TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Maskva, 1991-ieji, rugpjūtis

2010 08 18 0:00
M.Gorbačiovas vis labiau nekreipė dėmesio į gandus ir perspėjimus.

Artėja diena, kuri ypač svarbi Lietuvai ir visai Rytų bei Vidurio Europai: rytoj, rugpjūčio 19-ąją, sukanka devyniolika metų, kai Maskvoje prasidėjo pučas.

Ar iš tiesų tuomet Maskvoje kaip atsakas pučistams vyko demokratinė revoliucija? Gal tai buvo tik trumpas, trijų dienų, laisvės blyksnis, kai demokratinės Rusijos jėgos pasipriešino valdžią bandžiusiai susigrąžinti sovietinei nomenklatūrai?

Šį kartą siūlome į Rusijos pučo, o drauge į Rytų ir Vidurio Europos išsivadavimo istoriją pažvelgti kitomis - amerikiečių - akimis. Ko iš Michailo Gorbačiovo tikėjosi JAV prezidentas George'as Bushas vyresnysis? Kaip Jungtinės Valstijos reagavo į įvykius Maskvoje ir kokie žvalgybos raportai tuo metu plaukė į JAV prezidento rankas?

Į šiuos ir daugybę kitų svarbių klausimų atsakymus savo puikioje knygoje "Aukščiausiu lygmeniu: vidinė šaltojo karo pabaigos istorija" siūlo du amerikiečiai - Michaelis R.Beschlossas ir Strobe'as Talbottas. Įtakingas JAV žurnalas "Newsweek" M.R.Beschlossą pavadino "pagrindiniu tautiniu prezidento istoriku". Iš viso jis yra parašęs aštuonias knygas apie JAV prezidentus. Amerikos užsienio politikos analitikas, diplomatas S.Talbottas devintąjį dešimtmetį dirbo

specialiuoju žurnalo "Times" korespondentu JAV ir Sovietų Sąjungos reikalams, o 1994-2001 metais buvo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas.

Šie autoriai šaltojo karo pabaigą ir Sovietų Sąjungos griūtį matė iš Baltųjų rūmų ir Kremliaus bokštų. Nuo 1989 iki 1991 metų M.R.Beschlossui ir S.Talbottui buvo suteikta iki tol precedento neturėjusi teisė iš arti fiksuoti slaptas žinutes ir telefono pokalbius tarp G.Busho vyresniojo, M.Gorbačiovo, Jameso Bakerio ir Eduardo Ševardnadzės, taip pat dalyvauti susitikimuose už uždarų durų Kremliuje, Baltuosiuose rūmuose, Pentagone, CŽV ir KGB, kur vyko derybos dėl šaltojo karo pabaigos.

Istorikai ne tik stebėjo dviejų galingų valstybių aukščiausių vadovų žingsnius, bet ir tyliai susitarė su dauguma Amerikos bei Sovietų Sąjungos aukščiausio rango pareigūnų, kad jie reguliariai informuos rašytojus, kas vyksta tarp dviejų vyriausybių. Aišku, su sąlyga, jog šaltinių pavardės liks paslaptyje. Taip atsirado JAV ir Sovietų Sąjungos santykių trejų metų istorija, po kurios pabaigą - Rusijos pučą - siūlome pasižvalgyti Lietuvos skaitytojams. "Lietuvos žinios" 2009 metų spalio-gruodžio mėnesiais jau spausdino šios knygos ištraukas, pasakojančias apie Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės.

 

Gabrielė VASILIAUSKAITĖ


Pučas

SSRS prezidento M.Gorbačiovo parengtą naująją Sąjungos sutartį Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas turėjo pasirašyti Maskvoje rugpjūčio 20 dieną. Sovietų Sąjungos prezidentas tikėjosi, kad ir kitų respublikų vadovai vėliau padės savo parašus.

