TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mitrochino archyvas

2008 06 13 0:00

Skiriama visiems, kurie norėjo, tačiau negalėjo pasakyti tiesos. Vasilijus Mitrochinas (tęsinys).

1980-aisiais sovietų rezidencija Londone vėl sulaukė pokyčių: rezidencijai vadovavęs šnipas Lukoševičius po aštuonerių metų tarnybos buvo iškviestas į Maskvą. Centras, didžiai nepatenkintas jo darbo rezultatais, nusprendė, kad Lukoševičius nepakankamai sėkmingai vykdė sovietų rezidencijos Londone agentų tinklo atkūrimo (1971-aisiais per operaciją "Foot" britai iš Anglijos išsiuntė šimtus KGB agentų), darbus ir perkėlė į žemesnes pareigas - išsiuntė į gimtąją Latviją.

Lukoševičiaus įpėdinį, smarkų taurelės kilnotoją Arkadijų Vasiljevičių Guką (kodiniu vardu Jermakovas) vienas jo pavaldinių Londone Olegas Gordijevskis prisimena kaip "milžinišką, išsipūtusį storulį su vidutiniškomis smegenimis, bet dideliais piktavalės klastos rezervais". Už vietą Londono rezidencijoje jis daugiausia turėjo būti dėkingas britų pradėtai politikai neišduoti vizų žinomiems ir įtariamiems sovietų žvalgybos pareigūnams.

A.Guko, iš prigimties linkusio įtarinėti visus ir viską, galvoje neilgai trukus kilo daugybė konspiracijos teorijų. Pavyzdžiui, jis šventai tikėjo, kad beveik už visų skelbimų lentų Londono metro iš tikrųjų buvo paslėpti stebėjimo postai, iš kurių MI5 atidžiai sekė KGB pareigūnus ir kitus įtartinus metro keleivius.

Tad natūralu, kad jau pirmaisiais A.Guko darbo metais sovietų rezidencijoje Londone daugybė operatyvinių pareigūnų buvo išsiųsti namo pareiškus jiems nepasitikėjimą. 1980-aisiais Jurijus Sergejevičius Miakovas (kodiniu vardu Morozovas), rezidencijoje dirbęs trejus metus, staiga buvo atšauktas dėl įtariamų rimtų saugumo pažeidimų: neturėdamas A.Guko palaiminimo parodė KGB medžiagą GRU rezidencijai. 1981 metais sovietų rezidencijos vadovas taip pat primygtinai pareikalavo išsiųsti namo Aleksandrą Vladimirovičių Lopuchiną, operatyvinį pareigūną, kuris nuo 1979-ųjų veikė Londone kaip oficialus laikraščio "Komsomolskaja pravda" korespondentas.

A.Gukas jį apkaltino nepatenkinamu elgesiu - neva A.Lopuchinas laikosi atokiai nuo savo kolegų sovietų ir pernelyg žavisi vakarietišku gyvenimo būdu. Tais pačiais metais N linijos (pagalba nelegalams) galva Anatolijus Aleksejevičius Zamurujevas (kodiniu vardu Ziminas), kuris nuo 1977-ųjų veikė prisidengęs sėkminga karjera "Kakavos organizacijos" sekretoriate, paskelbtas psichiniu ligoniu ir išsiųstas į Maskvą.

1982 metų vasarą į sovietų rezidenciją Londone atvykęs PR linijos pareigūnas O.Gordijevskis rado čia "intrigų židinį". Pastaruosius aštuonerius metus šis žmogus buvo svarbiausias į KGB infiltruotas SIS agentas, o jo paskyrimas į Londoną automatiškai į dienos šviesą iškėlė visas sovietų rezidencijos vykdomas operacijas. 1983 metais O.Gordijevskis buvo rekomenduotas kaip tinkamas kandidatas PR linijos vado ir pavaduojančiojo rezidento pareigoms eiti, o vos 1985-ųjų sausį paskirtas rezidentu. Tuomet jis jau galėjo užkaišyti visas savo žinių apie KGB operacijas Didžiojoje Britanijoje spragas.

