TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mitrochino archyvas

2007 11 23 0:00

"Skiriama visiems, kurie norėjo, tačiau negalėjo pasakyti tiesos." Tęsinys. Pradžia rugpjūčio 24, 31, rugsėjo 7, 14, 21, 28, spalio 5, 12, 19, 26 ir lapričio 9, 16 d. numeriuose.

Pergalė

1944-ųjų vasarą sovietų rezidencijas Vašingtone bei Niujorke drebino neramumai ir sumaištis, tuo tarpu Londonas atgavo sveiką protą. Didysis Kembridžo penketukas - agentai Kimas Philby, Johnas Cairncrossas, Donaldas Macleanas, Guy Burgessas ir Anthony Bluntas - buvo oficialiai išteisintas, o visi įtarimai, kad jo nariai yra britų kontroliuojami dvigubi agentai, išsklaidyti.

Birželio 29 dieną centras pranešė rezidencijai Londone, kuriai vadovavo Konstantinas Michailovičius Kukinas (kodiniu vardu Igoris), kad neseniai Penketuko nario Kimo Philby iš SIS nutekintą svarbią informaciją patvirtino dauguma "kitų šaltinių" (tikriausiai tai buvo sovietų šnipai Amerikos OSS, su kuria britų SIS apsikeisdavo labiausiai įslaptintais raportais):

"Tai rimtas S[ohncheno] (kodinis K.Philby vardas) lojalumo ir ištikimybės mums įrodymas, verčiantis mus keisti požiūrį tiek į jį, tiek į visą grupę".

Buvo aišku - centras pripažino, kad iš Penketuko plaukianti informacija "yra nepaprastai vertinga", todėl ryšys su šiais agentais turi būti išsaugotas bet kokia kaina:

"Mes reiškiame didelį dėkingumą S[ohnchenui] už jo darbą... Jei jums tai nesudarys nepatogumų, ir jei įmanoma, kaip galima taktiškiau pasiūlykite S[ohnchenui] 100 svarų sterlingų premiją arba įteikite panašios vertės dovaną".

Visus šešerius metus Kimo, kaip į Didžiosios Britanijos žvalgybos gretas infiltruoto sovietų agento, darbas dažnai centro buvo neįvertinamas, jis pats - ignoruojamas ir įtarinėjamas, tad dabar K.Philby graudžiai, kone su ašaromis akyse, buvo dėkingas už gerokai pavėluotą jo pasiekimų pripažinimą. "Per pastarąjį savo darbo dešimtmetį, - jis atsakė Maskvai, - dar niekada nebuvau taip stipriai sujaudintas, kaip dabar - jūsų dovanos. Ir esu ne mažiau laimingas, iš jūsų gavęs (padėkos) žinutę".

Viena svarbiausių K.Philby žvalgybinių informacijų, padėjusių jam susigrąžinti centro pasitikėjimą, buvo 1944 metų pradžioje pradėję plaukti jo pranešimai, kad SIS įsteigė naują dalinį - IX skyrių "anksčiau gautiems agentų raportams apie sovietų ir komunistų veiklą nagrinėti".

Paragintas savo naujojo kontrolieriaus Boriso Krotenschieldo (slapyvardžiu Krotovas ir kodiniu vardu Krechinas) metų pabaigoje Kimas sugebėjo tapti jau išsiplėtusio IX skyriaus vadu ir atsakingu už "informacijos apie sovietų ir komunistų špionažą bei ardomąją veiklą visose pasaulio dalyse už Didžiosios Britanijos ribų surinkimą ir analizę".

Kaip vėliau rašė vienas jo SIS kolega Robertas Cecilis: "K.Philby vienu įkvėpimu... pasirūpino, kad visos pokario laikotarpiu dėtos pastangos ir pasitelktos priemonės komunistų špionažui atremti taptų žinomos Kremliuje. Per visą šnipinėjimo istoriją pasitaikė vos keli, jei apskritai buvo, tokio ypatingo meistriškumo atvejai".

Tuo pačiu metu, kai K.Philby gavo savąją dovaną iš centro, jo kolega Johnas Cairncrossas taip pat buvo pavėluotai įvertintas - už jo indėlį į didingąją sovietų pergalę Kurske.

Penketuko kontrolierius B.Krotenschieldas, išsikvietęs Johną, iškilmingai pranešė, kad jis apdovanojamas vienu aukščiausių Sovietų Sąjungoje pasižymėjimo ženklu - Raudonojo kaspino ordinu. Borisas atidarė dėžutę su aksominiu pamušalu, išėmė ordiną ir įdėjo J.Cairncrossui į delną.

Po to B.Krotenschieldas raportavo centrui, kad Johną apdovanojimas aiškiai pradžiugino, nors ir buvo liepta iškart atiduoti ordiną saugoti į Maskvą.

