TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

M. Radvilos Juodojo pėdsakais

2015 02 03 6:00
Radvilų rezidencijoje Nesvyžiuje Mikalojus Radvila Juodasis įsteigė spaustuvę. Napoleono Ordos piešinys

Minint Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-ąsias gimimo metines, vasario 5 dieną Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaroma paroda "Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565)". Paroda išskirtinė istorinių dokumentų, kurie dėl sovietmečio cenzūros buvo neprieinami plačiajai visuomenei, gausa.

Per parodą lankytojams pristatomi XVI amžiaus unikalūs ir vienetiniai dokumentai, kurių eksponavimas nebuvo įmanomas prieš 50 metų. Šaltiniai saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados M. Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga. Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami Piero Paolo Vergerijaus parengti ir 1556 metais Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai“ (vieno jų autorius yra M. Radvila Juodasis) bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine M. Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis. Itin vertingi M. Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės portretų albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai.

M. Radvila Juodasis gimė 1515 metais vasario 4 dieną Nesvyžiuje, Trakų kašteliono Jono Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Kaip ir daugelis tų laikų Lietuvos aristokratų, jis lavinosi karaliaus Žygimanto I Senojo dvare Krokuvoje. Čia jis pelnė karalaičio Žygimanto Augusto draugystę. Karalaičiui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, M. Radvila Juodasis ėjo įvairias pareigas rūmuose ir valstybėje. 1547 metais iš Šventosios Romos imperatoriaus sykiu su broliu Jonu ir pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju gavo kunigaikščių titulus. Mikalojus ir Jonas Radvilos tapo Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiais Olykoje ir Nesvyžiuje ir vartojo herbą – aukso lauke juodą erelį išskėstais sparnais su skydu ant krūtinės.

1548 metais M. Radvila Juodasis susituokė su Lenkijos kanclerio Kristupo Szydłowieckio dukra Elzbieta. Jiems gimė keturi sūnūs (Mikalojus, Albrechtas, Jurgis, Stanislovas) ir keturios dukros (Elzbieta, Sofija, Ona bei Kristina). Šeima daugiausia rezidavo savo dvaruose Vilniuje ir Brastoje. M. Radvila Juodasis buvo talentingas politikas, gabus diplomatas, sumanus administratorius, įtakingas ir išsilavinęs žmogus. Priėmęs evangelikų reformatų tikėjimą, 1557 metais jis Vilniuje sušaukė pirmąjį evangelikų reformatų sinodą. Šis padėjo pagrindus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei. Tuo metu buvo įkurta pirmoji institucinė biblioteka Lietuvoje, priklausanti Vilniaus evangelikų reformatų sinodui.

1558 metais savo rūmuose Vilniuje reformatų jaunuomenei įsteigė mokyklą. 1553 metais Lietuvos Brastoje jis įkūrė pirmąją nuolat veikiančią LDK spaustuvę, kur 1563 metais išleido garsiąją Brastos Bibliją, Lietuvos ir Lenkijos reformatų parengtą viso Šventojo Rašto vertimą į lenkų kalbą. Tai yra pirmoji Biblijos vertimo į vieną iš šnekamųjų kalbų publikacija Lietuvoje ir Lenkijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"