TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mitrochino archyvas

2008 10 10 0:00

Skiriama visiems, kurie norėjo, tačiau negalėjo pasakyti tiesos. Vasilijus Mitrochinas Tęsinys. Pradžia 2007 m. rugpjūčio 24, 31, rugsėjo 7, 14, 21, 28, spalio 5, 12, 19, 26, lapkričio 9, 16, 23, 30, gruodžio 7, 14, 21, 28, 2008 m. sausio 4, 11, 18, 25, vasario 1, 8, 15, 22, 29, kovo 7, 14, 21, 28, balandžio 4, 11, 18, 25, gegužės 9, 16, 23, 30, birželio 6, 13, 20, 27, liepos 4, 11, 18, 25, rugpjūčio 1, 8, 22, 29, rugsėjo 5, 12, 19, 26, spalio 3 d.

Lenkų krizė ir sovietų bloko byrėjimas.

Nors generolas Wojciechas Jaruzelskis buvo paskirtas Lenkijos kompartijos pirmuoju sekretoriumi vietoj priversto atsistatydinti Stanislawo Kanios, sovietai dėl jo turėjo didelių abejonių. Lapkričio 4 dieną W.Jaruzelskis pradėjo derybas su Lechu Walęsa ir arkivyskupu (kardinolu Jozefu) Glempu. Jis pasiūlė jiems dalyvauti Nacionalinio susitarimo fronte, kuris neturėjo sprendžiamosios galios, tačiau padėjo išlaikyti atvirą dialogą tarp valstybės, Bažnyčios ir profsąjungų.

Nors Sovietų Sąjungos ambasadorius Lenkijoje Borisas Aristovas ir KGB ryšių biuro Varšuvoje vadas Vadimas Pavlovas pritarė pirmojo sekretoriaus taktikai, kurios šis ėmėsi, kad išsklaidytų L.Walęsos ir arkivyskupo J.Glempo įtarimus dėl neišvengiamos karo padėties šalyje įvedimo, sovietai baiminosi, kad W.Jaruzelskis galiausiai iš tikrųjų pradės daryti lenkams nuolaidų.

Lapkričio 13 dieną B.Aristovas ir V.Pavlovas nusiuntė politbiurui bendrą telegramą, kuria pasmerkė W.Jaruzelskio neryžtingumą ir jo pastangas susitarti su L.Walęsa. Abu veikėjai primygtinai siūlė vėl paspausti W.Jaruzelskį, kad šis neatidėliodamas įvestų karo padėtį Lenkijoje.

Lapkričio 21 dieną politbiuras patvirtino asmeninės Leonido Brežnevo žinutės W.Jaruzelskiui tekstą, kurioje didysis vadas jam priekaištavo dėl neryžtingumo:

"Antisovietinės jėgos ne tik įsitvirtina daugumoje industrinių bendrovių, bet ir toliau plečia savo įtaką didesniems populiacijos segmentams. Ir dar blogiau, "Solidarumo" lyderiai bei kontrrevoliucionieriai įvairaus plauko publikos susirinkimuose atvirai kursto nacionalistines aistras, nukreiptas prieš Lenkijos susivienijusių darbininkų (komunistų) partiją ir apskritai socializmą. Tiesioginė viso šito pasekmė yra pavojingas antisovietizmo augimas Lenkijoje... Antisocialistinių jėgų lyderiai... vis labiau užsitikrina savo pozicijas, nes nauja šauktinių banga, kuri papildys armiją, bus dirbusi "Solidarumui". Ar tai Jums nesako, kad Jūsų dvejonės tuoj pat imtis griežtų priemonių prieš kontrrevoliucionierius Jums kainuos prarasto vertingo laiko?"

Atrodo, gruodžio pabaigoje W.Jaruzelskis galiausiai pasidavė sovietų spaudimui. Gruodžio 5 dieną Lenkijos susivienijusių darbininkų politbiuro pasitarime jis pareiškė, kad, labai liūdna, bet po trisdešimt šešerių "liaudies valdymo" Lenkijoje metų, atrodo, nėra jokios kitos alternatyvos, tik panaudoti "policijos metodus" prieš darbininkų klasę.

Politbiuras nesipriešindamas sutiko, kad šalyje būtina paskelbti karo padėtį. Pagrindinės naujos tvarkos įvedimo detalės buvo suderintos vadovaujant Lenkijos vidaus reikalų ministrui ir SB (lenkų KGB) vadui generolui Czeslawui Kiszczakui, kuris gruožio 7 dieną raportavo KGB ryšių biuro Varšuvoje vadui V.Pavlovui.

