TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mitrochino archyvas

2008 11 21 0:00

Skiriu visiems, kurie norėjo, tačiau negalėjo pasakyti tiesos. Vasilijus Mitrochinas Pabaiga. Pradžia 2007 m. rugpjūčio 24, 31, rugsėjo 7, 14, 21, 28, spalio 5, 12, 19, 26, lapkričio 9, 16, 23, 30, gruodžio 7, 14, 21, 28, 2008 m. sausio 4, 11, 18, 25, vasario 1, 8, 15, 22, 29, kovo 7, 14, 21, 28, balandžio 4, 11, 18, 25, gegužės 9, 16, 23, 30, birželio 6, 13, 20, 27, liepos 4, 11, 18, 25, rugpjūčio 1, 8, 22, 29, rugsėjo 5, 12, 19, 26, spalio 3, 10, 17, 24, 31, lapkričio 7, 14 d.

Nuo vienpartinės valstybės iki Putino.

Pirmaisiais Boriso Jelcino prezidentavimo metais konkurencija tarp Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos baigėsi SVR pergale, kai 1996-aisiais vakarietiškų pažiūrų užsienio reikalų ministrą Andrejų Kozyriovą pakeitė SVR vadas Jevgenijus Primakovas.

Daugelio Rusijos diplomatų nusivylimui, J.Primakovas į Užsienio reikalų ministeriją atsivedė nemažai SVR pareigūnų. Tiek būdamas užsienio reikalų ministru, tiek, vėliau, ministru pirmininku, J.Primakovas išlaikė glaudžius ryšius su buvusiu savo pavaduotoju SVR Viačeslavu Trubnikovu, vėliau užėmusiu SVR vado kėdę.

SVR yra kur kas savarankiškesnė, nei kada nors drįso būti Pirmoji vyriausioji valdyba, kuri nuolat pabrėždavo slavišką paklusnumą partijos lyderiams. Pavyzdžiui, 1984-ųjų, sukurptoje tipiškai daugiažodžiaujant, "darbo plano" įžangoje rašoma: "1984 metų užsienio rezidencijų veikla turi būti suplanuota ir organizuota griežtai pagal XXVI partijos suvažiavimo, lapkričio (1982 m.) ir birželio (1983 m.) Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto nutarimus, taip pat programos direktyvas ir galutines išvadas, kurias savo kalbose pateikė Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generalinis sekretorius draugas J.V.Andropovas, bei gegužės (1981 m.) visos sąjungos (Pirmosios vyriausiosios valdybos) lyderių konferencijos nurodymus."

Dabartinė SVR atsisakė tokio biurokratinio pataikavimo. Ji raportuoja tiesiogiai Rusijos federacijos prezidentui ir jam kasdien siunčia užsienio žvalgybos ataskaitų santraukas - kažką panašaus į Jungtinėse Amerikos Valstijose CŽV ruošiamą "Kasdieninę apžvalgą prezidentui".

Tačiau skirtingai nei CŽV, SVR pažymi politikos gairių galimybes ir nepasikuklina patarti, kurią politikos liniją prezidentui rinktis.

Kiek SVR raportų pasiligojęs B.Jelcinas paskutiniaisiais savo valdymo metais teikėsi perskaityti, nežinoma.

Tačiau dešimtojo dešimtmečio viduryje sklido kalbos, kad gavęs raportus jis dažnai ilgamečiui savo komandos vadui Viktorui Iljušinui sakydavo jo nevarginti "visu tuo mėšlu".

Tačiau V.Trubnikovas, kaip ir J.Primakovas prieš jį, turėjo tiesioginį priėjimą prie B.Jelcino. 1998-aisiais, disputo su Jungtinėmis Tautomis dėl ginklų inspektavimo Irake metu, V.Trubnikovas padėjo suformuoti Rusijos politikos liniją.

Netrukus po to jis dalyvavo Maskvoje vykusiose B.Jelcino ir Slobodano Miloševičiaus derybose dėl Kosovo.

V.Trubnikovas, žiniasklaidos nepastebėtas, lydėjo J.Primakovą ir per jo vizitą į Belgradą 1999-ųjų kovą, į kurį J.Primakovas vyko toliau derėtis su S.Miloševičiumi.

Nors SVR nerėmė Saddamo Husseino ar S.Miloševičiaus, tačiau ji nenorėjo likti nugalėta Vakarų.

