TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Minimos 1948-ųjų trėmimo metinės

2013 05 22 11:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien minimos 65-osios didžiojo 1948 metų trėmimo metinės. Tai buvo didžiausias Lietuvos gyventojų trėmimas, per kurį iš Lietuvos išgabenta apie 40 tūkst. žmonių.

1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto, panaudojus gyvulinius vagonus, ištremta apie 40 tūkst. žmonių, tarp jų – 10 897 vaikų iki 15 metų. Vykdant centrinio bolševikų aparato Maskvoje direktyvas, tremtiniai nugabenti į Sibirą, Sovietų Sąjungos pietus ir kitas menkai tinkamas gyventi vietoves.

Stalinui pasirašius įsakymą "iškeldinti iš LSSR teritorijos specialiajai tremčiai 12 tūkst. nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, taip pat banditų talkininkų buožių su šeimomis", buvo nulemtas daugiau kaip 40 tūkst. lietuvių - "banditų" ir jų šeimų narių likimas.

Kaip rašo istorikė Teresė Birutė Burauskaitė, "sovietinių okupantų požiūriu, ištremtieji – "banditų" ir "buožių" šeimų nariai – nebuvo verti gražiosios Stalino konstitucijos skelbiamos vaikų, nėščių moterų apsaugos ir turėjo tik vieną perspektyvą – mirti, paskutines jėgas atidavę komunistų rojaus statybai."

Pasak istorikės, sovietinių okupantų ir marionetinės vietinės komunistų valdžios tikslas buvo izoliuoti nepasiduodančią sovietizavimui visuomenės dalį, išnaudoti darbingus tremtinius kaip nemokamą darbo jėgą atšiauriausiomis klimato sąlygomis, vaikus ir senelius pasmerkiant bado mirčiai.

Antradienį Seime vykusiame trėmimo metinių minėjime kalbėjęs parlamentaras istorikas Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad raudonojo teroro auka galėjo tapti kiekvienas trukdęs komunistinių doktrinų įgyvendinimui, tam pasipriešinęs arba kaip nors savo nepasitenkinimą reiškęs žmogus.

Anot A.Anušausko, sovietams nepavyko sugauti beveik 9 tūkstančių lietuvių, kuriuos ketinta ištremti gegužės 22 d. Sugautųjų "kelionės" į Sovietų Sąjungos gilumą sąlygos buvo nežmogiškos.

"Kiekviename į tremties vietas išvykusiame ešelone buvo po tūkstantį, pusantro tūkstančio žmonių (tarp jų nuo 280 iki 600 vaikų). Dar vežami gyvuliniuose vagonuose tremtiniai pradėjo mirti. Kiekviename ešelone taip ir nepasiekę tremties vietų mirė nuo 1 iki 5 žmonių. Iš Kaišiadorių stoties į Jarveco stotį (Krasnojarsko kraštas) išsiųstame ešelone iš 915 žmonių mirė 5. Šio ešelono viršininkas kapitonas Komarovas Mogiliovo srities Kričevo stotyje nušovė bėgusį tremtinį Rekevičių, iš tremtinių pakeliui 23 mirė. Mirusį išnešdavo ir palikdavo pakelėje. 35 susirgo, jie taip pat buvo palikti pakelės stotyse, 27 atsiliko nuo ešelono - kartais atsilikdavo ir vaikai. 8 žmonės pabėgo. Dalis tremtinių buvo išvežti be jokių maisto atsargų - daugiausia miestuose sugaudyti žmonės. Viso savo turto netekę žmonės dar kartą buvo apiplėšti. Sargybiniai grobė skurdžias tremtinių maisto atsargas, kurių pagal MGB instrukcijas turėjo "užtekti 45 dienoms." Visą kelią iš žmonių buvo tyčiojamasi", - pasakojo A.Anušauskas.

"Visi lietuvių tautos demografiniai, turtiniai ir visi kiti nuostoliai sunkiai suskaičiuojami, bet jie dar ilgai įtakos mūsų visuomenės ir valstybės būtį. Be savo istorinės atminties mes neturėtume savasties. Todėl klausydami kalbų apie „nesigręžiojimą į praeitį“ ir žiūrėjimą „tik į ateitį“ prisiminkime tuos žmones", - Seime kalbėjo A.Anušauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"