TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mitrochino archyvas

2008 08 29 0:00

Skiriama visiems, kurie norėjo, tačiau negalėjo pasakyti tiesos. Vasilijus Mitrochinas Tęsinys. Pradžia 2007 m. rugpjūčio 24, 31, rugsėjo 7, 14, 21, 28, spalio 5, 12, 19, 26, lapkričio 9, 16, 23, 30, gruodžio 7, 14, 21, 28, 2008 m. sausio 4, 11, 18, 25, vasario 1, 8, 15, 22, 29, kovo 7, 14, 21, 28, balandžio 4, 11, 18, 25, gegužės 9, 16, 23, 30, birželio 6, 13, 20, 27, liepos 4, 11, 18, 25, rugpjūčio 1, 8, 22 d.

Lenkų popiežius ir "Solidarumas".

Per keturiasdešimt komunizmo klestėjimo metų visos vienpartinėms Rytų Europos komunistinėms šalims iškilusios grėsmės būdavo sėkmingai sunaikinamos. Režimo priešininkai buvo pernelyg silpni, kad pajėgtų suorganizuoti ryškesnę opoziciją. Tais retais atvejais, kai vienpartinės valstybės egzistavimui, rodėsi, atėjo galas - Vengrijoje 1956-aisiais ir Čekoslovakijoje 1968-aisiais - komunizmo priešai brutalia jėga buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Vis dėlto tai, ko nepavyko padaryti Vengrijos sukilimui ir per Prahos pavasarį, pamažu padarė lenkai - sugriovė sovietų sistemą. Nors tai užtruko dešimtmetį, "Solidarumo" niekas neįveikė ir galų gale sovietų blokas ėmė irti.

Lenkijos krizė prasidėjo neįprastai ir visiškai nenumatytai - kitaip nei Vengrijoje ir Čekoslovakijoje, kur susiformavo revoliucingos vyriausybės, čia komunizmas ėmė braškėti sulig Krokuvos arkivyskupo, kardinolo Karolio Wojtylos išrinkimu popiežiumi 1978-ųjų spalio 16 dieną. Ir daugiau nė vienam sovietų lyderiui nekilo noras paniekinamai pakartoti Stalino klausimo, nuskambėjusio Antrojo pasaulinio karo pabaigoje: "Kiek divizijų turi popiežius?" Nes po Jaltos konferencijos Stalino sukurtos imperijos griovimą pradėjo ne Vakarų karinė galia, o lenkų popiežiaus moralinis autoritetas, sparčiai užtemdęs Lenkų komunistų partijos įtaką.

Sovietų Sąjungos ambasadorius Varšuvoje Borisas Aristovas į Maskvą politbiurui raportavo, kad lenkų valdžios organai naująjį popiežių laiko "pavojingu antikomunistu". Centras su šia nuomone visiškai sutiko.

Nuo 1971 metų K.Wojtyla buvo KGB operacijų "Progresas" taikinys. Operacijų tikslas - stebėti jo ardomąjį vaidmenį žlugdant lenkų vienpartinės valdžios autoritetą.

Kitą dieną po to, kai K.Wojtyla buvo paskelbtas popiežiumi, KGB skyriaus Varšuvoje vadas Vadimas Pavlovas nusiuntė į Maskvą asmens įvertinimą, kurį atliko KGB ryšių biuras Lenkijoje SB:

"Wojtyla yra didžiai antikomunistinių pažiūrų. Jis ne tik atvirai eina prieš socialistinę sistemą, bet ir kritikuoja Lenkijos Liaudies Respublikos valstybės valdymo aparatų funkcionavimą, pareikšdamas šiuos kaltinimus:

* pažeidžiamos pagrindinės Lenkijos piliečių žmogaus teisės;

* nepriimtinas darbininkų išnaudojimas, juos "Katalikų bažnyčia privalo ginti nuo darbininkų vyriausybės";

* Katalikų bažnyčios veikla ribojama, o katalikai laikomi antrarūšiais piliečiais;

* vykdoma milžiniška kampanija, kurios tikslas - visuomenę paversti ateistine ir žmonėms primesti svetimą ideologiją;

* iš Katalikų bažnyčios atimtas jos teisėtas kultūros puoselėtojos vaidmuo ir taip naikinamos nacionalinės lenkų kultūros vertybės."