Dešimtojo dešimtmečio viduryje Vidaus saugumo biuras (tuometis FSK, dabar - FSB) atgavo dalį savo ankstesnės įtakos, nors tai - tik dalelė kadaise turėtos valdžios. Sergejus Stepašinas, kuris 1994 metais tapo FSK galva, buvo vienas iš artimiausių B.Jelcino patarėjų. Tai jis, centro politikas su polinkiu į reformas, 1991-aisiais pareiškė: "KGB turi būti likviduotas".

Tačiau tapęs FSK galva, jis ėmė skųstis, kad jo vadovaujamas biuras buvo "iškastruotas" ir ėmė reikalauti daugiau galių.

S.Stepašino įtaka puikiausiai atsiskleidė Čečėnijos krizės metu. 1994-ųjų vasaros pabaigoje S.Stepašinas įtikino B.Jelciną, kad Čečėnijos sostinės Grozno ataka padės per naktį nuversti jos revoliucingąjį prezidentą Džocharą Dudajevą ir sugrąžinti tiesioginę Maskvos valdžią Čečėnijoje.

Pulti turėjo Dž.Dudajevo opozicionieriai čečėnai, finansuojami ir aprūpinami ginklais FSK.

Kai Čečėnijos opozicijos dauguma lapkritį, paskutinę akimirką, pasitraukė iš operacijos, FSK vis tiek įvykdė ataką, tik panaudojo ne čečėnus, o rusų karius, nors ir (kaip vėliau pripažino pats S.Stepašinas) su katastrofiškomis pasekmėmis. Dž.Dudajevas atrėmė vidaus ataką ir į nelaisvę paimtus rusų kareivius išstatė prieš viso pasaulio televizijų kameras.

Nors vėliau Grozną užėmė Rusijos karinės pajėgos, čečėnai šiame šalies regione subūrė tvirtą pasipriešinimą, kuris virto brutaliu karu, per dvejus metus nusinešusiu dvidešimt penkis tūkstančius gyvybių. O B.Jelcino reputacija negrįžtamai žlugo.

Siekiant sumažinti Dūmai skirtą kritiką dėl karo Čečėnijoje, 1995 metų birželį S.Stepašinas buvo atleistas iš pareigų. Vis dėlto jis liko artimas B.Jelcinui ir po dvejų metų buvo grąžintas į vyriausybę - iš pradžių kaip teisingumo ministras, o 1998-ųjų kovą paskirtas vidaus reikalų ministru. 1999 metų gegužės mėnesį B.Jelcinas jį paskyrė ministru pirmininku, vietoj J.Primakovo.

Praėjus trims mėnesiams po S.Stepašino atleidimo FSB vadovo kėdę užėmė buvęs KGB pareigūnas Vladimiras Putinas, prieš tai penkerius metus dirbęs Rytų Vokietijoje.

B.Jelcinas per 1995-uosius metus tris kartus apstulbino daugelį Kremliaus apžvalgininkų, pirmiausia ministru pirmininku pasirinkdamas (esantį ar buvusį) žvalgybos vadą.

Dar daugiau nepasitikėjimo B.Jelcinas sukėlė paskelbdamas, kad V.Putinas bus kitas prezidentas. Tačiau, kai V.Putinas surengė brutalią karinę ataką prieš atsiskyrusią Čečėnijos respubliką ir per trumpą laiką pasiekė daugiau sėkmės, nei prieš penkerius metus B.Jelcinas, palaipsniui nepasitikėjimas išgaravo.

Viešosios nuomonės apklausose V.Putino populiarumas vos per tris mėnesius pakilo nuo 2 iki 70 procentų.

Naujųjų metų išvakarėse B.Jelcinas Kremliaus apžvalgininkams pateikė savo paskutinę staigmeną - nesulaukęs kadencijos pabaigos atsistatydino iš prezidento posto pareikšdamas, kad jį pakeis V.Putinas kaip laikinai einantis prezidento pareigas.

Ryškus skirtumas tarp silpnavalio ir alkoholizme skendinčio šalies vadovo paskutiniaisiais B.Jelcino prezidentavimo metais ir kieto bei nesąmonių nešnekančio naujojo lyderio puikiai pasitarnavo V.Putino kandidatūrai per pirmuosius jo mėnesiais Kremliuje - 2000-ųjų kovą V.Putinas laimėjo Rusijos prezidento rinkimus.