Tarp O.Gordijevskio britų žvalgybai perduotos medžiagos buvo informacija apie vieno jam pačiam MI5 kontržvalgybos biure pavaldaus pareigūno, absoliutaus alkoholiko Michaelo Bettaney bandymus tapti sovietų agentu. 1983-iaisiais Velykų sekmadienį M.Bettaney įmetė į A.Guko pašto dėžutę Holland parke voką, kuriame buvo MI5 vos prieš mėnesį įvykdyto trijų sovietų žvalgybos pareigūnų išsiuntimo iš Londono byla ir smulkiai aprašytos visos detalėmis, kaip tą trijulę pavyko susekti. Laiške britas siūlėsi suteikti daugiau informacijos ir nurodė, kaip su juo susisiekti. Taip A.Gukui pirmą kartą per ketvirtį amžiaus pasitaikė proga sovietams užverbuoti MI5 ar SIS pareigūną.

Vis dėlto A.Guko manija kurti konspiracijos teorijas pastūmėjo jį pirmiausia pažiūrėti dovanojamam arkliui į dantis. Visas šis reikalas, kaip įtarė jis, buvo britų provokacija. Ir PR linijos galva Leonidas Jefremovičius Nikitenka, nedrįsęs ginčytis su ūmaus būdo A.Guku, nusileido. O.Gordijevskis į tai nesikišo, tik įspėjo SIS.

Per birželį ir liepą M.Bettaney po A.Guko durimis pakišo dar du slaptos informacijos iš saugumo tarnybos bylų paketus, bet nė neįtarė, kad sovietų rezidencijos vadas mano, jog jo teikiama medžiaga tėra dar vienas neginčijamas MI5 provokacijos įrodymas. Galiausiai M.Bettaney, netekęs vilties užkabinti A.Guko, nusprendė pabandyti laimę KGB biure Vienoje. Tačiau buvo areštuotas britų policijos rugsėjo 16-ąją, likus vos kelioms dienoms iki suplanuotos kelionės.

Paaiškėjus, kad M.Bettaney bandymai prisibelsti į sovietų rezidencijos Londone duris nebuvo britų provokacija, kaip įtarė A.Gukas, šio reputacija nepataisomai buvo sugadinta. Iš karto, kai teismas kitą pavasarį M.Bettaney nuteisė dvidešimt trejus metus kalėti, Didžiosios Britanijos valdžios organai ir patį A.Guką paskelbė persona non grata.

Ketveri nevykę A.Guko metai sovietų rezidencijoje Londone sutapo su karščiausiu operacijos "Ryan" laikotarpiu. Visa PR linija Londone skeptiškai vertino centro nuogąstavimus, kad NATO planuoja pirmąjį branduolinį išpuolį prieš Sovietų Sąjungą. Tačiau niekas nesiryžo rizikuoti savo karjera ir užginčyti paranojiškų centro spėlionių, kuriomis buvo pagrįsta visa operacija "Ryan".

Tad svarbiausias rezidencijos darbas nuo 1981-ųjų iki mažiausiai 1984 metų pradžios buvo rašinėti raportus apie tai, kaip sekasi ieškoti neegzistuojančių NATO branduolinės agresijos įrodymų. Aukščiausią lygį centro paranoja pasiekė 1983 metų lapkritį, kai NATO rengė pratybas "Able Archer". Centras baiminosi, jog dangstydamasis jomis Aljansas gali pradėti pirmąjį išpuolį prieš sovietus.

1983-iųjų pabaigoje savo metinėje ataskaitoje apie sovietų rezidencijos Londone veiklą A.Gukas buvo priverstas prisipažinti, kad nesugebėjo surinkti informacijos apie "specialius amerikiečių ir NATO veiksmus planuojant netikėtą branduolinių raketų antpuolį prieš SSRS".

