TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mitrochino archyvas

2008 01 11 0:00

Skiriama visiems, kurie norėjo, tačiau negalėjo pasakyti tiesos Tęsinys. Pradžia 2007 m. rugpjūčio 24, 31, rugsėjo 7, 14, 21, 28, spalio 5, 12, 19, 26, lapkričio 9, 16, 23, 30, gruodžio 7, 14, 21, 28, 2008 sausio 4 d. numeriuose

Politinis karas.

Aktyvios priemonės ir pagrindinė konkurentė.

"Filosofai tik skirtingai interpretuoja pasaulį, tačiau esmė yra jį pakeisti." (Karlas Marxas)

KGB ne tik užsiėmė žvalgyba ir šnipinėjimu bei politiškai korektiškų ataskaitų rašymu, ji taip pat siekė įtakos įvykiams pasaulyje įvairiomis "aktyviomis priemonėmis" (aktivnyje meropriatija) - nuo manipuliavimo žiniasklaida iki vadinamųjų ypatingųjų veiksmų, kurie, šiaip ar taip, reiškė švelnesnį ar šiurkštesnį smurtą.

Šaltojo karo metu Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pagrindinis KGB aktyvių priemonių, tokių kaip žvalgybos, taikinys. Tiesa, Amerikoje taikomos aktyviosios priemonės dažniausiai nebūdavo smurtinės, o "įtakos operacijos", kurių tikslas - diskredituoti pagrindinę konkurentę.

1984 metų sausį surengtoje vyresniųjų Pirmosios vyriausiosios valybos (užsienio žvalgyba) pareigūnų konferencijoje patvirtintas pagrindinis uždavinys, likęs nepakitęs dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos: "Pagrindinė mūsų užduotis yra padėti sužlugdyti agresyvius Amerikos imperializmo siekius. Mes privalome nenuilsdami dirbti, kad atskleistume silpnąsias ir pažeidžiamas konkurentės vietas", - sakoma jame.

Tai, kas pompastiškai buvo vadinama "atskleisti", iš tikrųjų reiškė paskleisti dezinformaciją. Dezinformaciją sufabrikuodavo Pirmosios vyriausiosios valdybos šaka - A skyrius (aktyviosios priemonės), o ją paskleisdavo rezidencijose užsienyje dirbantys PR skyriaus pareigūnai, kurių 25 proc. darbo laiko sudarydavo aktyviųjų priemonių taikymas.

Beveik 50 proc. A skyriaus pareigūnų sudarė aktyviųjų priemonių specialistai, o likę 50 proc., šiaip ar taip, būdavo tie, kuriais atsikratyti nuspręsdavo kiti skyriai, tad nedaugelis gabiausių ir ambicingiausių Pirmosios valdybos darbuotojų trokšdavo gauti darbą A skyriuje, juolab kad čia dirbdamas retai gaudavai galimybę būti išsiųstas į užsienį, be to, būti perkeltam į ši skyrių dažnai reikšdavo karjeros pabaigą.

Žinoma, pasitaikydavo ir išimčių: kad ir paskutinis Didžiojo Kembridžo penketuko kontrolierius Modinas. Jis tapo aktyviųjų priemonių specialistu, vėliau paskirtas A skyriaus vado pavaduotoju ir po to sėkmingai perkeltas į PR skyrių, kur užsiėmė dezinformacijos skleidimu Indijoje, o galiausiai tapo politinės žvalgybos Jurijaus Andropovo Institute galva.

Daugelis A skyriaus pareigūnų turėjo arba mažai, arba išvis neturėjo gyvenimo Vakaruose patirties ir pasikliovė konspiracijos teorijomis apie kapitalistus ir sionistus sąmokslininkus, neva valdančius slaptą valdybos centrą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmosios valdybos ir visos KGB vadams, kurių nė vienas iki devintojo dešimtmečio pabaigos nebuvo dirbęs sovietų rezidencijose užsienyje, taip pat didelės įtakos turėjo šios sąmokslo teorijos. Lygiai taip centras dėl JAV prezidento J.F.Kennedy nužudymo 1963-iųjų lapkričio 22 dieną Dalase įžvelgė sąmokslą. KGB vado pavaduotojas tų pačių metų gruodį raportavo Centro komitetui: "Patikimas mūsų draugų lenkų (Lenkijos žvalgybos) šaltinis - Amerikos verslininkas ir kelių glaudžiai su naftininkų grupe Pietuose susijusių įmonių savininkas dar lapkričio pabaigoje pranešė, kad šio tikrieji nusikaltimo užsakytojai yra trys naftos magnatai iš JAV pietų Ridchardsonas, Murchisonas ir Huntas. Visi trys yra pagrindinių naftos telkinių pietinėse valstijose savininkai ir visi jie ilgą laiką buvo susiję su JAV profašistinėmis ir rasistinėmis organizacijomis."