Putinui prezidentaujant SVR ir FSB buvo užtikrinta didelė galia. Nė vienas biuras nenumato šaltojo karo atsinaujinimo. Tačiau abu jie turi įtvirtintus, nors menkai skelbiamus, bendradarbiavimo su pagrindinėmis Vakarų žvalgybos agentūromis susitarimus.

Vis dėlto tiek SVR, tiek ir FSB neabejoja, kad interesų konfliktas su Vakarais nesibaigs. Ir tam jie turi svarių argumentų. Sovietų Sąjungos griuvimas atskleidė kur kas senesnę, nei buvo pati sąjunga, Rytų-Vakarų skiriamąją liniją, likusią dar nuo ketvirtojo mūsų eros amžiaus. Ir tai mažai ką turi bendro su dvidešimtojo amžiaus šaltojo karo geležine uždanga; tai greičiau Stačiatikių ir Katalikų bažnyčių skilimo, prasidėjusio Konstantinopolį paskelbus Naująja Roma 330 metais po Kristaus gimimo, liekana. Nors stačiatikių Rytai buvo okupuoti Islamo, o katalikiškų Vakarų vienybę skaldė protestantai reformatoriai, kultūrinis skilimas tarp Rytų ir Vakarų išliko.

"Nuo kryžiuočių laikų, - rašo istorikas Normanas Daviesas, - stačiatikiai žvelgė į Vakarus kaip į vergovės šaltinį, vakariečiai jiems atrodė blogesni už pagonis." Kadangi ši skiriamoji linija yra ypač giliai įsišaknijusi, ją taip sunku peržengti.

Ir visos Rytų Europos šalys, kurios įstojo į NATO dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimt pirmojo pradžioje, bei tos, kurios įstojo ir dar įstos į Europos Sąjungą artimiausioje ateityje, visos geografiškai yra Vakarų pusėje. Nėra nė vienos kandidatės iš senosios stačiatikių Europos.

B.Jelcino prezidentavimo metai buvo pernelyg trumpas laikotarpis Rusijai prisitaikyti prie fakto, kad Sovietų Sąjunga žlugo.

Pokomunistinė Rusija, kaip ir pokario Didžioji Britanija, kaip sakė Deanas Achesonas, kurio frazė tapo sparnuota, "prarado imperiją ir dar nerado savo vietos".

Tačiau Didžiajai Britanijai imperijos praradimą kompensavo politinio stabilumo ir atsigaunančios ekonomikos laikai, o Rusijoje tai buvo ekonomikos žlugimas ir politinė disintegracija.

Šiuo metu Rusija yra neįprastoje padėtyje - ji turi nacionalinį himną, tačiau jo žodžių niekas nepaiso.

Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje, ieškodama savojo identiteto, SVR gręžiasi atgal į didvyriškąją, perdėtą Sovietų Sąjungos praeities versiją.

1995 metų gruodžio 20 dieną biuras, kaip savo gimtadienį, iškilmingai šventė septyniasdešimt penktąsias ČK užsienio departamento įkurimo metines. Šią datą biuras pažymėjo ir spaudoje publikuodamas daugybę toli gražu ne kritiškų panegirikų apie "daugelį šlovingų darbų", kuriuos atliko Sovietų Sąjungos žvalgybos pareigūnai ir "kurie labai prisidėjo prie Tėvynės saugumo".

1996 metais SVR išleido kompaktinį diską (CD-ROM) "Rusų užsienio žvalgyba: VChK (ČK)-KGB-SVR" tiek rusų, tiek ir anglų kalbomis, kuriame tvirtinama, kad čia "pirmą kartą pateikiamas profesionalus požiūris į vieno galingiausių pasaulyje slaptosios tarnybos biuro istoriją ir vystymąsi".

Spaudoje išliaupsintų žygdarbių ir sėkmių, tokių kaip Didysis Kembridžo penketukas ir atominis šnipinėjimas, nušvietimo tikslas - pabrėžti Sovietų Sąjungos užsienio žvalgybos ir dabartinės SVR tiesiogines sąsajas.

CD-ROM viršelyje puikuojasi Felikso Dzeržinskio statula, kurią dabartiniai SVR ir FSB siekia grąžinti ant jos buvusio pjedestalo Lubiankos aikštėje.

Niekas geriau neatskleidžia Sovietų Sąjungos užsienio žvalgybos tęstinumo dabartinės Rusijos užsienio žvalgyboje, nei jos siekis grąžinti KGB praeitį.

Iš anglų k. išvertė Gabrielė VASILIAUSKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"