TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Meniškai, žemaitiškai – apie Saulės mūšį

2016 08 31 6:00
Mykolo Oginskio rūmai tęsia meno kūrinių kolekcionavimo tradiciją. Pasaulio žemaičių parodų dalyviai nuolat papildo muziejaus kolekciją - po parodų palieka bent po vieną darbą. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Plungėje, Mykolo Oginskio rūmų Žemaičių dailės muziejuje, iki lapkričio mėnesio veiks VII pasaulio žemaičių dailės paroda, skirta Saulės mūšio metams.

1236 metų rugsėjo 22 dieną įvykusį Saulės mūšį, kuriuo žemaičiai didžiuojasi ir laiko jį vienu svarbiausių, nulėmusių baltų istoriją, 135 žemaičiai įprasmino paveiksluose ir skulptūros darbuose. Parodoje dalyvauja skirtingų kartų, mokyklų, stilistinių krypčių profesionalūs menininkai ir tautodailininkai.

"Kalvis, kryždirbys Virgilijus Mikuckis nuotaikingai pažvelgė į krašto apsaugos aktualijas, savo darbą iš kaltos geležies pavadino "Lietuvai reikia šarvuočių" (2016), - pasakojo vyriausioji muziejaus rinkinių saugotoja Danutė Einikienė. Jai už nugaros - Prano Griušio paveikslas "Karo šunys" (2012).

Žvilgsnis į istoriją

Kaip pasakojo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, temą kūrėjai žinojo prieš metus, tad kai kas sukūrė naujų darbų, kiti parodai pateikė seniau darytus, tačiau susijusius su šia tema. Žemaičiai menininkai žino savo istoriją, ji dažnai randa atgarsį jų kūriniuose. Štai Paryžiuje gyvenantis skulptorius Adomas Stanislovas Raudys-Samogitas Saulės mūšiui skirtą darbą „Pasipriešinimas kalavijuočiams“ yra sukūręs dar 2004 metais.

Pasak menotyrininkės Rūtos Jakštonienės, įvairūs žanrai, skirtinga atlikimo technika, individuali žvilgsnio perspektyva rodo autorių siekį ne tarsi pažodžiui iliustruoti svarbų istorinį įvykį, o emocionaliai, kartais mistifikuotai, neretai naiviai, bet labai nuoširdžiai, kartais nestokojant humoro atskleisti buvusio ir esamo Lietuvos laikotarpio ženklus. „Autoriai įtaigiai perteikia meilę savam kraštui, permąsto sudėtingą Lietuvos istorijos temą“, – teigė R. Jakštonienė.

Saulės mūšis, kuriame žemaičiai sutriuškino Kalavijuočių ordiną, sustabdė baltų žemių užkariavimą. Todėl mūšio diena – rugsėjo 22-oji – Lietuvos ir Latvijos parlamentų nutarimu dar 2000 metais paskelbta Baltų vienybės diena.

Gimtojoje Žemaitijoje

Kas ketveri metai rengiamos parodos yra puiki galimybė žemaičiams menininkams pasirodyti visuomenei vienoje vietoje, gimtojoje Žemaitijoje, taip pat patiems susitikti, pabendrauti. „Pavyzdžiui, šiemet iš 135 parodoje dalyvaujančių kūrėjų į atidarymą atvyko daugiau kaip šimtas autorių, – sakė muziejaus direktorius A. Bakanauskas – Džiugu, kad kuriantys žemaičiai turi kur pristatyti savo darbus. Primygtinai neprašome, tačiau patys menininkai bent po vieną darbą po parodos dovanoja muziejui. Antrame aukšte yra nuolatinė ekspozicija, pristatanti žemaičių dailę.“

Šiemet parodoje savo darbus pristato ne tik Lietuvoje gyvenantys ir kuriantys, bet ir iš Žemaitijos kilę, plačiai po pasaulį pasklidę žemaičiai – menininkai iš Australijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Danijos, Anglijos.

VII pasaulio žemaičių parodoje savo darbus pristato 135 žemaičiai menininkai.

Nuolatinėje ekspozicijoje galima susipažinti su užsienyje gyvenančių žemaičių menininkų Juozo Bagdono (JAV), Jadvygos Paukštienės (JAV), Adomo Galdiko (JAV), Vytauto Igno (JAV), Telesforo Valiaus (Kanada), Alfonso Dargio (Vokietija), Vaclovo Rato (Australija), Adomo Vingio (Australija), Prano Gailiaus (Prancūzija), Magdalenos Stankūnienės (JAV) tapybos ir grafikos darbais bei Aldonos ir Antano Minelgų (JAV) kūrinių kolekcija.

Lietuvoje gyvenantys žymūs žemaičiai dailininkai ir skulptoriai savo darbus dažnai pristato įvairiuose miestuose rengiamose parodose, o Plungėje jų darbų galima pamatyti nuolatinėje žemaičių dailės meno ekspozicijoje. Galbūt ne visada parodų lankytojai žino, kad Antanas Krištopaitis, Vytautas Valius, Donatas Valatka, Bronius Grušas, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Ignas Budrys, Svajūnas Armonas, Vidmantas Pinkevičius, Aloyzas Stasiulevičius, Vija Tarabildienė, Milda Kulikauskienė, Vytautas Moncevičius, Algimantas Švažas, Valdas Simutis, Valerijonas Jucys, Dalia Matulaitė, Arvydas Každailis yra žemaičiai.

Genovaitė Jacėnaitė. "Šimtaraštė juosta-kalendorius".

Žemaičių meno saugykla

Muziejus žemaičių meną kaupia jau nuo 1994 metų, kai buvo atidarytas. Pirmieji žemaičių dailininkų sambūrio iniciatoriai, puoselėję idėją rinkti, saugoti ir eksponuoti po pasaulį pasklidusių žemaičių kūrybą, buvo Vilniuje ir Klaipėdoje gyvenantys žemaičiai dailininkai. Jų rūpesčiu 1989 metais, kai dar nebuvo Žemaičių dailės muziejaus, Klaipėdoje buvo surengta I pasaulio žemaičių dailininkų paroda bei mokslinė konferencija Žemaitijos kultūrinio atgimimo klausimais. Šioje parodoje, be Lietuvoje kuriančių dailininkų darbų, eksponuota nemažai įvairiose užsienio šalyse gyvenusių žemaičių, kurių dvasinis ryšys su gimtąja žeme jiems gyvenant emigracijoje nebuvo nutrūkęs, kūryba. „Tokio menininko pavyzdys gali būti Prancūzijoje kūręs žymus žemaitis skulptorius Antanas Mončys. Iki pat paskutinių gyvenimo valandų (mirė 1993 metais) A. Mončys su savo kraštiečiais kalbėdavo tik gimtąja kalba ir visoje jo kūryboje buvo juntama gimtosios žemės ir to krašto meno tradicijų dvasia, nors savo kūryba A. Mončys buvo itin modernus, – pasakojo A. Bakanauskas. – Apskritai pasaulio žemaičių parodos buria visus menininkus, jaučiančius stiprų, artimą ryšį su Žemaitija.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"