TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Lietuviai ir lenkai prieš 600 metų

2013 10 03 6:00
Prie įvažiavimo į Horodlę su LDK kilmingųjų susivienijimo ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vėliava nusifotografavo šių organizacijų nariai (iš kairės): Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Česlavas Malevskis, susivienijimo vadovas Stasys Bakevičius ir pavaduotojas Tadeušas Navsutis. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Lietuvos ir Lenkijos istorikai, minėdami Horodlės unijos 600 metų sukaktį, turėjo progą išsamiau išsiaiškinti, apie ką Horodlėje kalbėjosi abiejų šalių valdovai Vytautas ir Jogaila, didikai, ir ką tai davė abiem valstybėms.

Pirmiausia unijos jubiliejus buvo paminėtas akademinio pasaulio - Lenkijoje, Krokuvoje, abiejų šalių istorikai mokslinėje konferencijoje pristatė pustrečių metų rengtą solidų leidinį "1413 m. Horodlės aktai: dokumentai ir tyrinėjimai", atsakantį į daugelį klausimų Lenkijos ir Lietuvos susijungimo bei politinių jėgų pasiskirstymo tema.

Praėjusį savaitgalį renesanso perlu tituluojamoje Zamostėje (Liublino vaivadija) Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimo palikuonių asociacija su muziejininkais ir istorijos institucijomis surengė antrą šiai datai skirtą konferenciją.

Vietinis Horodlės gyventojas, dažydamas paminklą kritusiems už Lenkijos laisvę, S.Bakevičiui parodė, kur stovėjo Horodlės pilis.

Zamostė yra 70 km nuo Ukrainos pasienyje esančios Horodlės. Dabar tai mažas miestelis. Pilis, kurioje buvo pasirašyti svarbūs dokumentai, neišlikusi. Tačiau šalia istoriškai reikšmingos vietos atidengtas unijos 600 metų sukakčiai skirtas paminklas.

Į renginį buvo pakviesti ir Lietuvos atstovai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kilmingųjų sąjungos bei bendrijos ir Lietuvos bajorų sąjungos nariai. Pasak LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos kanclerės, knygos "Lietuvos dvarai" autorės Ingridos Semaškaitės, 1413 metų spalio 2 dieną pasirašyti Horodlės susitarimai buvo svarbūs Lietuvos bajorijai. Lietuvos bajorai katalikai gavo 47 Lenkijos diduomenės giminių herbus. Jie įsitvirtino šalia senųjų vietinių herbų.

Dokumentų interpretacijos

Norint suprasti, dėl ko Horodlėje susitiko valdovai bei didikų atstovai, reikia žvilgtelėti į istorinį kontekstą. Po pergalės Žalgirio mūšyje reikėjo peržiūrėti politinių jėgų išsidėstymą Lietuvoje ir Lenkijoje. Kaip Zamostėje pabrėžė vienas lenkų istorikas, du Lietuvos vyrai - Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Jogaila, "lietuvio ir rusės sūnus, tačiau jau Lenkijos karalius", pasirašė svarbius dokumentus, kurie apibrėžė valdovų galių pasiskirstymą, buvo svarbūs abiejų šalių didikams ir bajorams, o kartu ir darė įtaką Europos politikai.

Netoli buvusios Horodlės pilies atidengtas Horodlės unijos 600 m. sukakčiai skirtas paminklas.

Renginyje dalyvaujantys abiejų šalių kilmingųjų palikuonys atkreipė dėmesį į tai, kad Horodlėje Lietuvos didikų ir bajorų teisės buvo sulygintos su Lenkijos diduomenės, vadinamųjų šlėktų, teisėmis. Natūralu, kad abiejų šalių atstovai gali šiek tiek kitaip interpretuoti Horodlės pilyje pasirašytus tris dokumentus: bendrą valdovų susitarimą bei du atskirus - Lietuvos didikų ir bajorų bei Lenkijos diduomenės.

