TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Minimos S. Šilingo 130-ios gimimo metinės

2015 11 23 16:16
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Iš kairės: sėdi Stasys Šilimgas, Emilija Vileišienė, Martynas Yčas, Antanas Vileišis, Konstantinas Olšauskas, Jonas Basanavičius, Jonas Kymantas; stovi Jokūbas Šernas, Povilas Dogelis, Juozas Balčikonis, Juozapas Kukta, Antanas Žmuidzinavičius, Antanas Smetona. Vilnius, 1915 m. Organizatorių nuotraukos

2015 m. lapkričio 13–26 d. vyks renginiai, skirti Lietuvos valstybės kūrėjo, Valstybės Tarybos pirmininko, Teisingumo ministro, I ir II Seimo nario, teisininko, visuomenininko, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininko, lietuviškos spaudos leidėjo, politinio kalinio Stasio Šilingo 130-osioms gimimo metinėms paminėti

Žmogus, tris dešimtmečius kūręs mūsų valstybę

Nors Stasys Šilingas (1885–1962) gimė Vilniuje, tačiau Šakių rajone jį laiko šio krašto žmogumi, ten jį mini ir prisimena. Pasirinkimą apsistoti Šakių krašto panemunėse, o ne kurioje nors kitoje Lietuvos vietovėje, matyt, lėmė pačio S. Šlilingo apsisprendimas. Jo žmona Emilija Bytautaitė (1889–1943), su kuria apsivedė 1911 metais dar gyvendamas Maskvoje, buvo kilusi iš senos žemaičių bajorų šeimos, saugojo religines vertybes, buvo namų siela. Stasio ir Emilijos šeimoje augo 9 dukros, dvi iš jų gimė jau gyvenant Misiūnuose, prie Kriūkų (Šakių r.), kur 1925 metais šeima įsigijo Ilguvos dvaro palivarką. Savaitgaliais visa Šilingų šeima garlaiviu iš Kauno atplaukdavo iki Ilguvos, kur jų laukdavo arkliais kinkytas vežimaitis. Stačiu Nemuno šlaitu pakildavo į viršų ir pro seną bažnytėlę pasukdavo į atnaujintą Misiūnų dvarelį. Šioje grožiu apdovanotoje vietoje prie Misiūnų piliakalnio Šilingus lankydavo gausus būrys draugų.

Antrosios Lietuvių konferencijos dalyviai. Iš kairės: sėdi JAV lietuvių atstovas Jonas Šliūpas, Rusijos lietuvių atstovai Felicija Bortkevičienė, Juozas Tumas; stovi Skandinavijos ir Rusijos lietuvių atstovai Jurgis Savickis, Martynas Yčas, Jonas Aukštuolis, Ignas Šeinius, Jonas Aleksa, Stasys Šilingas. Stokholmas, 1917 m. spalio 18–20 d.

Kai Šilingai nusipirko Misiūnus, ten apsigyveno kun. Motiejus Juozapavičius, su kuriuo S. Šilingas dar jaunystės metais nuoširdžiai susidraugavo Vilniuje. Tada M. Juozapavičius dirbo vienoje miesto mokykloje kapelionu. Lietuvybę palaikančio kunigo caro valdžia ir lenkiška bažnyčios hierarchija nemėgo, jį keldavo iš vienos parapijos į kitą – klebonavo Darsūniškyje, Bagaslaviškyje, Ignalinoje. Pas šį kunigą S. Šilingas vasarodavo, ten rinko tautosaką, kunigo aplinkoje brendo jo pasaulėžiūra. Kai 1905 metais S. Šilingas baigė Vilniaus Pirmąją gimnaziją ir išvažiavo į Maskvos universitetą studijuoti, M. Juozapavičius jį rėmė materialiai. Į senatvę kunigui susilpnėjo regėjimas, jam atliko akių operaciją, bet ir ji mažai ką bepadėjo. Tuomet ir apsigyveno Misiūnuose. Vasaros rytais vos matantis senukas pro Misiūnų piliakalnį skubėdavo prie Nemuno, ten maudydavosi, mankštindavosi. Jis mirė 1931 metais, palaidojo Ilguvos kapinėse.