Hunto sūnus Bunkeras priklausė dešiniųjų kitamanių grupuotei, kuri įdėjo viso puslapio užsakomąjį straipsnį į Dalaso dienraštį "Morning News" J.F.Kennedy vizito Dalase dieną - apkaltino JAV prezidentą, esą šis yra komunistų statytinis. Vieno Dalaso striptizo klubo savininkas Jackas Ruby, kuris lapkričio 24 dieną pašovė ir mirtinai sužeidė J.F.Kennedy žudiką Lee Harvey Oswaldą, buvo pastebėtas Hunto biure visai prieš pat JAV prezidento nužudymą.

KGB pranešė centrui, kad vienas "The Baltimore Sun" žurnalistas, susitikęs privataus pokalbio pareiškė, jog milijonieriaus Hunto vadovaujamos Teksaso finansininkų ir pramoninkų grupės pasiųstas J.Ruby pasiūlė L.Oswaldui milžinišką pinigų sumą už J.F.Kennedy nužudymą. Vėliau L.Oswaldą nušovė pats J.Ruby, kad šis neišplepėtų sąmokslo. Sovietų Sąjungos diktatorius Nikita Chruščiovas patikėjo KGB teorija, neva už J.F.Kennedy nužudymo slypi dešinieji sąmokslininkai, o jų tikslas yra eskaluoti šaltąjį karą ir "sustiprinti Amerikos vykdomos užsienio politikos agresyvumą bei nusistatymą prieš sovietus".

KGB tikėjo, jog L.Oswaldas J.F.Kennedy nužudyti buvo pasirinktas tam, kad nukreiptų dėmesį nuo rasistų naftos magnatų ir mestų įtarimo šešėlį komunistams. Centras ir pats buvo rimtai suinteresuotas, kad L.Oswaldas nebūtų pripažintas kaltu dėl JAV prezidento nužudymo - sovietams kėlė nerimą faktas, kad 1959 metais L.Oswaldas atvyko ir apsigyveno Rusijoje, čia atvirai reikšdamas nepasitenkinimą amerikietiškuoju gyvenimo būdu ir žavėdamasis sovietų sistema. Tąkart KGB įtarė, esą jis greičiausiai bus atsiųstas CŽV vykdyti slaptos misijos, bet galiausiai priėjo prie išvados, kad žmogus tėra nestabilios psichikos įkyruolis ir labai apsidžiaugė, kai 1962-aisiais jis su ruse žmona grįžo į Teksasą. Grįžusį L.Oswaldą jau amerikiečių FTB įtarė būsiant sovietų šnipu, tačiau galiausiai padarė tokią pat išvadą kaip prieš tai centras.

KGB grįžo prie įtarimų dėl L.Oswaldo, kai 1963-iųjų rugpjūtį jis parašė laišką JAV komunistų partijai teiraudamasis, ar jam ne geriau būtų tęsti kovą prieš "antiprogresyviąsias jėgas" iš pogrindžio, nei būti atviram komunizmo idealų palaikytojui.

JAV prezidento Lyndono B.Johnsono paskirta komisija J.F.Kennedy nužudymo bylai tirti 1964 metų rugsėjį pareiškė radusi labai įtikimų įrodymų, kad L.Oswaldas veikė vienas, ir J.F.Kennedy nužudymas nėra jokio sąmokslo dalis.

Tačiau A skyrius, šventai įsitikinęs, kad J.F.Kennedy buvo dešiniųjų sąmokslo auka, specialių priemonių - straipsnių spaudoje pavidalu, - įtarimams nukreipti ėmėsi dar prieš pasirodant nužudymo bylą tiriančios komisijos išvadoms.

