TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

"Marija, gelbėk mus"

2008 03 22 0:00
A.Dirsytė 1931 metais.

Popiežius Jonas Paulius II 1994 metų lapkričio 10 dieną apaštaliniame laiške "Trečiajam tūkstantmečiui artėjant" įpareigojo įvairių kraštų Bažnyčias rūpintis XX a. tikėjimo kankiniais. "Mūsų amžiuje vėl atsirado kankinių - jie dažnai neįvardyti, beveik "nežinomi kariai", kovoję už didį Dievo reikalą. Kiek įmanoma, jų liudijimas Bažnyčioje neturi būti prarastas. Vadovaujantis šiuo laišku ir tikinčiųjų prašymu, 2000 metais Kauno arkivyskupijoje buvo pradėta Adelės Dirsytės kanonizacijos byla.

Velykų malda.

"Dieve, esi neišreiškiama meilė, pats nužengei iš dangaus parodyti mums kelio meilės karalystėn. Jėzau, amžinojon laimėn pakvietei visus vargstančius, visus geros valios, visus trokštančius ir ieškančius amžinybės. Kūno ir dvasios kančios, įvairiausi trūkumai tikriausi palydovai dangaus laimėn. Velykų Jėzau, padėki prisikelti iš savo ydų man, mano mylimiesiems, mano Tautai, prikelki taip pat visus klystančiuosius. Visos dangaus Dvasios, padėkite mums giedoti Jėzaus Prisikėlimo garbę. Garbė, šlovė ir padėka Mirties Nugalėtojui, Meilės Davėjui, Amen", - tai A.Dirsytės tremtyje sukurta "Velykų malda".

Ši ir kitos maldos tapo dvasine pergale prieš blogį. A.Dirsytės renkamos ir leidžiamos maldaknygės, kurių žinomiausia ir išversta net į 8 kalbas - "Marija, gelbėk mus", skirta Lietuvos nepriklausomybės 35-osioms metinėms. Buvusi mokytoja ragino kartu lageriuose kalinčias mergaites prisiminti Mišių ir kitas maldeles ir jas užrašyti ant beržo tošies juostelių ar cemento maišelių skiaučių. Ragino kurti ir savo maldeles. Taip Sibiro platybėse iš didelės kančios gimė maldos, kaip desperatiškas sielos šauksmas, kad Dievas pasigailėtų jų tremtinių ir lietuvių tautos. Mergaitės, išsklaidytos po kitus lagerius, kaip didžiausią brangenybę nešiojosi maldaknyges, kaip tikrą šviesos ginklą prieš blogio jėgas.

Kančių kelias

A.Dirsytė gimė 1909 metų balandžio 15 dieną Promislavo kaime (Kėdainių r.). Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rašė straipsnius katalikų leidiniams, buvo viena Lietuvių katalikių moterų draugijos vadovių. Baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1940 metais mokytojavo Vilniuje. Vokiečių okupacijos metais organizavo paramą vargstantiesiems, dirbo su moksleiviais ateitininkais ir akademiniu jaunimu. Šią veiklą tęsė ir antrosios sovietų okupacijos metais.

1946 m. kovo 6-ąją buvo suimta, žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. 1946 m. lapkričio 2 dieną nuteista dešimčiai metų kalėti. 1947 m. ištremta į Čumą (Komi autonominė respublika) tiesti geležinkelio, kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta 70 km už Taišeto (Irkutsko sritis) kirsti miško. 1950 m. atsidūrė Magadane ir dirbo statybose. Už jos daromą dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama.

"Čia, kur žmonės tėra tik darbo jėga tiesti geležinkelius per Uralą ir Abezę, statyti tiltus, kirsti medžius, yra be galo lengva palūžti, nužmogėti, pamiršti savo orumą. Mokytoja Adelė čia tampa vilties šviesuliu, ugdo susibūrusių mergaičių vidinį pasaulį. Nors pati yra silpnos sveikatos ir nepratusi prie sunkių darbų, niekad nesiskundžia, o išvargusias po dienos darbų mergaites ji išmoko ir įpratina praktinio dvasinio susikaupimo, aktyvaus religinio gyvenimo, dvasinės išpažinties. Mergaitės vakarais po gultais susikaupusios kalba iš duonos gabaliukų padarytą rožinį. Lagery mokytoja atlieka tokį svarbų ir reikalingą kunigo darbą. Ji suorganizuoja, kad mergaičių lagerį pasiektų šv. Komunija. Kaip didžiausią brangenybę A.Dirsytė dalija ją mergaitėms. Jos prisimena nepaprastą Velykų dovaną, gautą iš A.Dirsytės, - į baltą popieriaus skiautelę įsuktą šv. Komunijos gabalėlį", - rašoma atsiminimuose apie A.Dirsytę. - Per 8 tremties metus mokytoja patiria didelių kančių. Šaltis, atšiauri Sibiro gamta vargina mokytoją. A.Dirsytė, kaip pavojinga sovietų sistemai, dažnai papuola į karcerį, kuris yra neapšildomas, čia neduodama maisto, atimami šilti drabužiai. Mokytoja čia yra nuolat tardoma, mušama, kankinama. Po vieno tardymo ji ilgai spjaudo krauju, sutinęs visas veidas. Tik vėliau prisipažįsta, kad jai buvo išmušti dantys. Nepaisydama didelių vargų ir sunkumų ji meldžiasi už savo kankintojus, ugdo mergaites, švenčia religines ir tautines šventes, rengia literatūrinius vakarus, moko mergaites vokiečių kalbos, kartu diskutuoja apie amžinąsias vertybes."