Kaip yra rašiusi šio laikotarpio specialistė istorikė profesorė Jūratė Kiaupienė, istoriografijoje egzistuoja ir kitoks Horodlės susitarimų vertinimas, kur pabrėžiama Lietuvos inkorporacija į Lenkijos valstybės sudėtį, nes bendro valdovų Jogailos ir Vytauto dokumento pirmasis straipsnis skelbia, kad LDK įtraukiama į Lenkijos Karalystės sudėtį. Tačiau taip vertinti negalima neperskaičius, kas toliau rašoma. Istorikės teigimu, Horodlėje susitarta dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio suverenumo, Lietuvos savarankiškumo. Aptariant, kaip ateityje bus renkami valdovai, sakoma, kad po Vytauto mirties Lietuvos didikai ir bajorai neturi teisės rinkti jokio kito didžiojo kunigaikščio, kaip tik tą, kurį Jogaila kartu su Lietuvos ir Lenkijos diduomenių atstovais nutars paskirti. Taip pat numatyta, jog mirus Jogailai lenkai turės rinktis naują valdovą tik patarus Vytautui ir Lietuvos kilmingiesiems.

Kaip LŽ sakė konferencijoje Zamostėje dalyvavęs Lietuvos Seimo Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Stankevičius, abiejų šalių istorikų ką tik išleista knyga "1413 m. Horodlės aktai: dokumentai ir tyrinėjimai" gali pateikti daug atsakymų į tuos klausimus, dėl kurių dažnai mėgstama diskutuoti. "Jei tą knygą konferencijos dalyviai turėtų po ranka, manau, kalbėtų kitaip, - sakė jis. - Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad Horodlės dokumentai byloja apie pagarbą ir meilę, kuria reikia vadovautis kuriant ir valdant valstybę."

Zamostės miesto rotušės bokšte čia vykusios konferencijos dienomis plevėsavo ir Lietuvos trispalvė.

Katalikiškų teisių importas

Kad Horodlės dokumentus ir jų reikšmę skirtingų šalių istorikai interpretuoja įvairiai, galima buvo suprasti ir pakalbinus kelis renginyje dalyvavusius ir pranešimus skaičiusius istorikus. Tarkim, istoriko iš Baltarusijos Aleksandro Hrušos nuomone, Horodlės unija buvo svarbi LDK bajorams, mat iš Lenkijos imta "importuoti gerąsias krikščioniškas teises", o tai paveikė ir Baltarusiją. "Norėjome priartėti prie europinių vertybių, kitaip tariant, prie katalikiškų vertybių. Tai vienas ir tas pats, tik išraiška dabar kita. Katalikiškomis nuosavybės ir politinio gyvenimo teisėmis jau galėjo naudotis ir Rusios stačiatikiai. Formavosi katalikiškų teisių tradicijos. Tai LDK pasiekimas, - sakė jis. - Tarp dabartinių baltarusių yra daug lietuvių katalikų palikuonių. Kita vertus, Horodlės unija naujos reikšmės neturėjo, tai buvo Krėvos unijos ir 1387 metais bajorams suteiktos Jogailos privilegijos tęsinys, tolesnė Lietuvos diduomenės ir bajorų evoliucija, integracija į naujos valstybės visuomenę."

Zamostės senamiestyje veikė Horodlės unijos jubiliejui skirta paroda. Stende - šiemet šia proga išleistas medalis.

Katalikų ir stačiatikių atskirtis?

Istorikas Andrejus Blanuca iš Ukrainos, apžvelgdamas Vytauto politiką LDK teritorijoje po Horodlės unijos, pažymėjo, kad tarp istorikų nėra bendro požiūrio į aktų pasekmes. "Pasakysiu tik tiek, kad Ukrainos istoriografijoje įsivyravusi nuomonė, jog po 1413 metų nutrūko katalikų aukštuomenės ir stačiatikių bendradarbiavimas, ir vis dažniau įsitvirtino polinkis į politinį separatizmą", - sakė jis. A.Blanucos manymu, istorikai daug dėmesio skiria LDK politinei istorijai, bet iki šiol išsamiai neišanalizuota Vytauto vykdyta ekonominė politika, o tai leistų atsakyti į daugelį politinių klausimų.

Panagrinėjęs Vytauto teikiamas privilegijas prieš ir po unijos (jų tada padaugėjo), A.Blanuca daro išvadą, kad ekonominiu skatinimu Vytautas siekė stiprinti valdžią šalies viduje. "Garsaus lenkų istoriko Grzegorzo Blaszczyko tezę, esą "Horodlės unija suartino lenkų ir lietuvių katalikus, tačiau supriešino su stačiatikiais", galima iliustruoti ir Vytauto ekonominės politikos faktais, - teigė A.Blanuca. - Pavyzdžiui, iki unijos Lietuvos didysis kunigaikštis Lietuvos katalikų bažnyčiai buvo išdavęs 17 privileginių raštų, po unijos - dar 25. Stačiatikių cerkvė iš viso yra gavusi tik 4 privileginius raštus, kurių išdavimo datos iki šiol nenustatytos."