KGB aktyviųjų priemonių agentas - komunizmo reklamos JAV publikuotojas - buvo italų kilmės amerikiečių komunistas ir sovietų agentas Carlas Aldo Marzani (kodinis vardas Nordas). 1960-ųjų pradžioje sovietų rezidencija Niujorke pasiūlė centrui suteikti C.Marzani 6000-7000 JAV dolerių paramą, kad jo leidykla "Liberty Book Club" galėtų toliau publikuoti sovietų propagandą: "Nordas (C.Marzani) yra nepaprastai energingas žmogus ir gana atsidavęs užduočiai. Nepaisydamas jį užgriuvusių finansinių sunkumų jis stengiasi išlaikyti "Sever" (rus. "Šiaurė" - "Liberty Book Club" kodinis pavadinimas) veikiančią. "Sever" drauge su visu komerciniu knygų leidybos tinklu, kuriam ji priklauso, gyvuoja jau keturiolika metų. Šiuo laikotarpiu leidykla išleido ir išplatino daugiau nei 200 progresyvių Amerikos ir užsienio autorių veikalų, o jo skaitytojų klubui priklauso 7000 narių, be to, knygų serijos išsiunčiamos 8000 asmeniškai jas užsiprenumeravusių adresatų."

Centro komiteto Užsienio skyriui šie skaičiai padarė įspūdį. 1960-ųjų gegužę jis patvirtino slaptą 15 tūkst. JAV dolerių pašalpą leidyklai - išmokėjo daugiau nei dvigubą sumą, kurią buvo pasiūliusi sovietų rezidencija Niujorke.

C.Marzani per 1960-uosius išleido ir savo paties į anglų kalbą išverstas Italijos komunistų pompastiškas kalbas apie sovietų sistemos tobulumą: "Kiekvieno socialisto, kiekvieno demokrato, kiekvieno šiuolaikinio žmogaus pareiga yra tobulinti savo supratimą apie SSRS... Šiandien, dėl daugelio sėkmingų SSRS darbų kitose šalyse, dėl kovos, kurią mes vykdome savo šalyse, mes galime tęsti pasaulio transformavimą. Mes galime ir mes paskleisime po pasaulį civilizaciją, kuri gimė 1917 metų spalį..."

1961-ųjų rugsėjį Komunistų partijos centro komitetas paskyrė dar vieną 55 tūkst. JAV dolerių pašalpą leidyklai, kad C.Marzani per kitus dvejus metus galėtų išplėsti savo veiklą. Toliau jis per metus gaudavo 10 tūkst. JAV dolerių leidybos išlaidoms padengti. Kai septintojo dešimtmečio pradžioje tada dar jaunas KGB pareigūnas Olegas Kaluginas apsigyveno Niujorke kaip Maskvos radijo reporteris ir pirmą kartą apsilankė viename iš C.Marzani butų, jį rado sausakimšą komunistų, liberalų ir KGB šnipų - be abejo, visus juos akylai stebėjo FTB.

Tarp C.Marzani 1964 metais išleistų veikalų buvo pirmoji Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodžiusi knyga apie J.F.Kennedy nužudymą - "Oswaldas: žmogžudys ar puolęs žmogus?" Jos autorius vokiečių rašytojas Joachimas Joestenas palaikė Maskvos poziciją ir pasistengė kaltę suversti dešiniesiems rasistams sąmokslininkams, pagrindinis jų veikėjas buvo naftos magnatas Huntas: "Visi jie baiminosi, kad J.F.Kennedy savo bandymų uždraudimo sutartimi, Laoso neutralizavimu, nemėgstantis Lotynų Amerikos armijos ir patyliukais prijaučiantis Fideliui Castro, siekė nutraukti šaltąjį karą, sumažinti armijos biudžetą ir kontroliuoti politinio karo valstybę - tą "karinį industrinį vienetą", kurį prezidentas Dwightas Davidas Eisenhoweris smarkiai kritikavo ir dėl kurio įspėjo tautą."

