TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Maskva, 1991-ieji, rugpjūtis

2010 08 20 0:00
Rusijos prezidentas B.Jelcinas sako kalbą ant barikados.
Užsienio spaudos nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2010 metų rugpjūčio 18, 19 d.

Pirmosiomis valandomis po pučo SSRS Užsienio reikalų ministerija išsiuntinėjo į visas misijas užsienio valstybėse telegramas su Ypatingųjų situacijų komiteto parengta deklaracija.

SSRS ambasadoriui Vašingtone Viktorui Komplektovui buvo liepta įteikti JAV prezidentui George'ui Bushui vyresniajam Sovietų Sąjungos viceprezidento Genadijaus Janajevo laišką, kuriame išreiškiamas Ypatingųjų situacijų komiteto pageidavimas palaikyti gerus santykius su JAV, nusiteikimas tęsti pradėtas reformas ir patikinimas, kad Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, pučo metu perdavęs savo įgaliojimus G.Janajevui, yra saugus.

Iškart po to V.Komplektovas paskambino JAV valstybės sekretoriui Lawrence'ui Eagleburgeriui ir Robertui Gatesui į Nacionalinio saugumo tarybą. Jis su užsidegimu vykdė paliepimą ir patikino amerikiečius, kad tiek jis pats, tiek jo kolegos ambasadoje palaiko pučą.

V.Komplektovas pasakė L.Eagleburgeriui ir R.Gatesui, kad jis "vertina" G.Busho "supratingumą" ir tai, kaip JAV prezidentas elgiasi reaguodamas į susidariusią situaciją. Šio komplimento amerikiečiai nepriėmė džiaugsmingai. Jie suprato, kad V.Komplektovas ir pučistai Maskvoje iš tiesų gana švelnią G.Busho reakciją į įvykius palaikė ženklu, kad jiems rodomas palankumas.

L.Eagleburgeris pasiuntė žinutę nuo JAV administracijos primygtinai reikalaudamas, kad pučo komitetas laikytųsi tarptautinių SSRS įsipareigojimų ir tęstų pradėtą ekonominę reformą šalyje. Bet net jeigu įvykdys šiuos reikalavimus, pasakė jis, pučo lyderiai tenesitiki, kad Jungtinės Amerikos Valstijos juos pripažins kaip teisėtą Sovietų Sąjungos vyriausybę.

xxx

Pirmadienio rytą Borisas Jelcinas atsiuntė G.Bushui laišką, kuriame prašė JAV prezidento palaikyti su juo "operatyvinį kontaktą" Rusijos krizės metu. Tai buvo aiški užuomina G.Bushui, kad šis paskambintų Rusijos prezidentui, buvusiam Rusijos parlamente.

Tačiau nei G.Bushas, nei jo patarėjai iš Nacionalinio saugumo tarybos neskubėjo kelti telefono ragelio. Jie manė, kad pirmiausia turi pabandyti kaip nors susisiekti su M.Gorbačiovu. Esą kitaip gali pasirodyti, kad JAV administracija jau nurašė SSRS lyderio galimybes susigrąžinti valdžią.

Baltųjų rūmų operatorė pabandė sujungti su Kremliumi tikėdamasi, kad skambutį rusai sutiks peradresuoti M.Gorbačiovui į Krymą: "Prezidentas Bushas skambina prezidentui Gorbačiovui." Balsas kitame laido gale atsakė: "Vieną minutę." Po pauzės Kremliaus operatorė šaltai atsakė: "Atleiskite, jis šiuo metu nepasiekiamas." Baltieji rūmai dar keletą kartų tą dieną bandė prisiskambinti M.Gorbačiovui, tačiau veltui.

Pirmadienio vakarą G.Busho patarėjas Sovietų ekonomikos klausimais Edas A.Hewettas pasakė patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Brentui Scowcroftui: "Brentai, mes padarėme viską, ką galėjome, kad tik pasiektumėme Gorbačiovą. Metas paskambinti Jelcinui. Jis aiškiai yra šio reikalo nugalėtojas ir turėtumėme parodyti, kad jį palaikome."

xxx

Dar prieš išauštant antradienio rytui Rusijos parlamentą apsupę armijos daliniai susirėmė su šimtais civilių, kai kurie jų mėtė Molotovo kokteilius į kariškių automobilius. Trys protestuotojai žuvo ir daug buvo sužeista. Kariai atsitraukė.

Tuo metu Vašingtone G.Busho diena prasidėjo anksti. Užsidaręs savo kabinete jis užsirašė sau priminimą: "Palaikyti ryšį su Borisu Jelcinu." Netrukus jis jau telefonu sveikinosi su Rusijos prezidentu: "Borisai, mano drauge!"

B.Jelcinas taip pat draugiškai atsiliepė: "Aš nepaprastai džiaugiuosi tave girdėdamas!" Jis pasiguodė, kad sovietų kariniai daliniai apsupo Rusijos Dūmą: "Mes visi gyvename laukimu, tikimės puolimo, bet tavo skambutis man labai padeda." Ir pridūrė, kad jį palaikančiųjų minia gatvėse išaugo iki šimto tūkstančių.