Vis dėlto ordinas Johną pasiekė pernelyg vėlai, kad būtų sukeltas didžiausias efektas. 1943-ųjų vasarą pervargęs nuo reguliarių kelionių automobiliu į Londoną pas Anatolijų Gorskį perduoti šiam iššifruotų ULTRA kriptogramų ir tikriausiai nusivylęs, kad A.Gorskis nerodo nė menkiausio dėkingumo, J.Cairncrossas paliko Bletchley parką.

Nors jam pavyko įsidarbinti SIS - iš pradžių V skyriuje (kontržvalgyba), vėliau I skyriuje (politinė žvalgyba) - jo reputacija gerokai smuko centro akyse, ir jis nebebuvo laikomas tokiu svarbiu kaip K.Philby. Priešingai nei pastarajam, Johnui nesisekė sutarti su visais kolegomis SIS. I skyriaus vadas Davidas Footmanas jį laikė "keistuoliu, visada pasiruošusiu ginčytis ir susierzinti".

Paskatinti staiga jų talentą vėl pradėjusio vertinti centro, kiti Didžiojo Kembridžo penketuko nariai Donaldas Macleanas, Guy Burgessas ir Anthony Bluntas pradėjo dirbti dar produktyviau nei ankščiau.

1944-ųjų pavasarį D.Macleanas buvo paskirtas į sovietų ambasadą Vašingtone ir netrukus pakilo karjeros laiptais iki pirmojo sekretoriaus kėdės. Jo uolumo ir užsidegimo buvo neįmanoma nepastebėti. Pasak vieno jo kolegų: "jokia užduotis jam neatrodydavo per sunki, nei viršvalandžiai per ilgi. Jis pelnė reputaciją žmogaus, kuris visuomet perims net ir painiausią užduotį iš staiga susirgusio, besiruošiančio išeiti atostogų ar paprasčiausiai ne tokio uolaus kolegos".

Labiausiai įslaptinta ir, NKVD požiūriu, svarbiausia politinė sritis, į kurią 1945-ųjų pradžioje sėkmingai įsitrynė D.Macleanas, buvo bendras anglų ir amerikiečių atominės bombos kūrimo projektas.

Tuo tarpu Guy Burgessas, netrukus po D.Macleano paskyrimo į Vašingtoną, gavęs darbą Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos Spaudos departamente tapo dar naudingesnis NKVD. Ministerijoje niekam nekilo abejonių, kad G.Burgessui būtina prieiti prie plataus spektro dokumentų tam, kad jis tinkamai galėtų parašyti pranešimus spaudai, tad jis reguliariai prigrūsdavo savo didžiulį kelioninį krepšį Užsienio reikalų ministerijos dokumentų, kuriuos išsinešęs nufotografuodavo ir siųsdavo NKVD. Tas kelioninis krepšys tik per plauką netapo jo pražūtimi. Susitikusį su B.Krotenschieldu G.Burgessą sustabdė policijos patrulis, įtaręs, kad į krepšį vyrai sukrovę vogtus daiktus. Įsitikinęs, kad vyrai su savimi neturi jokių įsilaužimo įrankių, o krepšyje tėra popieriai, policininkas atsiprašė ir nuėjo savo keliais. Greičiausiai iš karto Guy krepšį pakeitė kitu, ne tokiu panašiu į įsilaužėlių, ir jo darbo našumas nenukentėjo. Pasak vienos archyvaro Vasilijaus Mitrochino perskaitytos KGB bylos, iš G.Burgesso per pirmuosius šešis 1945-ųjų mėnesius nufotografuotų britų Užsienio reikalų ministerijos dokumentų 389 buvo pažymėti "top secret" ženklu.

Guy kolegos Anthony Blunto produktyvumas taip pat buvo įspūdingas. Jis ne tik šnipinėjo MI5, bet ir toliau ganė į karinę britų žvalgybą infiltruotą savo buvusią studentę Kembridže ir sovietų agentę padėjėją Leo Long (kodiniu vardu Elli), o per kritiškiausius mėnesius, prieš pat antrojo fronto atidarymo dieną (1944-ųjų birželio 6 d.) pateko į Aukščiausiųjų jungtinių ekspedicinių pajėgų (SHAEF) būstinę, įsikūrusią netoli MI5 biuro. Viena iš A.Blunto užduočių Londone buvo nuolat informuoti čia įsikūrusią sovietų rezidenciją, o kartu ir NKVD apie MI5 reikalus ir vykdomą šnipinėjimą. Jo 1945-aisiais pateikta medžiaga atskleidė, jog MI5 demaskavo komunistų šnipą Jamesą Klugmanną, su kuriuo Anthony drauge studijavo Kembridžo universitete. A.Bluntas spėjo laiku perspėti agentų kontrolierių B.Krotenschieldą, kad britų komunistų partijos būstinėję Londone MI5 įdiegti pasiklausymo įrenginiai užfiksavo jo pokalbį su Jamesu, kurio metu J.Klugmannas gyrėsi slapčia perdavęs įslaptintą informaciją Jugoslavijos komunistams.