K.Wojtylos požiūriu, vienpartinės valstybės koncepcija "reiškia, kad iš liaudies atimamas savarankiškumas". "Kolektyvizacija, - tikėjo popiežius, - veda prie individo ir jo asmenybės sunaikinimo." Tai, kad K.Wojtyla drįso garsiai pasakyti, ką manė daugelis lenkų katalikų, tiek SB, tiek ir KGB atrodė pakankamas jo vykdomos ideologinės subversijos įrodymas.

Centrui perduotas SB raportas atskleidžia, kad dar 1973-1974 metais Lenkijos generalinis prokuroras svarstė, ar nevertėtų pradėti K.Wojtylos persekiojimo už jo pamokslus. Trys jo pamokslai - 1973 metų gegužės 5 d. Varšuvoje, 1973 metų gegužės 12 d. Krokuvos plieno gamybos pramoniniame priemiestyje Nova Hutoje ir 1974-ųjų lapkričio 24 d. Krokuvoje - buvo pripažinti pažeidžiantys Baudžiamojo kodekso 194 straipsnį, o tai leido nuteisti kaltinamąjį už maištą kurstančias kalbas religinių apeigų metu bei kalėti nuo vienų iki dešimties metų.

Pasak SB informatoriaus, K.Wojtyla per vieną savo pamokslų pareiškė, kad "Bažnyčia turi teisę kritikuoti bet kokią valdžios veiklą, jei ji yra nepriimtina žmonėms".

Vis dėlto K.Wojtylą nuo toli siekiančių KGB rankų saugojo Jo Eminencijos titulas. Nors lenkų UB (SB pirmtakas) šeštajame dešimtmetyje buvo apribojęs lenkų arkivyskupo kardinolo Stefano Wyszynskio laisvę trejiems metams, aštuntajame dešimtmetyje Edwardo Giereko režimas jau nebedrįso to pakartoti ir areštuoti kardinolą. Tad SB išleido tik silpną viauksėjimą pasmerkdamas K.Wojtylos "moralinę paramą antisocialistiniams elementams".

1976 metų birželį E.Gierekas pakartojo klaidą, kuri prieš šešerius metus W.Gomulkai kainavo postą - sukėlė staigų maisto kainų šuolį. Po per šalį nuvilnijusių protesto ir maišto bangų maisto produktų kainos buvo sumažintos.

Rugsėjo 30 dieną K.Wojtyla įsteigė fondą Krokuvos arkivyskupijos šeimoms paremti, kurių maitintojai buvo įkalinti už dalyvavimą protesto akcijose arba sužeisti per minios susidūrimus su policija. Po KOR (Darbininkų gynybos komitetas) inicijuotos streikų bangos, dvasininkas ir toliau aktyviai domėjosi Darbininkų gynybos komiteto veikla, kurios tikslas buvo suvienyti darbininkus ir intelektualus disidentus.

Kaip rašoma SB žvalgybiniuose raportuose, per 1976-ųjų rudenį K.Wojtyla daugybę kartų buvo susitikęs su Darbininkų gynybos komiteto įkūrėjais, o vėliau žymiais "Solidarumo" veikėjais, rašytojo Bohdano Cywinskio bute. SB taip pat pranešė, kad dvasininkas asmeniškai susitikinėjo su įvairaus rango kariškiais iš Darbininkų gynybos komiteto: disidentu komunistu Jaceku Kuronu, karo metų rezistencijos kovotoju Janu Jozefu Lipskiu, Antoniu Macierewiczu bei rašytoju Jerzy Andrzejewskiu.

