TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mitrochino archyvas

2008 01 18 0:00

Skiriama visiems, kurie norėjo, tačiau negalėjo pasakyti tiesos. Tęsinys. Pradžia 2007 m. rugpjūčio 24, 31, rugsėjo 7, 14, 21, 28, spalio 5, 12, 19, 26, lapkričio 9, 16, 23, 30, gruodžio 7, 14, 21, 28, 2008 m. sausio 4, 11 d. numeriuose.

Politinis karas.

CŽV buvo ne vienintelis KGB taikinys Jungtinėse Amerikos Valstijose. KGB aktyviųjų priemonių efektyvumą išbandė ir FTB, ypač jo ilgametis ūmaus būdo direktorius J.Edgaras Hooveris, kurio iki pat mirties 1972-aisiais KGB nepaliko ramybėje. A skyrius jam diskredituoti taikė tris paprastus, tačiau kai kada šiurkščius metodus.

Pirmasis - sukurti mitą, neva J.E.Hooveris palaiko ekstremistus, tokius kaip radikaliai dešiniojo sparno "Johno Bircho visuomenė", kurios įkūrėjas net buvusį respublikoną JAV prezidentą Dwightą D.Eisenhowerį laikė neva atsidavusiu ir sąmoningu komunistų sąmokslo agentu.

Klastojimo instrumentais A skyrius pasirūpino iš "Visuomenės" biuro Kalifornijoje nugvelbdamas firminių blankų ir jos lyderių parašų pavyzdžių. 1965 metų lapkritį KGB suklastojo J.E.Hooverio laišką "Johno Bircho visuomenės" vadovui. Laiške priminė, kad jo žinion atiduoti FTB fondai leis "Visuomenei" atidaryti dar kelis savo skyrius.

Antrasis, įmantresnis, aktyviųjų priemonių taikymo metodas buvo susijęs su įtarimais dėl FTB žmogaus teisių pažeidimo. Operacija "Spirt" buvo parengta tam, kad parodytų, jog Pasų skyriaus valstybės departamente galva Frances Knight yra slapta FTB agentė, labiau lojali J.E.Hooveriui nei valstybės sekretoriui. 1967 metais A skyrius suklastojo ponios F.Knight laišką J.E.Hooveriui ir sutvarkė viską taip, kad šis būtų anonimiškai nusiųstas garsiam žurnalistui ir redaktoriui Drewui Pearsonui. Pastarasis jį gavęs išspausdino dienraštyje "Washington Post".

Suklastotame laiške buvo kalbama, jog po to, kai žiniasklaida susidomėjo FTB mestais įtarimais, esą biuras prašęs ponios F.Knight suteikti informacijos apie Amerikos vykdomos politikos Vietname kritiką ir Harvardo profesorių H.Stuartą Hughesą, susidarė "ypač sudėtinga" situacija: "Esu rimtai susirūpinusi, kad visa tai reiškia pasirengimą prieš mus nukreiptai žiniasklaidos kampanijai. Mes jau aptarėme valstybės sekretoriaus požiūrį į seniai taikomą departamento praktiką prašyti FTB surinkti informaciją apie vieną ar kitą asmenį.

Atleiskite, jei pasirodysiu panikuojanti, tačiau iš to, ką girdėjau, esu tikra, jog šis ypač svarbus darbo principas yra įstumtas į pavojų, ir tai daro įtaką vyriausybės veiklai, svarbiausia, biuro darbo našumui."

Ponia F.Knight rašė nenorinti pernelyg atvirai išsilieti popieriuje ir siūlė E.J.Hooveriui skubiai su ja susitikti.

Tiek F.Knight, tiek E.J.Hooveris paneigė į viešumą patekusio laiško tikrumą, tačiau faktas, kad nei vienas, nei kitas nepaneigė FTB ryšių su Pasų skyriumi, įtikino KGB, kad bent dalis ant jų galvų išpilto purvo prilipo.