Sutartis, paviešinta likus penkioms dienoms iki pasirašymo, suteikė tiek daug suverenumo respublikoms, kad ji turėjo tapti istorine centralizuotos Sovietų Sąjungos pabaiga. Taip pat buvo numatytos Kremliaus mokesčių, gamtos išteklių lengvatos respublikoms ir saugumo aparatas, perduodamas į jų pačių rankas. Visos šios sąlygos tapo nemalonia staigmena Maskvos griežtosios politikos šalininkams.

Kone trejus metus JAV prezidento G.Busho administracija sekė, kada bus pasiekta M.Gorbačiovo ideologinės tolerancijos ir politinės galios riba. Valstybės apsaugos ir CŽV analitikai jau seniai stebėjosi, kur tiksliai bus riba, kurios M.Gorbačiovas nepajėgs peržengti.

Praeityje daugelis JAV politikos ekspertų tikėjo, kad jei egzistavo vadinamoji raudonoji linija, ji driekėsi tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos: be abejo, jie nusprendė, jog M.Gorbačiovas negalės leisti, kad abi Vokietijos susivienytų, negalės leisti ir vieningai Vokietijai įstoti į NATO. Tačiau šios prognozės nepasitvirtino.

Dabar, kai naujoji Sąjungos sutartis turėjo būti pasirašyta, Vakarų diplomatai ir politikai svarstė, ar M.Gorbačiovas sugebės išgyventi dar vieną kardinalią pertvarką ir išsilaikyti.

Jau kelis mėnesius sklido kalbos apie organizuojamą pučą. Dar gruodį atsistatydindamas SSRS užsienio reikalų ministras E.Ševardnadzė prognozavo, kad jis bus. Birželį majoras Popovas perspėjo JAV ambasadorių SSRS Jacką Matlocką, kad griežtos politikos šalininkai nusiteikę sukilti prieš M.Gorbačiovą.

Tačiau sulig kiekvienu nepasitvirtinusiu perspėjimu ir kiekvienu nepavykusiu puču M.Gorbačiovo stiprybė, atrodė, didėjo, jis vis labiau sėmėsi pasitikėjimo savimi ir vis labiau nekreipė dėmesio į gandus ir perspėjimus.

Rugpjūčio 18 dieną - tai buvo šeštadienis - M.Gorbačiovas su žmona, sūnumi, žentu ir anūke leido paskutines atostogų dienas savo prašmatniame ir nuošaliame vasarnamyje Forose, prie Juodosios jūros. Tą popietę jis kaip tik rašė kalbą, kurią turėjo pasakyti po dviejų dienų pasirašant Sąjungos sutartį Maskvoje.

Staiga pasirodęs prezidento apsaugos viršininkas pranešė, kad iš Maskvos atvyko delegacija ir nori jį pamatyti. Įtardamas kažin ką negera M.Gorbačiovas puolė prie telefono - skambinti ir ieškoti pagalbos. Tačiau telefono linija neveikė, neveikė ir visos kitos, kurias jis bandė.

Tuo metu atvykėliai prasibrovė į prezidento kabinetą. Tarp jų buvo ir M.Gorbačiovo patikėtinis, personalo vadovas Valerijus Boldinas bei Centro komiteto sekretorius Olegas Baklanovas.

Pareiškę, jog atstovauja "Valstybiniam ypatingųjų situacijų komitetui", vyrai pareikalavo, kad M.Gorbačiovas čia pat pasirašytų dekretą, kuriuo prezidentinės galios būtų perduotos Sovietų Sąjungos viceprezidentui Genadijui Janajevui. M.Gorbačiovas atsisakė. Tuomet atvykėliai įkalino Sovietų Sąjungos vadovą jo paties namuose.

xxx

Tuo metu JAV prezidentas G.Bushas iš Kijevo nuskrido į Mainą. Čia jis planavo praleisti keletą mėnesių ir, kaip pats sakė, "atgauti jėgas". G.Bushas tą patį rugpjūčio 18-19 dienos savaitgalį perskaitė savo žvalgybos ataskaitas ir suprato: kažkas Sovietų Sąjungoje vyksta ne taip.