Galų gale 1984 metų pirmaisiais mėnesiais sulaukus sovietų įtarimus paneigiančios informacijos iš Londono ir Vašingtono, nuotaikos Maskvoje pamažėle ėmė taisytis. Kai kovo mėnesį Centro komiteto vyresnysis užsienio reikalų specialistas (vėliau - Michailo Gorbačiovo patarėjas) Nikolajus Vladimirovičius Šišlinas kreipėsi į Sovietų Sąjungos ambasados ir KGB rezidencijos Londone darbuotojus, akcentuodamas tarptautinių reikalų problemas, jis nė žodeliu neužsiminė apie netikėto branduolinio išpuolio grėsmę. Vis dėlto biurokratinė operacijos "Ryan" varomoji jėga taip greitai nenurimo. Kai 1984-ųjų vasarą sovietų rezidencija Londone ėmė siųsti į Maskvą vis mažiau beverčių raportų, ji netrukus sulaukė griežto centro įsakymo tuojau pat vėl imtis operacijos "Ryan".

A.Gukas, kaip ir jo pirmtakas Lukoševičius, bandė kompensuoti savo rezidencijos nesėkmes išpūsdamas ir gerokai perdėdamas pavykusias aktyviųjų priemonių operacijas. Jis ypač stengėsi priskirti sau dalį nuopelnų dėl atgaivinto britų taikos judėjimo, kuris iš tikrųjų buvo devintojo dešimtmečio pradžioje suintensyvėjusio šaltojo karo pasekmė. Dvidešimčia metų anksčiau KGB, ko gero, su įtarimu žvelgė į britų taikos judėjimą, nes baiminosi, kad jis sumenkins Pasaulio taikos tarybos įtaką. Tačiau A.Guko rezidentavimo laikotarpiu daugelis judėjimo dalyvių daugiau laiko praleido agituodami prieš amerikiečių nei sovietų branduolinius ginklus.

1982 metų liepą A.Gukas didžiuodamasis informavo naująjį ambasados patarėją Levą Paršiną apie masines demonstracijas Londone prieš JAV raketinių kreiserių dislokavimą. Nors mitinguose iš tiesų dalyvavo keli KGB agentai ir kontaktiniai asmenys, juos surengė Branduolinio nusiginklavimo kampanijos organizatoriai. Sovietų rezidencija Londone prie šio reikalo neprikišo nė piršto. Tačiau A.Gukas patikino L.Paršiną: "Tai mes, KGB rezidencija, mobilizavome ketvirtį milijono žmonių išeiti į gatves!"

Per ketverius A.Guko valdymo metus, kaip ir per ankstesnius du dešimtmečius, didžiausias tikras sovietų rezidencijos Londone nuopelnas buvo mokslo ir technologijų šnipinėjimas. Tarp 1980-ųjų ir 1983-iųjų X linijos pareigūnas Genadijus Fiodorovičius Kotovas (kodiniu vardu Dejevas), turėjęs Sovietų Sąjungos prekybos delegacijos priedangą, vadovavo dvylikai agentų ir surinko 600 S&T (mokslo ir technologijų) britų mokslo laimėjimų bylų bei pavyzdžių. Kitas X linijos pareigūnas Anatolijus Aleksejevičius Černejevas

(kodiniu vardu Grinas), nuo 1979 iki 1983 metų veikęs su diplomatine priedanga, surinko dar daugiau - 800 slaptų dokumentų. Tačiau 1983-iaisiais jį drauge su kitais KGB darbuotojais britai išsiuntė iš šalies. Vis dėlto centras savo raporte padarė išvadą, jog nors A.Černejevas ir buvo išsiųstas, MI5 greičiausiai neatskleidė, kad jis - KGB pareigūnas. Tik raporto autorius nežinojo, jog O.Gordijevskis buvo į dienos šviesą išvilkęs visą KGB rezidenciją Londone.