Be Didžiojo Penketuko, svarbiausias sovietų šnipas Didžiojoje Britanijoje buvo atominės fizikos mokslininkas Klausas Fuchsas, užverbuotas GRU (sovietų karinė žvalgyba) 1941 metų pabaigoje. Kai 1943-ųjų pabaigoje K.Fuchsas išvyko į JAV kaip į "Mancheteno projektą" (atominės bombos kūrimas) paskirtos britų komandos narys, jam pačiam nežinant, jis buvo pervestas iš GRU į NKVD suteikiant kodinį vardą Rest (vėliau kažkodėl pakeistą į Charlesą). Mat dar 1943-ųjų pradžioje centras buvo įsakęs savo rezidencijoms Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kad "proto centrų (mokslinių tyrimų institucijų) žvalgyba turi pereiti mūsų žinion". Ne pirmą kartą GRU buvo priversta nusileisti savo galingesnei kaimynei NKVD.

Londono ir Amerikos rezidencijų vykdomo atominio šnipinėjimo rezultatai papildė vieni kitus, kaip pareiškė Londono rezidencijos S&T (mokslo ir technologijų skyrius) vadas Vladimiras Barkovskis: "Amerikoje mes gavome informaciją, kaip bomba buvo sukurta, o Didžiojoje Britanijoje - iš ko ji sukurta, taigi sujungus iš dviejų šalių gautą žvalgybos medžiagą, mūsų problema išspręsta".

Pirmasis K.Fuchso susitikimas su savo NKGB kontrolieriumi Harry Goldu (kodiniais vardais Žąsis ir Arno) buvo paskirtas 1944 metų vasario 5 dieną Niujorke, Ist Saide. Klausui buvo įsakyta rankoje laikyti teniso kamuoliuką kaip atpažinimo ženklą ir dairytis vyriškio su pirštinėmis, rankose laikančio antrą pirštinių porą. H.Goldas, Klausui prisistatęs Raymondo slapyvardžiu, vėliau raportavo Niujorko rezidencijos S&T (vėliau šis skyrius pervadintas į "X liniją") vadui Leonidui Kvasnikovui, kad K.Fuchsas jį sutiko maloniai, tačiau iš pradžių buvo gana įtarus. Tuo tarpu K.Fuchsas vėliau, kai 1949-aisiais buvo suimtas, prisiminė, jog per susitikimus su kontrolieriumi šis visuomet į jį žiūrėdavęs iš aukšto. H.Goldas, areštuotas FTB, prisipažino, kad K.Fuchsas jį tiesiog užvertė nežmoniškais žvalgybinių laimikių kiekiais, o mintis apie atominės bombos kūrimą "pasirodė tokia gąsdinanti, kad vienintelis dalykas, kurį galėjau padaryti - nustumti šią mintį kuo toliau, paslėpti ją kažkur giliai savo smegenyse, kad iš viso galėčiau negalvoti apie šį reikalą".

1944 metų liepos 25 dieną Niujorko rezidencija nusiuntė centrui telegramą: "Po beveik pusmečio bendradarbiavimo su Restu (K.Fuchsu) galime drąsiai teigti, kad jo darbas mums yra nepaprastai vertingas". Taip pat paprašė leidimo išmokėti jam 500 JAV dolerių premiją. Centras leidimą davė. Tačiau nespėjus įteikti K.Fuchsui pinigų, šis staiga dingo. Tik daugiau nei po trijų mėnesių jo kontrolierius H.Goldas sužinojo, jog britų mokslininkų komandoje dirbęs Klausas buvo paskirtas ir išsiųstas į Los Alamosą, kur buvo įkurta slapta atominės bombos kūrimo laboratorija. H.Goldas nesugebėjo atnaujinti ryšio su savo agentu iki 1945-ųjų vasario, kai šis sugrįžo atostogų į rytinę pakrantę.

Užtat 1944-ųjų pabaigoje centras buvo informuotas, kad be K.Fuchso Los Alamose sėdi dar du perspektyvūs sovietų šnipai, užverbuoti Juliaus Rosenbergo (kodiniu vardu Liberalas) ir vadinami Rosenbergo žiedu: viena jų buvo Juliaus žmona Ethel, kitas - 26 metų Niujorko komunistas Davidas Greenglassas, diplomuotas elektroinžinierius. Kaip ir K.Fuchsą, centrui leidus, Niujorko rezidencija Rosenbergo žiedą dar vasarą apdovanojo piniginėmis premijomis.