Pasak J.Joesteno, L.Oswaldas buvo FTB agentas provokatorius, prieš tai dirbęs CŽV, kuris, kai atliko savo juodą darbą, buvo nurašytas kaip nereikalingas, parodytas visuomenei kaip puolęs žmogus ir nužudytas, kad neliktų jokių pėdsakų. "Oswaldas: žmogžudys ar puolęs žmogus?" pateikė dvi versijas, kurios per kitus trisdešimt metų buvo nuolat sovietų ir rusų naudojamos kaip aktyvios priemonės: Hunto ir kitų dešiniųjų fanatikų sąmokslas ir CŽV dalyvavimas nužudant J.F.Kennedy.

Šeštojo dešimtmečio viduryje dramatiškai atskleistas JAV prezidento Richardo Milhous Nixono Baltųjų rūmų politinių konkurentų šnipinėjimo ir CŽV kai kurių užsienio valstybių vyrų nužudymo planas J.F.Kennedy žmogžudystės konspiracijos teorijoms suteikė antrą kvėpavimą. Suprantama, KGB pasistengė nepraleisti progos ir panaudodama aktyviąsias priemones išreklamuoti ir taip populiarėjančią sąmokslo teoriją, esą dėl J.F.Kennedy mirties kalta CŽV.

Pagrindiniu aktyviųjų priemonių taikiniu tapo buvęs CŽV pareigūnas, išaiškintas kaip vienas Votergeito sąmokslininkų E.Howardas Huntas (kartais painiojamas su Teksaso naftos milijonieriumi Huntu), neteisingai apkaltintas, jog buvo Dalase J.F.Kennedy nužudymo dieną. Pagrindinė aktyvioji priemonė (kodinis pavadinimas "Arlingtonas"), nukreipta prieš E.Huntą buvo suklastotas L.Oswaldo laiškas jam, neva rašytas prieš dvi savaites iki nužudymo. Laiške buvo panaudotos frazės ir išsireiškimai iš tikrų L.Oswaldo laiškų, kuriuos jis buvo rašęs gyvendamas Sovietų Sąjungoje. Naudojantis tais pačiais laiškais buvo suklastota jo rašysena ir dažnos rašymo klaidos:

"Brangus misteri Huntai,

Norėčiau gauti informacijos dėl mano padėties.

Aš tik prašau Jūsų informacijos. Siūlau mums nuodugniai aptarti reikalą prieš tai, kai aš ar kas nors kitas imsimės veikti.

Iš anksto dėkoju.

Lee Harvey Oswaldas".

Užuomina laiške aiški - L.Oswaldas norėjo susitikti su E.Huntu prieš nužudydamas J.F.Kennedy. Prieš pakišant laišką, jo "autentiškumą" du kartus nuodugniai patikrino Trečioji KGB valdyba OUT (operacijų ir technikos skyrius). 1975-aisiais trims aktyviausiems konspiracijos teorijų entuziastams buvo išsiųstos šio laiško fotokopijos drauge su anonimiško geranorio laišku, kuriame šis teigia laiško originalą perdavęs FTB direktoriui Clarence'ui Kelly, o šis, deja, jį nuslėpė. Centras, be abejonės, nepaprastai nusiminė, kai beveik dvejus metus jo falsifikuotas laiškas taip ir nesulaukė visuomenės susidomėjimo.

Vis dėlto 1977 metais jį galiausiai publikavo ir į dienos šviesą iškėlė į pensiją išėjęs mažo Teksaso laikraštuko savininkas ir keturių paties išleistų knygučių apie J.F.Kennedy nužudymą autorius. "The New York Times" pranešė, kad trys rašysenos ekspertai patvirtino laiško autentiškumą, o L.Oswaldo našlė atpažino savo velionio vyro rašyseną. Tačiau 1978-aisiais Baltųjų rūmų paskirtas komitetas dėl nužudymo bylos nutarė, jog neįmanoma priimti galutinės išvados, nes nerastas dokumento originalas.

Nors KGB platintos J.F.Kennedy nužudymo teorijos ir buvo didžiausios prieš JAV taikytos aktyviosios priemonės, jos turėjo mažiau įtakos amerikiečių nuomonei ir Amerikos istorijai, nei tikėjosi centras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"