Trečioji A skyriaus puolimo prieš E.J.Hooverį grandis buvo kaltinimai homoseksualumu. Tiesa apie E.J.Hooverio veikiausiai griežtai užgniaužtą seksualumą, ko gero, niekada niekam nebebus žinoma. Dar vėliau per visą Amerikos spaudą KGB išplatinti gandai, jog jis ne tik gėjus, bet ir transvestitas, jo spintoje neva kabo raudona suknelė ir boa - kai taip pasipuošia, jis panašus į seną gaigalą. Taip pat neva E.J.Hooverio drabužinėje vietą radusi ir juoda suknelė, "su daugybe pūkų, raukinių ir tinklinėmis kojinėmis", kurią jis derino prie juodo garbanoto peruko. Visos šios paskalos buvo ne kas kita, tik melagingi jo geros pažįstamos Susanos Rosenstiel parodymai, moteris tikino savo akimis mačiusi E.J.Hooverį taip pasipuošusį.

Lygiai taip pat nėra patikimų įrodymų, kad, kaip KGB iniciatyva sklido gandai, E.J.Hooveris turėjo homoseksualinių santykių su savo pavaduotoju Clyde'u Tolsonu, kuris nuomojosi dalį jo namo. Vis dėlto teigti, kad gandai neturėjo jokio pagrindo, taip pat buvo negalima, mat visuomenė nežinojo apie jokius E.J.Hooverio meilės ryšius su moterimi.

Vėliau skandalingas istorijas apie E.J.Hooverį gėjų ir transseksualų vakarėlių lankytoją lydėjusi sėkmė įrodo, kad septintojo dešimtmečio pabaigoje fabrikuodamas homoseksualumo skandalus A skyrius atrado daug žadančią aktyviųjų priemonių taikymo nišą: "Papasakokite man apie J.E.Hooverį ir C.Tolsoną, - aplinkiniai teiraudavosi ištikimo E.J.Hooverio bendražygio Deke'o DeLoacho. - Ar tai buvo akivaizdu? Ar visi aplinkui žinojo, kas vyksta?"

Tačiau, kaip kartais nutinka, A skyrius šaukštu deguto pagadino visą medaus statinę - ir taip įtikinamas melagystes bandė sustiprinti nė iš tolo į tiesą nepanašiomis konspiracijos teorijomis. KGB išsiuntinėjo anoniminius laiškus - pasistengė, kad atrodytų, jog juos atsiuntė kažkas iš "Ku Kluks Klano", - didžiausių šalies dienraščių redaktoriams, kuriuose apkaltino E.J.Hooverį asmeniškai į FTB priiminėjant homoseksualus, su kuriais tikėjosi vėliau sulaukti intymių paslaugų. Nepasitenkinęs tuo, kad pavertė FTB "pederastų irštva", E.J.Hooveris taip pat buvo įtariamas jau keletą dešimtmečių dalyvaujantis dar didesniuose gėjų sąmoksluose - užtvindyti CŽV ir Valstybės departamentą čia dirbančiais gėjais. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis saugumas pareiškė, kad dabar jau laiškai kelia rimtą pavojų. KGB A skyriaus tikėjimas, kad svarbiausi JAV dienraščiai praris jiems numestą jauką ir šias nesąmones, ypač kylančias iš "Ku Kluks Klano", priims už gryną pinigą, tik parodė, koks ribotas sovietų supratimas apie Amerikos visuomenę. Suprantama, šie laiškai neturėjo jokio pastebimo efekto.

Žymiausia paties Amerikos FTB taikomų aktyviųjų priemonių auka tapo didysis kovotojų už žmogaus teises lyderis Martinas Lutheris Kingas. E.J.Hooveris, apsėstas tikėjimo, kad M.L.Kingas yra "katinas su iškrypėliškais seksualiniais polinkiais" ir nesitverdamas pykčiu dėl į FTB laidomos kritikos, grupelei žurnalistų 1964-aisiais M.L.Kingą pavadino "labiausiai pagarsėjusiu melagiu visoje šalyje". Kai jo tarnautojai primygtinai pasiūlė reikalauti, kad jo išsiplepėjimas neišeitų į viešumą, E.J.Hooveris nesutiko. "Drąsiai išspausdinkite mano pastabas", - paliepė žurnalistams.