"Gaila, kad iš politinio gyvenimo kalbos išnyko žodis "meilė", vartotas Horodlės dokumentuose", - sakė konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Seimo atstovas R.Stankevičius.

Daugiausia laimėjo valdovai

Konferencijoje pranešimą skaičiusio istoriko Vyto Jankausko nuomone, bajorai Horodlėje nedaug pasiekė. Pagrindiniai laimėtojai - Jogaila ir Vytautas. "Po Žalgirio mūšio pergalės skendint euforijoje ir laukiant tolesnės ginčo su Kryžiuočių ordinu eigos, nei lenkams, nei lietuviams nekilo mintis apie valstybių išsiskyrimą. Todėl, suprantama, vieni kitiems darė daug nuolaidų, - sakė jis. - Tačiau Jogailos, kaip dinastijos lyderio, padėtis buvo komplikuota. Neturėdamas vyriškosios lyties palikuonių ir būdamas brandaus amžiaus, jis siekė pakloti pamatus savo įpėdiniams. Emocinis pakilimas leido Jogailai lengvai manevruoti."

Tuo metu Jogaila turėjo tik mažametę dukrą Jadvygą, kuri, V.Jankausko nuomone, vargu ar Lietuvoje būtų lengvai pripažinta valdove, mat tuo metu buvo gana daug į aukščiausią valdžią galinčių pretenduoti vyrų - Jogailos ir Vytauto brolių. "Lenkijoje moteris valdovė jau nebuvo naujiena. Lietuvoje pagrindinis politinės kultūros elementas buvo maištas. Be jo nė karto sostas nebuvo paimtas", - tvirtino jis. Istoriko nuomone, Jogaila Horodlėje siekė įtvirtinti savo palikuonims sosto paveldimumą, mat vėlai suvienytos Lenkijos karaliai turėjo labai daug konkurentų.

"Vėliau, kai Jogaila susilaukė sūnų, problema išsisprendė. Tačiau reikia pripažinti, kad siekdamas įtvirtinti jų paveldimumo teises susilpnino savo pozicijas krašte", - teigė V.Jankauskas.

Už Horodlės miestelio stovi pylimas su kryžiumi. 1861 m., minint Horodlės unijos 448-ąsias metines, čia vyko viena didžiausių manifestacijų prieš carinę valdžią buvusiose ATR žemėse. Susirinkusieji pasirašė Horodlės aktų atnaujinimo dokumentą, išreikšdami norą gyventi laisvoje valstybėje. Toje vietoje supiltą pylimą caro valdžia buvo sulyginusi su žeme. Jis vėl iškilo tik Lenkijos laisvės metais - 1924..

Akademinis leidinys

Lietuvos istorijos institutas Horodlės jubiliejų pažymėjo svariu akademiniu leidiniu "1413 m. Horodlės aktai: dokumentai ir tyrinėjimai" ir kartu su dviem Krokuvos institucijomis - Lenkijos mokslų akademija bei Jogailaičių universitetu - Krokuvoje rengta moksline konferencija.

"Tai, manau, pakankamas šiai datai mūsų skirtas darbas. Be to, knyga turi išliekamąją vertę. Zamostėje vykusi konferencija yra labiau visuomeninio-politinio pobūdžio. Dalyvauti joje mes neturėjome nei finansinių galimybių, nei pajėgumų. Mūsų yra per mažai. Kita vertus, nematėme prasmės dar kartą tą patį pristatyti. Akademinis pasaulis nori būti laisvas nuo politinio bangavimo. Be to, tomis dienomis Šiauliuose vyko gerokai anksčiau numatytas Lietuvos istorikų suvažiavimas", - sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, paprašytas pakomentuoti renginio Zamostėje organizatorių užkulisines kalbas apie nesuprantamą Lietuvos istorikų atsisakymą dalyvauti renginyje.

Pasak R.Miknio, dabar žinome tikrai ne viską, apie ką Vytautas su Jogaila kalbėjosi Horodlėje. "Galima sakyti, Horodlės dokumentai praskleidžia tik vieną jų pasitarimo stalo uždangos kampą. Gal kada nors bus atidengta daugiau", - pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"