Šimtas penkiasdešimt septyni SB ir kitų vidaus reikalų ministrui pavaldžių dalinių kariai buvo suskirstyti į grupeles maždaug po penkis ir pasiųsti į provincijas prižiūrėti, kad būtų tinkamai ruošiamasi "Solidarumo" lyderių bei kitų "ekstremistų" areštui ir izoliavimui.

V.Pavlovas pranešė centrui, kad SB savo agentų turėjo visuose "Solidarumo" sluoksniuose, ir leido suprasti, kad kur tik bus įmanoma, jo agentai užims areštuotų veikėjų vietą. Šalyje paskelbus karo padėtį, pagrindinė jų užduotis bus sulaikyti darbininkus nuo streikų, taip pat neleisti jiems plūsti į gatves.

Vyriausybės ir partijos narius, kurie buvo įtariami susidėjus su kontrrevoliucionieriais, ėmėsi sekti SB. Buvęs S.Kanios šalininkas ir Vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Andrzejus Barcikowskis savo draugams pasakojo, kad SB jį sekė visur, kur tik jis ėjo ir įrašinėjo visus jo telefoninius pokalbius.

Naktį iš gruodžio 8-osios į 9-ąją W.Jaruzelskis informavo maršalą Viktorą Kulikovą apie karo padėties įvedimo planą ir datą. Buvo atrinkta maždaug 80 tūkstančių pareigūnų, kurie gruodžio 11-osios arba 12-osios naktį turėjo areštuoti 6 tūkstančius "Solidarumo" aktyvistų.

O kariniai daliniai iš kareivinių turėjo pajudėti 6 valandą ryto, iškart po aktyvistų arešto.

Nors planai buvo patvirtinti, W.Jaruzelskis nesijautė tvirtai. "Mudviejų diskusijų metu aiškiai matėsi Jaruzelskio neryžtingumas ir svyravimas, - sovietams raportavo maršalas V.Kulikovas. - Jis abejojo karo padėties įvedimo plano sėkme."

W.Jaruzelskis skundėsi, kad Lenkijos susivienijusių darbininkų partija buvo kone visiškai praradusi valdžią. Šeši iš septynių šimtų tūkstančių jos narių buvo siejami su "Solidarumu", be to, partiją gerokai kompromitavo į viešumą iškilę dažni vagysčių, korupcijos bei kiti žmonių pasitikėjimo ja neskatinantys atvejai.

Kad karo padėtis būtų sėkmingai įvesta, anot W.Jaruzelskio, jam gali tekti prašyti Varšuvos sutarties šalių karinės pagalbos - nors jis prašė šalyje nedislokuoti Rytų Vokietijos armijos.

"Galiu Jus užtikrinti, kad šiuo klausimu Jums nereikia rūpintis, - W.Jaruzelskiui atsakė maršalas V.Kulikovas. - Klausimas dėl pagalbos jums tuo atveju, jeigu jūsų pajėgos būtų išblaškytos ar pasirodytų per silpnos, yra svarstomas generolų lygmeniu."

Gruodžio 9-ąją generolas Miroslawas Milewskis (buvęs Lenkijos vidaus reikalų ministras) pateikė KGB ryšių biuro Varšuvoje vadui V.Pavlovui dar daugiau įrodymų, kad W.Jaruzelskis nėra galutinai apsisprendęs - W.Jaruzelskis vis dar nebuvo nustatęs karo padėties Lenkijoje įvedimo datos. Taip pat W.Jaruzelskis prasitarė M.Milewskiui, kad jei Bažnyčia ims priešintis karo padėčiai, arkivyskupas J.Glempas taps "antruoju Khomeini" (charizmatinis Irano lyderis ajatola Ruhollah Khomeini, savo kalbomis ištisą dešimtmetį bauginęs didžiąją pasaulio bendruomenės dalį. Mirė 1989-aisiais).

Jau kitą dieną Sovietų Sąjungos komunistų partijos politbiuras susirinko į skubiai sušauktą posėdį Lenkijos krizei aptarti. Susirinkimą savo raportu pradėjo Nikolajus Baibakovas iš Gosplano, kuris buvo ką tik grįžęs iš Varšuvos, kur su lenkais aptarė Lenkijos ekonominės pagalbos prašymą.

N.Baibakovas pranešė, kad W.Jaruzelskis tapo "ypač neurotišku" psichu, kuris dreba iš baimės, kad arkivyskupas J.Glempas jam paskelbs šventąjį karą.