Kai 1934 metų spalio 31 d. Kaune mirė 8 metukų Šilingų dukrelė Audronė (1926–1934), ją palaidojo Ilguvoje, greta kun. M. Juozapavičiaus. Kiekvieną savaitgalį S. Šilingas su dukterimis eidavo prie Audronės kapo, nusilenkdavo ir primindavo mergaitėms, kad jos turi padaryti ką nors gera, o kitą savaitę pasakyti sesutei, ką yra nuveikusios. Amžininkai dar prisimena, kad S. Šilingas atplaukęs garlaiviu į Ilguvą, pirmiausia aplankydavo duktės kapą ir padėdavo ant jo saldainių...

Pirmojo pasaulinio karo keliais

Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti įkurta 1915 metų sausio 1 d., ji steigė maitinimo punktus, valgyklas, bendrabučius, prieglaudas, išdavinėjo pašalpą pinigais, drabužiais. Jai priklausė per 1600 narių. Draugijos valdybos pirmininku buvo išrinktas M. Yčas, pavaduotojais – A. Smetona ir kun. J. Kukta, sekretoriais – S. Šilingas ir kun. P. Dogelis. Tačiau dėl karo sąlygų daugeliui jų teko evakuotis iš Vilniaus.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje S. Šilingas pasitraukė į Rusijos gilumą, rinko lėšas nukentėjusiems nuo karo šelpti. Gavo lėšų Voronežo lietuvių gimnazijai išlaikyti. Tuo laikotarpiu S. Šilingas dalyvavo I-oje ir II-je lietuvių konferencijose Stokholme (Švedija), kurios vyko 1915 ir 1917 metais, organizavo Lietuvos kariuomenę iš Rusijoje išblaškytų lietuvių karių ir karininkų, leido laikraštį „Laisvės karininkas“.

Politika reikalavo apsisprendimų

1918 metų liepą su šeima S. Šilingas grįžo į Lietuvą, o liepos 25 d. jį išrinko Lietuvos valstybės tarybos nariu, paskyrė vadovauti finansinei, juridinei ir krašto apsaugos komisijai. Lapkričio pradžioje jis pradėjo organizuoti krašto apsaugos pajėgas, visame krašte kūrė policiją. Lapkričio 15 d. S. Šilingą išrinko Lietuvos valstybės tarybos pirmuoju vicepirmininku ir prezidiumo nariu, jam pavedė eiti valsybės vadovo pareigas, gruodžio 22 d. paskyrė vyriausiuoju vadu Lietuvos kariuomenei organizuoti. Nuo 1919 metų balandžio 4 d. iki 1920 metų gegužės 15 d. S. Šilingas vykdė Lietuvos valstybės tarybos pirmininko pareigas. O 1922 metais jį vėl išrinko į Seimą, vadovavo Užsienio reikalų komisijai.

Politiko ir visuomenės veikėjo S. Šilingo kelias reikalavo apsisprendimų, kuriuos ir šiandien galima vertinti nevienareikšmiai. Nors 1918 metų gruodžio 20 d. Ministrų kabineto posydyje jis pasisakė prieš diktatūros įvedimą Lietuvoje, tačiau su bendraminčiais dalyvavo 1926 metų perversme. Po perversmo A. Smetona norėjo tuoj pat pasiskelbti Tautos Vadu. Tam S. Šilingas suredagavo net raštą, kurį karininkas P. Plechavičius turėjo paskelbti. Tačiau raštas nebuvo paskelbtas, nes teisininkas V. Sidzikauskas įtikino, jog tuo revoliuciniu žygiu Lietuvai būtų reikalingas naujas kitų valstybių pripažinimas de facto ir de jure.

Sunkūs Suvalkijos valstiečių streiko metai

Misiūnuose S. Šilingui teko pergyventi 1935–1936 metų Suvalkijos valstiečių streiką, kuris kilo dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Šių įvykių metu nukentėjo ir jo ūkis. Dar 1934 metų pavasarį Gegužių kaime (Ilguvos apylinkėse) ūkininkai pradėjo reikšti nepasitenkinimą Belvederio pieninės (jai priklausė Ilguvos pieno punktas) darbu. Buvo įtariama, kad pieną pristatantys kaimų gyventojai apgaudinėjami – mažinamas pieno riebumas, o tuo pačiu ir atsiskaitoma už produkciją neteisingai... Mitingai vykdavo ir apskrities centre Šakiuose. Ten ūkininkai reikalavo sumažinti paskolų procentus bankuose. Tuometinis Žemės ūkio bankas skelbė, kad gavo 4 mln. pelno, o šimtai net stambių ūkių buvo paleisti iš varžydinių. Kaime streiko organizatoriai valdininkams rašydavo raštelius, kad šie neitų dirbti valdžiai. Jau 1935 metų pavasarį, per šv. Velykas, buvo sudegintas Gegužių kaimo seniūno klojimas. Tuo metu padegė ir S. Šilingo ūkio klojimą. Tame ūkyje dar du ar tris kartus degė pastatai.