K.Wojtyla retai skaitydavo laikraščius, klausydavosi žinių per radiją ar žiūrėdavo jas per televiziją. Tačiau kas dvi savaites tėvas Andrzejus Bardeckis, kuris palaikė Bažnyčios ryšius su katalikų savaitraščiu "Tygodnik Powszechny" (K.Wojtyla buvo nuolatinis šio savaitraščio prenumeratorius) ateidavo pas būsimąjį popiežių arkivyskupo rūmuose Krokuvoje ir pateikdavo jam visas žinias.

A.Bardeckis taip pat tapo KGB nelegalų vykdytų operacijų "Progresas" taikiniu nuo tada, kai 1971-aisiais su juo pirmą kartą kontaktą užmezgė Vakarų Vokietijos spaudos fotografu apsimetęs KGB agentas kodiniu vardu Bogunas.

1977 metais kitas KGB nelegalas Ivanas Ivanovičius Bunykas (kodiniu vardu Filosofas), kuriam centras buvo įsakęs surasti patikimų šaltinių Bažnyčios viduje, keletą kartų susitiko su tėvu Bardeckiu. I.Bunykas gimė ukrainiečių šeimoje Prancūzijoje, tačiau 1947 metais, būdamas dar paauglys, su tėvais emigravo į Sovietų Sąjungą. 1970-aisiais jis grįžo į Prancūziją jau kaip KGB nelegalas, įgijo žurnalisto profesiją ir įsitvirtino kaip laisvai samdomas rašytojas bei poetas.

Per pirmąjį susitikimą su tėvu Bardeckiu 1977-aisiais Filosofas veikiausiai šiam padovanojo vieną ar kelias savo knygas, kurias, remiamas KGB, buvo išleidęs Prancūzijoje.

Nors buvusio KGB archyvaro Vasilijaus Mitrochino surinktose KGB bylose nėra Filosofo rašytų raportų iš Lenkijos, beveik nekyla abejonių, jog pagrindinė tėvo Bardeckio verbavimo priežastis buvo turėti nuolatinį informacijos šaltinį apie K.Wojtylą.

1977 metų SB žvalgybiniai raportai atskleidžia, kad K.Wojtyla ėjo išvien su visais protesto judėjimais. Kovo 23 dieną jis priėmė studentus, organizavusius protesto peticiją valdžiai, ir pareiškė jiems savo paramą. Jis vis labiau rėmėsi šventojo Stanislawo, senosios Krokuvos vyskupo ir kankinio, kurio pasidabruotas sarkofagas yra Katedros altoriaus dalis kaip pasipriešinimo valstybei daromai neteisybei simbolis, pavyzdžiu:

"Šventasis Stanislawas tapo šalies šventuoju moralinės ir socialinės tvarkos sergėtoju... Jis išdrįso pats pasakyti karaliui, kad šis privalo gerbti Dievo įstatymus... Taip pat jis gynė laisvę, kuri yra neatimama kiekvieno žmogaus teisė, - vadinasi, šalies laisvės pažeidimai tuo pačiu metu yra ir moralinės bei socialinės tvarkos pažeidimai."

Nesunku įsivaizduoti centro įsiūtį, kai K.Wojtyla nesiliovė aistringai ginti asmens teisių pažeidimų Lenkijos valstybėje.