Nors visi po N.Baibakovo kalbėję politbiuro nariai taip pat negailėjo kritikos W.Jaruzelskiui, nė vienas nesiūlė jo nušalinti. Tai padaryti paprasčiausiai buvo per vėlu. Tad visi vienbalsiai sutarė, kad įsikišti turi sovietų pajėgos. Tačiau J.Andropovas tiesiai šviesiai pareiškė:

"Jei draugas Kulikovas iš tiesų kalbėjo apie karinių dalinių dislokavimą, tuomet, manau, jis yra neteisus. Mes negalime taip rizikuoti. Mes nesiruošiame dislokuoti savo karinių dalinių Lenkijoje. Tai yra teisingas sprendimas ir turime jo laikytis iki pat galo.

Aš nežinau, kaip reikalai pasisuks Lenkijoje. Tačiau net jeigu Lenkiją užvaldys "Solidarumas", vadinasi, taip turi būti."

W.Jaruzelskis skundėsi generolui M.Milewskiui ir kitiems, kad Sovietų Sąjungos politbiuras, atsisakydamas leisti Varšuvos sutarties šalių armijai įsikišti, jei Lenkijos saugumo pajėgos nesuvaldytų situacijos, paprasčiausiai jį (W.Jaruzelskį) paliko bėdoje vienut vieną: "Jie spaudė mus imtis ryžtingų ir aktyvių veiksmų. Sovietų lyderiai žadėjo mums padėti kuo tik reikės. Tačiau dabar, kai mes priėmėme tvirtą sprendimą imtis veiksmų ir norėtumėme tai aptarti su sovietų lyderiais, iš savo sovietų draugų negauname jokio konkretaus atsakymo."

W.Jaruzelskis pesimistiškai žvelgė į karo padėties Lenkijoje įvedimo perspektyvas be sovietų karinės paramos. "Mes rengiamės pulti, - sakė jis M.Milewskiui, - tačiau bijau, kad vėliau mus paskelbs konspiratoriais ir pakabins ant šakos." Generolas M.Milewskis tuoj pat paskambino J.Andropovui ir atraportavo, ką sakęs W.Jaruzelskis.

Iki pat paskutinės akimirkos Maskva baiminosi, kas W.Jaruzelskio nervai neatlaikys.

Gruodžio 11 dieną Sovietų Sąjungos ambasadorius Lenkijoje B.Aristovas, maršalas V.Kulikovas ir KGB ryšių biuro Varšuvoje vadas V.Pavlovas drauge pranešė politbiurui, kad visi pasiruošimai "operacijai X" (karo padėties įvedimui Lenkijoje) baigti. Tačiau:

"Regėdami, kad W.Jaruzelskis nusiteikęs neryžtingai ir linkęs dvejoti, mes neatmetame galimybės, jog spaudžiamas episkopato bei kitų jėgų jis atsisakys priimti galutinį sprendimą ir imsis nuolaidžiavimo bei bandymo susitarti politikos.

Toks jo žingsnis šioje situacijoje būtų pražūtingas Lenkijos susivienijusių darbininkų (komunistų) partijai ir socializmo Lenkijoje ateičiai."

Gruodžio 12 dieną, šeštadienį, W.Jaruzelskis paskambino L.Brežnevui ir M.Suslovui, paprašė ir iš karto gavo leidimą tos pačios dienos vakare pradėti "operaciją X".

Tačiau KGB ryšių biuras Varšuvoje vis dar netikėjo, kad W.Jaruzelskis neatsitrauks. Jis vis dar verkšleno, kad nėra tikras, jog gyvybės nutraukimas, - o tai greičiausiai bus neišvengiama stabdant "Solidarumo" siekį paversti Lenkiją "buržuazine valstybe" - yra pateisinamas. O jeigu nepavyktų įvesti karo padėties, W.Jaruzelskis neabejojo, kad visi, atsakingi už šį žingsnį, būtų "psichologiškai eliminuoti". "Jei mums nepavyks, - sakė W.Jaruzelskis, - man neliks nieko kito, tik paleisti kulką sau į kaktą."

KGB ryšių biuro Varšuvoje vadas V.Pavlovas taip pat pranešė, kad jeigu W.Jaruzelskį ištiktų nervinė krizė, Stefanas Olszowskis, Maskvos padedamas, pradės perversmą. Pagal S.Olszowskio veiksmų planą, "Solidarumo" lyderiai būtų nedelsiant areštuoti; streikai ir demonstracijos uždraustos; šalies regionuose būtų konfiskuojami maisto daviniai; pradėtas glaudus ekonominis bendradarbiavimas su Sovietų Sąjunga; visoje šalyje būtų įvesta karo padėtis ir uždarytos Lenkijos sienos.