"Tačiau A.Dirsytės gyvenimas ir darbai kiekvienam šviečia idealo šviesa, o jos kankinystės ir aukos dvasia liudija pasauliui prisikėlusio Kristaus pergalę", - prisimena kartu kalėjusios tremtinės.

Po pakartotinių kankinimų jos sveikata palūžo, ir ji buvo išvežta į Vladivostoką. Po kurio laiko vėl buvo grąžinta į ankstesnį lagerį. Čia, vienos dalyvės liudijimu, mergaitės surinko kiek turėjo maisto ir prašė sargybinį leisti mokytoją aplankyti. "A.Dirsytė buvo trumpai nukirptais plaukais, susivėlusi, purvina, sudžiūvusi, pamėlusiais paakiais. Mergaites ji pažino, šios ją aptvarkė. Moteris šiek tiek užvalgė duonos ir žuvies, bet paklausta, kur buvo, ėmė blaškytis, šauktis tėvų. Kai būdavo geresnis karcerio sargybinis, mergaitės lankydavo ją. Kartais ji būdavo rami, tik liepdavo labai tyliai kalbėti, nes muš. O užklausta, kur buvo, nebetekdavo proto. Tik kartą ji pasakė, kad buvusi kažkokiuose požemiuose. Tada ji su manim kalbėjosi ir aš pirmą sykį mačiau, kaip jos veidu rieda ašaros..." Aštuntaisiais tremties metais su mokytoja A.Dirsyte yra žiauriai susidorojama. Ją tardo iki sąmonės netekimo, muša, nuplėšia dalį plaukų, kol galų gale jai aptemsta protas. Ją uždaro į lagerio psichinių ligų skyrių. Kaip tikra kankinė mokytoja miršta 1955 metais rugsėjo 26 dieną Chabarovske, taip ir nesugrįžusi į savo išsvajotą Lietuvą. Jos kaulai iki šiol tebesiilsi Sibiro sniegynuose.

Milijoniniai tiražai

Sibiro kankinės A.Dirsytės sukurtos maldaknygės "Marija, gelbėk mus!" pirmoji laida Lietuvoje pogrindžio sąlygomis buvo išleista 1964 metais. Atgavus nepriklausomybę pasirodė dar kelios laidos. Maldaknygė "Marija, gelbėk mus!", patekusi į Vakarus, buvo išleista ir išeivijoje, o 1965-aisiais išspausdinta didesnio formato, su įvadais, faksimilėmis ir į anglų kalbą išverstomis maldomis. Maldaknygė taip pat išversta į anglų, vokiečių, olandų, prancūzų, italų, ispanų, portugalų, korėjiečių ir kinų kalbas.

"Maldaknygė mažutė, ranka rašyta, kukliu piešinėliu papuošta, tačiau atskleidžia mums didžios dvasios gelmes, meilės ir mirties paslaptį", - apie A.Dirsytės maldaknygę atsiliepė poetas tėvas Leonardas Andriekus.

Kunigo Kęstučio Trimako teigimu, apie 1958 metus pro kietai saugomą geležinę uždangą iš Sovietų Sąjungos į Ameriką prasprukęs šaltame Sibire kalinamų lietuvaičių širdies šauksmas - "Marija, gelbėk mus!" - įsikūnijo ranka parašytoje mažoje maldaknygėje. "Per vieną dešimtmetį (1960-1970) maldaknygė paplito po visą pasaulį. Išspausdinta ir išplatinta daugiau kaip milijonas egzempliorių. Ši maldų knygelė tapo labiausiai pasaulyje paplitusiu originaliai lietuviškai parašytu leidiniu."

Laidojimo vieta nerasta

2008 m. vasario 25 d. Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino raštą "Dėl peticijos sudaryti galimybes surasti Adelės Dirsytės palaikus Sibire". Atsakydama į Ateitininkų federacijos paklausimą, URM informuoja, kad duomenų apie A.Dirsytės laidojimo vietą nerasta. Rašte pažymima, kad URM kreipsis į Rusijos Federaciją norėdama išsiaiškinti tikslią A.Dirsytės laidojimo vietą. Prie rašto pridėta Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma apie A.Dirsytę.

Joje be kita ko parašytas ir A.Dirsytės nuosprendis: "LSSR MVD kariuomenės Karo Tribunolas 1946.11.11 nuosprendžiu už tai, kad buvo kontrrevoliucinės organizacijos "Ateitininkai", kurią įkūrė Lietuvos teritorijoje veikusi buržuazinė kontrrevoliucinė partija "Krikščionys demokratai", narė, iki suėmimo dienos aktyviai užsiėmė antisovietine veikla, platino antisovietinio (turinio) skrajutes, verbavo naujus narius, skaitė antisovietinio turinio paskaitas ir pranešimus, palaikė ryšį su ginkluotais kontrrevoliucionierių būriais, teikė jiems medikamentus, kanceliarines priemones, A.Dirsytę nubaudė pagal RSFSR BK 58-1 "a" str. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje (PDL) su teisių suvaržymu 5 metams bei jai priklausančio turto konfiskacija."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"