TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Lietuvos istorikai nustatė per tūkstantį žydus žudžiusių lietuvių

2012 05 25 11:58

Dvejus metus dirbusi Lietuvos istorikų komanda nustatė per tūkstantį lietuvių, kurie dalyvavo žydų holokauste Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau be teisminio įvertinimo sąrašo viešai neskelbs.

Tyrimo metu nerasta jokių įrodymų, kad prie žydų žudymo būtų prisidėję su sovietų okupacija kovoję partizanų vadai. Gyvų įtariamų holokausto vykdytojų šiuo metu Lietuvoje nebėra.

Kaip interviu BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė, šiuo metu vykdomi baigiamieji tyrimo darbai, o nustatyti statistiniai duomenys turėtų būti viešai paskelbti birželio pabaigoje.

Patikrinusi Izraelio interneto svetainėje skelbtas tariamų 4268 žydšaudžių pavardes, penkių istorikų komanda nustatė, kad žudynėse dalyvavo 1034 asmenys.

"Profesionalūs istorikai peržiūrėjo 4268 minimas pavardes žmonių, kurie, sąrašą paskelbusių nuomone,  gali būti susiję su žudynėmis. Po mūsų specialistų tyrimo liko 1034 asmenys", - interviu BNS sakė T.B.Burauskaitė.

"Tai tie asmenys, kurie laikė ginklą. Beveik visi, kurie buvo kaltinami, aiškina, kad jie tik konvojavo, o kiti žudė. Bet tai yra netiesa, nes šešias valandas šaudyti vienas žmogus negali tiesiog fiziškai", - kalbėjo centro generalinė direktorė.

Pasak jos, išlieka neaišku, kokiu pagrindu buvo sudarytas seniai internete esantis tariamų holokausto dalyvių sąrašas, kai kurių pavardžių nepavyko rasti apskritai jokiuose archyvuose.

T.B.Burauskaitės teigimu, nesant teisinio įvertinimo sąrašą skelbti būtų neteisinga. Beveik visi jame esantys asmenys buvo teisti sovietmečiu.

"Mūsų tyrimas yra istorinis. Norint paskelbti tą sąrašą, reikėtų ir teisminio tyrimo. Negalime imtis tokios funkcijos. Dabar nepriklausomos Lietuvos teisininkai turėtų ištirti. Turime nusiteikimą padiskutuoti su Generaline prokuratūra, galbūt jie sukurtų grupę, kurie ištirtų mūsų duomenis apie tuos 1034 asmenis", - kalbėjo T.B.Burauskaitė.

Ji pabrėžė, kad baigus šį pirmąjį etapą, tyrimas bus tęsiant toliau, tikrinant duomenis apie veikusias policines struktūras. Manoma, kad kitų metų pabaigoje baigus visą darbą sąrašas gali padvigubėti, tuomet galbūt bus kreipiamasi į užsienyje esančius tyrimo centrus.

Anot B.Burauskaitės, per tyrimą, pradėtą 2010 metais, negauta jokių duomenų, kad prie žydų žudynių galėjo prisidėti Lietuvos partizaninio pasipriešinimo sovietų okupacijai vadovybė.

"Partizanų vadų sąraše nėra. Nėra absoliučiai jokių duomenų", - kalbėjo T.B.Burauskaitė.

Jos nuomone, iš sąraše esančių žmonių daug negalėjo dalyvauti partizaniniame pasipriešinime, nes dauguma iš jų buvo nuteisti prasidėjus antrajai sovietų okupacijai.

"Kai kur - Izraelio spaudoje, Vyzentalio centre - sklando kalbos, kad vos ne visi Lietuvos partizanai buvo susiję. Partizanų buvo ne mažiau kaip 50 tūkst., o žudikų apie 2 tūkst.", - sakė centro vadovė.

B.Burauskaitės teigimu, nėra duomenų, kad nors vienas iš sąraše esančių asmenų tebebūtų gyvas ir gyventų Lietuvoje.

"Nors mes esame kaltinami, kad nekeliame baudžiamųjų bylų, bet mes neturime kam kelti. Mes neturime informacijos apie dar Lietuvoje kokį nors tebegyvenantį žydšaudį", - BNS sakė ji.

Tyrimo komandoje dirbo du Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai ir trys iš šalies pasamdyti profesionalūs istorikai.

Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.

1943 metais okupacinė valdžia nutarė likviduoti ir didžiųjų Lietuvos miestų getus. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos buvo nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų, karo pabaigos sulaukė 5-10 proc. Lietuvos žydų.

Naciams į holokausto vykdymą Lietuvoje pavyko įtraukti santykinai didelį lietuvių administracijos įstaigų ir vietos gyventojų skaičių.

Šis faktas iš dalies aiškinamas brutalia sovietine okupacija, kurios Vakarų ir Vidurio Europos šalims neteko patirti. Sovietų vykdyti žudymai, trėmimai į Sibirą ir kitos skriaudos bent iš pradžių dalį lietuvių pavertė Vokietijos šalininkais, su nacių - sovietų karu buvo siejamos viltys atkurti Lietuvos valstybę.

Savo ruožtu dauguma žydų bijojo nacių Vokietijos puolimo ir glaudėsi prie sovietų, šalyje išpopuliarėjo antižydiškos nuotaikos ir stereotipai, bolševizmą vadinant "žydų valdžia".

Kaip teigia istorikas Arūnas Bubnys, teigimu, nors "galutinis žydų klausimo sprendimas" buvo suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.

"Žmonės tuo metu buvo pasimetę ir stresuoti, o tai labai palanki dirva propagandiniams postulatams. Visa tai virto labai dideliu košmaru ir labai didele tragedija valstybei. Žydų bendruomenės praradimas yra nepaprastai didelė netektis", - sakė T.B.Burauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"