Vis dėlto aktyviųjų priemonių taikymą prieš M.L.Kingą be E.J.Hooverio žinios suorganizavo FTB direktoriaus pavaduotojas Williamas C.Sullivanas. 1964-ųjų gruodį jis nusiuntė M.L.Kingui kai kurių pastarojo meilės žaidimų įrašą, kurį biuras buvo padaręs stebėdamas jo kambarį "Williard Hotel" viešbutyje Vašingtone. Prie įrašo buvo pridėtas laiškas, neva nuo jo buvusio ir dabar nusivylusio rėmėjo:

"Kingai, pažvelk į savo širdį. Tu pats supranti, kad esi visiškas mulkis ir didelė našta visiems mums, Negrams. Galėjai tapti mūsų didžiausiu visų laikų lyderiu. Tačiau tu dar būdamas jaunas nusisukai nuo mūsų ir tapai pasileidusiu amoraliu kvailiu. Tau galas. Šiame įraše pagaliau pamatysi savo iki šiol slėptą nenormalumą. Koks neįtikėtinas blogis! Visa tai užfiksuota įraše."

M.L.Kingas, ko gero, buvo žymiausias amerikietis, tapęs tiek FTB, tiek KGB aktyviųjų priemonių taikiniu. Septintojo dešimtmečio viduryje JAV komunistų partijos vadovybės pareiškimai, kad slapčia M.L.Kingo aplinkoje dalyvaujantys partijos nariai sugebės "nukreipti" jo vykdomą politiką tinkama linkme, pasirodė besantys tušti. Dideliam centro nusivylimui, M.L.Kingas pakartojo, kad judėjimo už žmogaus teises tikslai turi būti siejami ne su pasauline kova prieš Amerikos imperializmą, bet su amerikietiškosios svajonės ir "didingų Konstitucijos bei Nepriklausomybės deklaracijos teiginių" išpildymu.

Netekęs vilties turėti įtakos M.L.Kingui, centras pakeitė šį tikslą kitu - pakeisti nepalankų jam lyderį labiau radikaliu ir sukalbamesniu. Tad 1967 metų rugpjūtį centras patvirtino A skyriaus vadovo pavaduotojo ir buvusio Kembridžo didžiojo penketuko kontrolieriaus Jurijaus Modino sudarytą operacijos planą - diskredituoti M.L.Kingą kartu su pagrindiniais jo pagalbininkus Afrikos spaudoje paskelbiant rašinius, - jie vėliau bus perspausdinti Amerikos laikraščiuose, - kur M.L.Kingas bus pavaizduotas kaip "dėdė Tomas", paslapčia gaunantis subsidijas iš vyriausybės, siekiančios susilpninti judėjimą už žmogaus teises ir apsidrausti, kad jis nekeltų grėsmės Johnsono administracijai. Neva tuo metu, kai šlovingai apšviestas televizijos kamerų vadovauja laisvės paradams, iš tikrųjų M.L.Kingas yra artimas JAV prezidentui.

Be to, į operacijos planą įėjo aktyviųjų priemonių serijos JAV politikai "dėl juodaodžių reikalo" diskredituoti. Centras J.Modinui pavedė:

- per KGB rezidencijos JAV šaltinius organizuoti brošiūrų, pamfletų, proklamacijų ir kreipimųsi, - pasmerkiančių Johnsono administracijos vykdomą politiką dėl juodaodžių klausimo ir skelbiančių, kad judėjimui dėl jų teisių nuslopinti vyriausybė naudoja brutalius metodus, - spausdinimą ir platinimą;

- per prieinamus agentus suorganizuoti, kad legalių profesijų lyderiai padarytų oficialius pareiškimus, diskredituojančius Johnsono administracijos politiką dėl negrų klausimo;

- suklastoti ir per nelegalius kanalus išplatinti dokumentą, patvirtinantį, kad "Johno Bircho visuomenė" kartu su "Minuteman" organizacija kuria planą, kaip panaudojant smurtą susidoroti su juodaodžių judėjimo lyderiais JAV ir juos pašalinti.