Dar rugpjūčio 17 dieną, penktadienį, prezidentui kasdien teikiama apžvalga prasidėjo raportu, kad sovietų stipriosios politikos šalininkai, atrodo, paskutinę minutę bus sugebėję sutelkti tam tikrą naujosios Sąjungos sutarties opoziciją. Ataskaitoje buvo pažymėta, kad tą patį penktadienį Aleksandras Jakovlevas perspėjo, jog "įtakinga stalinistinė grupuotė" planuoja "partijos ir valstybės perversmą". Žvalgyba reziumavo: "Didėja pavojus, kad tradicinės politikos šalininkai sieks išprovokuoti situaciją, kuri leis teisiškai panaudoti jėgą tvarkai atkurti." Sąmokslininkai "tikėsis, jog M.Gorbačiovas stos į jų pusę, tačiau šį kartą jis gali eiti prieš juos ir palaikyti demokratijos šalininkus".

Vėliau, jau kitame raporte - šis buvo parengtas pagal itin slaptą informaciją, pasitelkiant satelitinę žvalgybą, - pateikiamas ypač didelį susirūpinimą keliantis klausimas: kodėl M.Gorbačiovas sekmadienį negrįžo į Maskvą, į naujosios Sąjungos sutarties pasirašymo ceremoniją?

xxx

Kai vėlų sekmadienio vakarą savo kotedže prezidentas G.Bushas vos spėjo sumerkti akis, suskambo jo baltasis telefono aparatas. Buvo 23 valandos 45 minutės. Iš savo viešbučio numerio Keneburkporte skambino JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Brentas Scowcroftas. Jis teigė 23.30 val. žiūrėjęs CNN žinias, per kurias pranešė, kad "dėl ligos", pasak naujienų agentūros TASS, M.Gorbačiovas priverstas pasitraukti ir savo įgaliojimus perduoti Sovietų Sąjungos viceprezidentui G.Janajevui. B.Scowcroftas nusprendė negąsdinti prezidento ir palaukti kelias minutes, kol žinia bus patvirtinta. Dabar, jau kalbėdamas su G.Bushu ir viena ausimi klausydamas žinių, jis pridūrė, kad CNN paskelbė dar vieną TASS pranešimą: G.Janajevas ir kiti chuntos nariai, tarp jų - Pavlovas, Kriučkovas, Jazovas, Pugo ir Baklanovas, įvedė Sovietų Sąjungoje šešių mėnesių nepaprastąją padėtį. G.Bushas sušuko: "O, Dieve!"

Darydamas prielaidą, jog pranešimai yra tiesa, B.Scowcroftas užsiminė prezidentui, kad JAV nereikėtų remti naujų Maskvos lyderių. Tačiau G.Bushas taip pat turįs nepamiršti istorijos pamokų - visi perversmai, kuriuos rėmė dauguma galingų figūrų, paprastai pavykdavo. Esą Vakarams gali tekti turėti reikalų su šiais žmonėmis, "tad nesudeginkime visų tiltų".

G.Bushas garsiai mąstydamas laužė galvą, kaip reaguoti į perversmą savo viešuose pareiškimuose. B.Scowcroftas į tai atsakė, kad vertėtų vengti tokių žodžių kaip "nelegalus", "pažeidžia įstatymus" ir "prieštarauja Konstitucijai", nes jie gali pasirodyti pernelyg provokuojantys. Galiausiai abu vyrai sutarė vartoti neutraliau skambantį žodį "ekstrakonstitucinis".

B.Scowcroftas telefonu liepė atstovui spaudai Romanui Popadiukui vartoti būtent šį žodį kalbantis su reporteriais, kurie jau buvo apgulę jo kabineto duris ir reikalavo reakcijos į šokiruojančias naujienas iš Maskvos. R.Popadiukas perspėjo B.Scowcroftą, kad rytą prezidentas pats turės ką nors pasakyti: "Negali leisti jam eiti žaisti golfo, kaip suplanuota. Prezidentas negali reaguoti į didžiausią įvykį mūsų gyvenime iš golfo laukų." Į tai B.Scowcroftas atsakė: "Rytą greičiausiai lis."

Bus daugiau

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"