Žiedas į S&T vado L.Kvasnikovo apartamentus Niujorko rezidencijoje tempė tokias milžiniškas šūsnis įslaptintų dokumentų iš Los Alamoso, kad netrukus šis išsigando, jog greitai nebeužteks fotoaparato juostelės. Rezidencija pasiskundė centrui, jog J.Rosenbergas iš savo agentų gauna tiek medžiagos, kad nebeįstengia susitvarkyti: "Bijome, kad Liberalas (J.Rosenbergas) persidirbs ir išeis iš rikiuotės".

Ne ką mažiau sėkmingai nei Los Alamose, to laikotarpio sovietų žvalgyba pasirodė ir trijų didžiųjų valstybių susitikime Jaltoje, Kraimerijoje 1945 metų vasarį.

Britų ir amerikiečių delegacijos buvo apgyvendintos prabangiuose Vorontsovo ir Livadijos rūmuose, ir tiek vieni, tiek kiti buvo sėkmingai pasiklausomi. Aptarnaujantis personalas - daugiausia moterys, kurios įrašinėjo ir scenografavo asmeninius delegacijos narių pokalbius, - buvo atrinktas ir nuvežtas į Kraimeriją ypač slaptai. Kol nepasiekė Jaltos, nė viena nežinojo, kokiam darbui paskirta. NKGB siekė, ir gana sėkmingai, užliūliuoti abiejų delegacijų budrumą prabanga ir ypatingu svetingumu - tuo asmeniškai rūpinosi pats NKGB generolas Sergejus Nikiforovičius Kruglovas. Kai Winstono Churchillio duktė Sarah netyčia užsiminė, kad citrina puikiai tinka prie ikrų, tarsi mostelėjus burtų lazdele Vorontsovo oranžerijoje atsirado citrinmedis. Tad nenuostabu, jog paskesnėje alianso konferencijoje Potsdame generolas Kruglovas buvo apdovanotas Britanijos imperijos 2-ojo laipsnio ordinu ir tapo vieninteliu sovietų žvalgybos pareigūnu, tapusiu tokio garbingo ordino kavalieriumi.

J.Stalinas apie savo sąjungininkų siekius ir veiksmus Jaltoje buvo netgi geriau informuotas nei prieš tai Teherane, vienam sovietų šnipui Algeriui Hissui (kodiniu vardu Alesas) net pavyko tapti amerikiečių delegacijos nariu.

Daugiausia diskusijų Jaltoje sukėlė Lenkijos ateities klausimas. Dar Teherano konferencijoje Lenkijos valdymą perleidę Sovietų Sąjungai, Jaltoje Winstonas Churchillis ir Teodoras Rooseveltas pavėluotai bandė išpešti iš sovietų Lenkijos parlamentinės demokratijos atkūrimą ir garantuoti laisvus rinkimus. Tačiau nei vienam, nei kitam nepavyko susiderėti su J.Stalinu, puikiai atskleidusiu jų kortas. Pavyzdžiui, jis žinojo, kokią svarbą jo sąjungininkai teikė kelių demokratiškų politikų atsiradimui rusų sudarytoje marionetinėje lenkų vyriausybėje. Iš pradžių dėl akių pasispardęs, galiausiai J.Stalinas maloniai pasidavė, žinodamas, kad vėliau demokratų lengvai atsikratys. Atidžiai stebėjęs J.Staliną Jaltoje, nuolatinis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro padėjėjas seras Alexanderis Cadoganas tarėsi jį staiga išvydęs kitoje šviesoje: "Jis puikus žmogus ir šalia kitų dviejų senstančių valstybės vyrų atrodo įspūdingai". Tuo tarpu T.Rooseveltas, kurio sveikata vis labiau šlubavo ir gyventi buvo belikę du mėnesiai, serui Cadoganui pasirodė kaip "labai neaiškus ir svirduliuojantis".

Tiek T.Rooseveltas, tiek W.Churchillis išvyko iš Jaltos neįtardami, kad buvo išdurti, o geros J.Stalino intencijos tėra blefas. Net W.Churchillis, kur kas didesnis skeptikas nei T.Rooseveltas, patikliai rašė: "Nemanau, kad klysčiau dėl J.Stalino".

Tai, kad Maskva įvertino savo šnipų indėlį į J.Stalino sėkmę Jaltoje, rodo jos nusiųsta padėka ir Sovietų Sąjungos garbės apdovanojimai amerikiečių delegacijoje buvusiam sovietų šnipui Hissui ir visai jo agentų grupei.

Bus daugiau

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"