartinis mūsų sumanymas - tuos šaltinius išleisti nauju lygmeniu, - sakė A. Gruša. - Tikiu, kad bendradarbiavimas šioje srityje paskatins mūsų ryšius iš kituose bibliotekų veiklos srityse. Nors pasirašome tik ketinimų protokolą, tačiau man asmeniškai tai labai svarbus dokumentas. Šis dokumentas mus nukreips į bendrą veiklos kelią, bendrai studijuosime abiems šalims svarbius istorinius šaltinius."

Deja, po 1530 metų Vilniaus gaisro, sunaikinusio didelę miesto dalį, o kartu, matyt, ir spaustuvę, P. Skorinai nepavyko atkurti spaustuvę ir atgaivinti knygų leidybą. Apie tolimesnį P. Skorinos gyvenimą mažai kas težinoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"