Vienas didžiausių K.Wojtylos laimėjimų jo kunigavimo Krokuvoje periodu buvo didžiulės naujos bažnyčios Nova Hutoje pašventinimas 1977-ųjų gegužės 15 dieną. Bažnyčia pagaliau buvo pastatyta, nors daugybę metų režimas priešinosi ir siekė pašalinti katalikus iš vadinamojo "socialistinio modelio" visuomenės. Savo pamoksle parapijiečiams, kurių susirinko per dvidešimt tūkstančių, K.Wojtyla palaimino visus tuos, kurie rengė protesto akcijas dėl Darbininkų gynybos komiteto aktyvisto Stanislawo Pyjaso mirties - nepaisant oficialių paneigimų, buvo tikima, kad jį nužudė SB. Tą vakarą ilga raudotojų procesija žygiavo Krokuvos gatvėmis iki pat Vavelio pilies, kur buvo įsikūręs Studentų solidarumo komitetas. Panašūs, nepriklausomi nuo oficialiai valstybės išlaikomos Lenkų studentų socialistinės sąjungos, komitetai netruko steigtis ir kituose šalies miestuose.

Kai 1978-ųjų spalio 16 dieną per visą Lenkiją nuvilnijo bažnyčios varpų gausmas ir gatves užtvindė susijaudinusios minios, švenčiančios K.Wojtylos paskyrimą naujuoju popiežiumi, Lenkų susivienijusių darbininkų komunistų partijos politbiuras patyrė šoką ir išgąstį. Nors viešai nenoriai, tačiau politbiuras prisivertė pritarti visuotinei džiugesio nuotaikai ir nusiuntė ilgą sveikinimo telegramą į Vatikaną, maloniai reikšdamas džiaugsmą, kad pirmą kartą "lenkų tautos sūnus... atsisėdo į Popiežiaus sostą".

Tačiau KGB ypatingą nerimą kėlė neginčytini įrodymai, kad daugelis Lenkų susivienijusių darbininkų komunistų partijos narių, tarp kurių buvo ir keli vyresnieji pareigūnai, nuoširdžiai džiaugėsi K.Wojtylos sėkme.

KGB pareigūnai Varšuvoje ne tik nusiuntė oficialius raportus apie visuotinę šventę Lenkijoje, bet ir neoficialiai perdavė savo kolegoms centre kai kuriuos iškart po Jono Pauliaus II išrinkimo popiežiumi šalyje imtus laidyti politinius juokelius. Pavyzdžiui, buvo kalbama, kad iš Šv. Petro bazilikos kamino Vatikane tradiciškai pakilus baltiems dūmams, kurie reiškia, kad naujasis popiežius išrinktas, šį kartą po jų į dangų pakilo ir raudonos spalvos dūmai - tai K.Wojtyla sudegino savo partijos nario kortelę. Pasak kito satyriko, naujasis popiežius slapčia aplankė Lenkijos vidaus reikalų ministrą, kurio atsakomybėje buvo SB, ir pareiškė: "Draugas ministre, jūsų nurodymas įvykdytas!"

Nuo popiežiaus rinkimų praėjus dviem dienoms Sovietų Sąjungos ambasadorius Varšuvoje Borisas Aristovas Maskvai raportavo jau rimtu tonu: "Lenkijos Liaudies Respublikos vadovybė K.Wojtylos persikraustymą į Vatikaną laiko ypač pavojingu, kadangi dabar, be abejonės, bus kur kas sunkiau panaudoti Vatikaną modeliuojant Lenkijos vyskupijos santykius su valstybe. Dabar Katalikų bažnyčia dar labiau stengsis sutvirtinti savo pozicijas ir sustiprinti savo vaidmenį socialiniame ir politiniame šalies gyvenime.

Tuo pačiu mūsų draugai įžvelgia ir teigiamą K.Wojtylos išvykimo iš šalies pusę - šalies vyskupijos maištininkai neteko savo lyderio, kuris turėjo puikiausią progą tapti Lenkijos katalikų bažnyčios arkivyskupu."

B.Aristovas kritikavo Lenkijos politbiurą, kad šis, parodęs savo silpnumą ir leidęs pastatyti naujas bažnyčias, įšventinti daugiau kunigų ir išleisti daugiau naujų periodinių katalikų leidinių, pasmerkė save pralaimėjimui kovoje su Bažnyčia ir jos reikalavimais ateityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"