G.Bushas atsakė: "Mes norime padėti, kaip tik galime. Ar tau ko nors reikia?"

B.Jelcinas atsakė: "Svarbiausia - moralinis palaikymas. Mums reikėtų, kad jūs padarytumėte pareiškimų, kurie atkreiptų viso pasaulio dėmesį į mūsų nelaimę."

Į tai G.Bushas atsakė: "Gerai, bus padaryta. Mes padarysime viską, kas mūsų galioje. Mes meldžiamės už jus."

Turėdamas omenyje G.Busho pasisakymą pirmadienio vakarą, B.Jelcinas sakė: "Aš vakar girdėjau tavo kalbą. Mūsų žmonėms svarbu išgirsti, kad juos palaiko."

G.Bushas paklausė B.Jelcino, kokią poziciją dėl pučo, jo nuomone, užėmę įvairūs sovietų politikai. Labiausiai JAV prezidentą domino SSRS užsienio reikalų ministras Aleksandras Bessmertnychas ir sovietų kariuomenės vadas generolas Michailas Moisejevas. Pastarojo vaidmuo buvo ypač svarbus, kadangi jo tiesioginis viršininkas Dmitrijus Jazovas ėjo išvien su sąmokslininkais.

B.Jelcinas nušvietė padėtį: A.Bessmertnychas iki šiol laikėsi "neutraliai": atrodo, jis lūkuriuoja nusprendęs pažiūrėti, kas užims valdžią. O generolas M.Moisejevas laikosi Gynybos ministerijos politikos, kitaip sakant, jis, nors ir palaiko sąmokslininkus, tačiau pasyviai.

Išklausęs B.Jelciną G.Bushas ėmė tikėti, kad šioje dramoje vis dar gali iškilti herojus, kuris susidoros su niekdariais - ir tai bus ne M.Gorbačiovas, o B.Jelcinas. Kai ėmė piltis karštos jo jau kietesnio pasisakymo pirmadienio vakarą apžvalgos, JAV prezidentas pareiškė B.Scowcroftui, jog jis jau turi pakankamai vilties, kad viskas susitvarkys ir gali grįžti vasaroti į Kennebunkportą: "Manau, galime ramia sąžine grįžti atgal."

xxx

Antradienio vakarą amerikiečiai nusprendė, kad jei sovietų armija planuoja pulti B.Jelcino biurą, ji tai padarys prieš aušrą. Atidavęs savo laikrodį specialiajam JAV prezidento patarėjui Davidui Gompertui, Edas A.Hewettas išėjo namo, kur savo žmonai pasakė: "Jei išgyvensime šią naktį ir nebus puolimo, galėsime tikėtis, kad visas šis reikalas greitai baigsis."

Tuo metu D.Gompertas ypatingųjų situacijų štabo kambaryje sklaidydamas CNN ir JAV žvalgybos pranešimus stebėjo sovietų tankų, armijos padalinių ir karo lėktuvų judėjimą. Rodėsi, kad pagrindinės sovietų armijos pajėgos buvo nukreiptos į Baltijos respublikas ir prieš B.Jelciną. Su panašia jėga sovietų kareiviai užėmė radijo ir televizijos bokštus Lietuvoje ir Estijoje.

D.Gompertas griežtu tonu surašė oficialų pareiškimą tam atvejui, jei nutiktų blogiausia. Juo būtų paskelbta, kad skubiai su Sovietų Sąjunga nutraukiami visi ekonominiai ryšiai, o sovietų kariai kviečiami nepaklusti savo vadams.

Tačiau išaušo trečiadienio rytas, o Maskvoje vis dar nebuvo girdėti atakų. B.Scowcroftas dirbo iš Kennebunkporto, R.Gatesas su Edu A.Hewettu - Vašingtone. Vyrai ruošėsi antrajam G.Busho pokalbiui su B.Jelcinu, kuris buvo numatytas tą rytą 9 val. Visi trys vienbalsiai sutarė, kad išgyvenęs naktį Rusijos prezidentas tapo stipresnis. R.Gatesas pasakė: "Dabar jis yra svarbesnė figūra nei kada nors anksčiau."

Tačiau kai G.Bushas kalbėjo su B.Jelcinu, Rusijos prezidentas neatrodė toks užtikrintas, kad krizė baigėsi. Jis pasakė, kad Rusijos Dūma vis dar yra apsupta specialiųjų KGB pajėgų. Paragintas B.Scowcrofto, JAV prezidentas dar kartą paklausė apie generolą M.Moisejevą ir armiją. Šį kartą B.Jelcinas buvo kur kas optimistiškesnis - išreiškė viltį, kad generolas ir jo kariškiai stos jo pusėn.

Pabaiga- rytdienos numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"