Kai 1984-ųjų pavasarį britai išvarė A.Guką iš šalies, jį pakeitė PR linijos galva Nikitenka. Bet jau 1985 metų sausį centras nusprendė, kad šis turi grįžti namo, o jo postą atiduoti O.Gordijevskiui. Ir kai M.Gorbačiovas 1985-ųjų kovą perėmė iš Konstantino Černenkos generalinio sekretoriaus postą, sovietų rezidencija Londone buvo pasiekusi kritinę ribą - jai vadovauti buvo paskirtas britų žvalgybos SIS agentas.

Tačiau 1985 metų gegužės viduryje centrą pasiekė informacija, kad diriguoti sovietų rezidencijai Londone jis išsirinko britų agentą. Gegužės 17 dieną O.Gordijevskis gavo kvietimą grįžti į centrą pasikonsultuoti prieš pradėdamas oficialiai eiti rezidento pareigas.

Maskvoje agentas buvo apsvaigintas narkotikais ir ištardytas, bet ištraukti jo prisipažinimo taip niekam ir nepavyko. Galiausiai gegužės 30 dieną O.Gordijevskiui nurodyta per tam tikrą laiką palikti Sovietų Sąjungą. Tuo metu centras įsakė savo agentams stebėti jį - matyt, vylėsi, jog šis stengsis susisiekti su kokiu nors SIS agentu arba kitaip išsiduos. O.Gordijevskis neabejojo, kad jį, nesvarbu, ar susikompromituos, ar ne, vis tiek jau nuspręsta sunaikinti.

Vis dėlto liepos 20 dieną O.Gordijevskis buvo ištrauktas iš Sovietų Sąjungos - pervežtas per SSRS ir Suomijos sieną SIS automobilio bagažinėje. Tai buvo pirmas kartas visoje sovietų žvalgybos istorijoje, kai KGB stebimas Vakarų agentas pabėgo saugumiečiams iš pat panosės.

Jau spalį trisdešimt vienas O.Gordijevskio nurodytas sovietų žvalgybos pareigūnas buvo išvarytas iš Londono. Dėl nesėkmės, ištikusios labiausiai patyrusius KGB darbuotojus, centrui neliko nieko kito, kaip nauju rezidentu Londone paskirti visiškai žalią agentą, buvusį KGB saugumo pareigūną Sovietų Sąjungos ambasadoje Aleksandrą Smaginą.

Apskritai šaltojo karo laikotarpiu Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos žvalgybinių jėgų pozicijos ne kartą pasikeitė: kai šaltasis karas prasidėjo, Didžioji Britanija iš esmės neturėjo svarbių šaltinių Maskvoje, o tuo metu KGB vis dar dirbo Didysis Kembridžo penketukas (Anthony Bluntas, Donaldas Macleanas, Guy Burgessas, Kimas Philby ir Johnas Cairncrossas. Tiesa, G.Burgessas tada jau dirbo "puse etato"). Be to, KGB agentai buvo įsitrynę tarp Didžiosios Britanijos atominės bombos projekto rengėjų.

Kiek žinoma šiuo metu, britai neturėjo tokių sėkmingai dirbančių agentų šaltojo karo pabaigoje, nors, galimas dalykas, kad jų vis dėlto buvo, tik KGB nesusekė. Tuo metu SIS perviliojo nemažai KGB pareigūnų, tokių kaip O.Gordijevskis, Vladimiras Kuzičkinas, Viktoras Makarovas, Michailas Butkovas ir Vasilijus Mitrochinas. Taip pat galėjo būti ir kitų agentų bei KGB pabėgėlių, kurių vardai iki šiol neatskleisti. Kad ir kaip būtų, paskutiniais šaltojo karo metais SIS, sprendžiant iš turimų įrodymų, turėjo didesnes pajėgas nei KGB.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"