Gali būti, kad šie išpuoliai buvo susiję su S. Šilingo einamomis pareigomis: nuo 1929 metų rugsėjo 25 d. iki 1938 metų kovo 24 d. jis buvo Lietuvos Respublikos Valstybės tarybos pirmininkas, o 1934 metų birželio 12 d. antrą kartą paskirtas teisingumo ministru. Tuo metu Lietuvos karo lauko teismai už dalyvavimą streike teisė 44 asmenis, kurių aštuoniolikai buvo skirtos mirties bausmės, kita dalis gavo kalėjimo iki gyvos galvos. Negana to, teisingumo ministras S. Šilingas sugalvojo visiems dar papildomą bausmę – susimokėti už kiekvieną atsėdėtą parą, o negalint to padaryti, laikyti kalėjime... Toks nutarimas buvo nukreiptas prieš visų suimtųjų šeimas, turėjo tikslą ekonomiškai sužlugdyti streikininkus.

Valstybės ir visuomenės veikėjo atminimui

Kartu su žmona ir dukra Raminta 1941 metų birželio 14 d. S. Šilingą ištrėmė į Sibirą. Žmona ir dukra ten mirė. Tik Lietuvos nepriklausomybės metais, 1991-ųjų liepą, iš Sibiro į Lietuvą parvežti žmonos Emilijos bei dukros Ramintos palaikai ir palaidoti Kelmėje šalia 1962 metais mirusio S. Šilingo. O 1999 metų rugpjūtį Šilingų šeimos narių palaikai iš Kelmės perkelti į Ilguvos kapines.

Tais pačiais 1999-aisiais išleista S. Šilingo kūrybos knygelė „Tautos dainų genezė“. Apie Lietuvos politikos ir visuomenės veikėją S. Šilingą 2005 metais kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas parengė ir išleido leidinį „Stasio Šilingo gyvenimo kelias“, o 2010-aisiais žurnalistas Vytas Urbonas parašė monografiją „Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei“.

Antanas Andrijonas

Renginiai vyks:

Lapkričio 13 d. 13.00 val. Kelmės viešojoje bibliotekoje popietė „Krištolinės sąţinės valstybininkas“.

Lapkričio 21 d. 11 val. Kaune, Daugirdo g.4, paminėjimo renginys prie S. Šilingo atminimo lentos.

Lapkričio 25 d. 14 val. šv. Mišios Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje; 15.00 val. pagerbimas Ilguvos kapinėse; 17.00 val. paminėjimas Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Lapkričio 22, 24, 26 d. paminėjimo renginiai Vilniuje: 22 d. 11.30 val. šv. Mišios Žvėryno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje; 13.00 val. atminimo lentos atidengimas Moniuškos g. 35, Žvėrynas; 15.00 val. šventinis koncertas Vilniaus mokytojų namų svetainėje. 24 d. 6.30–10.00 val. LRT laida „Ryto garsai“. Dalyvauja S. Šilingo vaikaičiai Saulius Augustinas Kubilius ir Linas Stasys Kubilius, profesorius Alfonsas Vaišvila ir Vilniaus zanavykų bendrijos garbės pirmininkas Albinas Vaičiūnas. 26 d. 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos mažoji salė. Iš renginių ciklo „Įžymių žmonių portretai“. Vakaras, skirtas Stasio Šilingo 130-osioms gimimo metinėms.Pranešimus skaitys: profesorius Vytas Urbonas ir M. Romerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila.

Renginių organizatoriai: Vilniaus zanavykų bendrija, Kauno zanavykų bendrija, Kelmės r. savivaldybės viešoji biblioteka, Šakių r. savivaldybės viešoji biblioteka, Lietuvos šaulių sąjunga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"