V.Pavlovui palengvėjo, nes už "operacijos X" vykdymą atsakingas Cz.Kiszczakas pasirodė esąs kur kas ryžtingesnis nei W.Jaruzelskis. Per gruodžio 12-osios dieną jis KGB pateikė detalų operacijos vykdymo tvarkaraštį:

11.30 val. dienos visoje šalyje bus nutrauktas telefono ryšys. Visos ambasados liks be ryšio. Bet kokie kontaktai su užsieniu bus užblokuoti, Lenkijos sienos uždarytos.

Užsienio žurnalistai, neturintys laikinos akreditacijos, bus išsiųsti iš šalies.

Areštai prasidės vidurnaktį. Per naktį bus sulaikyta keturi tūkstančiai du šimtai žmonių. O dar keturiems tūkstančiams penkiems šimtams gruodžio 13-ąją bus paskirta "apsauginė globa". L.Walęsa bus pakviestas pradėti derybas su vyriausybe, o jei atsisakys - bus suimtas.

Sekmadienį 6 valandą ryto W.Jaruzerlskis per tiesioginį TV eterį šalyje paskelbs karo padėtį ir "Nacionalinio gelbėjimo karinės tarybos" įkūrimą.

Tam, kad sekmadienį žmonės liktų namuose ir nekištų nosies į gatves, šv. Mišias iš bažnyčių transliuos televizija.

Jeigu reikės, gruodžio 14 diena, pirmadienis, bus paskelbta nedarbo diena. Saugumo pajėgoms bus įsakyta pradėta šaudyti, kai tik susidurs su pasipriešinimu.

Vis dėlto, perspėjo Cz.Kiszczakas, nebuvo jokių garantijų, kad pavyks: "Jei operacija, kurią rengiamės pradėti, nepavyks, jei turėsime sumokėti savo gyvybėmis, tuomet Sovietų Sąjunga turės būti pasiruošusi susidurti su jai priešiška valstybe savo pašonėje Vakaruose, o tos valstybės lyderiai reklamuos ir skleis nacionalizmą bei antisovietizmą.

Nuo pat pradžių juos iš imperialistinių valstybių pasieks energetinė pagalba, toji pagalba bus pakankama, kad Lenkija nutrauktų visus saitus su socialistinėmis valstybėmis. Ir socialistinis Lenkijos vystymasis bus sustabdytas ilgam laikui."

Tačiau galiausiai karo padėtis buvo įvesta gana sklandžiai, netgi kur kas lengviau nei W.Jaruzelskis drįso svajoti.

Iš Maskvos atvykęs Vladimiras Kriučkovas prižiūrėti "operacijos X" vykdymo irgi greičiausiai liko maloniai nustebintas. "Solidarumo" veikėjai buvo suimti, dauguma jų susemti miegantys savo lovose.

Vyriausiasis "Solidarumo" lyderis, sugebėjęs pabėgti ir išvengti arešto, Zbigniewas Bujokas vėliau pasakojo: "Buvo aišku, kad valdžia planavo didžiulę profsąjungos valymo operaciją. Tačiau mes niekada nemanėme, kad ji bus tokio milžiniško masto."

Tiek daug buvo kalbama apie vis labiau silpnėjančią Lenkijos vyriausybės galią, kad "Solidarumas" buvo pradėjęs tuo tikėti. Ir sekmadienio rytą lenkai atsibudo jau su kariniais postais prie kiekvieno miesto ir miestelio gatvių kampo ir beveik ant kiekvieno namo kabančiais skelbimais apie šalyje įvestą komendanto valandą.

W.Jaruzelskio kalba, pasakyta per televiziją tos dienos 6 valandą ryto, buvo kartojama ištisą dieną, su Šopeno polonezo ir patriotinės muzikos pertraukėlėmis.

Televizijos žiūrovams W.Jaruzelskis pasirodė kariška uniforma, sėdėdamas už rašomojo stalo, o jam už nugaros kabojo didžiulė Lenkijos vėliava. "Lenkijos liaudies respublikos gyventojai ir gyventojos, - pradėjo jis. - Kreipiuosi į jus kaip karys ir vyriausybės galva! Mūsų tėvynė stovi ant prarajos krašto!" Daugelis girdėjusių W.Jaruzelskio kalbą suprato, kad jis norėjo pasakyti, jog tik karo padėtis išgelbės Lenkiją nuo sovietų invazijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"