A skyrius siekė išnaudoti 1965-ųjų rugpjūtį Los Andželo juodaodžių getą Watsą sudrebinusias masines rasistines riaušes, per kurias žuvo trisdešimt šeši žmonės, 1032 buvo sužeisti. Centras tikėjosi, kad žiaurumams intensyvėjant M.L.Kingą nustums į šalį juodaodžiai radikalai, pavyzdžiui, Stokeley Carmichaelis, kuris Trečiojo pasaulio revoliucionierių suvažiavime Kuboje 1967-aisiais kalbėjo: "Mes visi turime bendrą priešą. Kovojame, kad ši sistema būtų sunaikinta. Mes pradedame atvirą partizaninį karą Jungtinėse Amerikos Valstijose."

M.L.Kingo nužudymą 1968 metų balandžio 4 dieną sekė smurtas ir riaušės, dėl kurių bandymo sustabdyti KGB anksčiau jį kaltino. Per kelias savaites riaušės įsiplieskė virš šimto didmiesčių, žuvo keturiasdešimt šeši žmonės, 3500 buvo sužeisti, 20000 areštuota. Atrodė, kad tauta balansuoja ties anarchijos riba. O A skyrius jau nebepiešė M.L.Kingo kaip Dėdės Tomo, o skelbė jį juodaodžių laisvės judėjimo kankiniu ir skleidė sąmokslo teorijas, kad jo nužudymą, valdžiai palaiminus, suplanavo baltieji rasistai.

Kartu centras ėmėsi aktyviųjų priemonių Jungtinių Amerikos Valstijų vidaus santvarkai susilpninti ir šalies tarptautinei reputacijai dėl rasinio nepakantumo sumenkinti. Nėra abejonių, kad bent vieną kartą tai tikrai būtent centras užsakė sukelti sprogimą ir taip padidinti rasinę įtampą Niujorke. 1971 metų liepos 25 dieną Pirmosios vyriausiosios valdybos Pirmojo skyriaus vadas Anatolijus Tichonovičius Kirejevas įsakė rezidencijai Niujorke vykdyti operaciją "Pandora": padėti uždelsto veikimo sprogmenų paketą "Niujorko negrų kvartale". A.Kirejevo nurodytas taikinys buvo vienas "juodaodžių kolegų". Po sprogimo rezidencijai buvo nurodyta anonimiškai paskambinti dviem ar trims juodaodžių organizacijoms ir jas įtikinti, kad sprogimas yra "Žydų gynimo lygos" darbas.

1971-aisiais Jurijus Andropovas pats asmeniškai patvirtino sufabrikuotus pamfletus, iš kurių neva liejosi Meiro Kahane'o vadovaujamos "Žydų gynimo lygos" metami rasistiniai įžeidimai ir kvietimas prisidėti prie kampanijos, nukreiptos prieš "juoduosius mišrūnus", kurie neva puldinėja žydus ir apiplėšinėja jų parduotuves.

Trisdešimt pamfletų buvo išsiuntinėta juodaodžių grupuočių aktyvistams ir tikėtasi, kad jie sukels "masinius neramumus Niujorke". Tuo pat metu padirbti laiškai buvo išsiųsti šešiasdešimčiai juodaodžių organizacijų, juose smulkiai išdėstyta, kokius žiaurius nusikaltimus prieš juodaodžius įvykdė "Žydų gynimo lyga" ir reikalaujama atkeršyti M.Kahane'ui bei pagrindiniams jo bendražygiams. Greičiausiai centras nepaprastai nusivylė, kai vos po metų M.Kahane'ą nužudė, tačiau ne juodaodžiai aktyvistai, o arabai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"