TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mokiniai ieškos stiprybės praeities istorijoje

2016 09 20 16:45
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Antradienį Valstybės pažinimo centre vykusioje netradicinėje spaudos konferencijoje „Laisvės pusryčiai“ buvo pristatytas jau antrus metus vykstantis nacionalinis mokinių konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“, skirtas ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir skatinti istorijos pažinimą. 

Konkurso organizatoriai džiaugėsi, kad praėjusiais metais projektas sulaukė didelio moksleivių susidomėjimo. Viliamasi, kad šiemet konkursas pritrauks dar daugiau mokinių ir taps tradicinis. Praėjusiais metais jame dalyvavo net 104-ios aukštesnių klasių mokinių komandos – iš viso apie 500 moksleivių iš 72 šalies mokyklų.

„Praėjusiais metais konkursą pristatėme labai kukliai – Vilniaus universiteto kiemelyje, šiandien jį pristatome Valstybės pažinimo centre, Prezidentūros patalpose. Tai puikiai įrodo, kad projektas bręsta, kad pakilome į aukštesnį lygį. Pernai nerimavome, ar toks projekto formatas „užkabins“ jaunimą. O jaunimas kuo puikiausiai „užsikabino“ ir įrodė, kad pasitelkus šiuolaikines technologijas, istoriją galima pasakoti labai įdomiai, inovatyviai, kūrybingai. Praėjusių metų darbai mane labai sužavėjo ir supratau, kad Lietuvos jaunimas fantastiškas“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius prie Krašto apsaugos ministerijos Marius Jatautas.

Kaip ir praėjusiais metais – su šūkiu „Pažink laisvę“ – konkursas kviečia mokinius išsirinkti jiems aktualų Laisvė kovas ar Lietuvos valstybingumo šimtmečio istoriją menantį materialaus ar nematerialaus paveldo objektą ir/ar reiškinį savo gyvenamojoje aplinkoje. Vėliau detaliai ištyrinėję pasirinkto objekto/reiškinio istoriją, reikšmę praeičiai ir dabarčiai, dalyviai, pasitelkdami šiuolaikines technologijas (video kūrinys, audio kūrinys, foto montažas, reportažas ir kt.), per savo kūrybinį – tiriamąjį darbą papasakoja pasirinktąją Laisvės kovų ar valstybės šimtmečio istoriją.

Vieno iš projekto organizatorių, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojo, dr. Norberto Černiausko teigimu, projektas skatina ne tik jaunimo patriotiškumą, pilietiškumą, leidžia geriau pažinti savo istoriją, bet išskirtinis projekto formatas ugdo kūrybiškumą, meninius gebėjimus, leidžia į istoriją pažiūrėti kitu kampu.

„Turime daugybę konkursų, kurie orientuoti į žinias, faktų „kalimą“, bet neleidžiama jaunimui kūrybiškai pažiūrėti į istoriją. Ir jaunimui to trūksta, nes mokiniai išties yra labai kūrybingi, turi daug idėjų. O šiame projekte reikia ne tik žinių, bet ir meninių gebėjimų – įdomiai papasakoti savo istorinius atradimus, sudominti tuo visuomenę, suprasti, kodėl tai svarbu mūsų tautos praeičiai ir dabarčiai, į Lietuvos istorija pažiūrėti ne tuo tradiciniu vadovėliniu kampu. Kūrybiškumo vėliau labai trūksta ir akademinei bendruomenei, nes dažnai studentai į universitetus ateina tik „iškalę“ informaciją. Gal jie gerai mokosi ir daug žino, bet turi mažai kūrybiškumo. Jo apskritai trūksta visai mūsų visuomenei“, – teigė N. Černiauskas.

Svarbiausia – istorija

Projekte svarbios šiuolaikinės technologijos, mokinių kūrybiškumas, tačiau suprantama, kad jame svarbiausia – istorija ir jos pasakojimas. Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Rimvydo Petrausko, projektas leidžia jaunimui ne tik istoriją skaityti, mokytis, pažinti, bet ir tapti jos dalimi – ją pasakoti, dalintis, tyrinėti ir kurti.

„Man, istorikui, dėstytojui labai svarbu, kad mokiniai turi galimybę prisiliesti ne tik prie istorijos, bet ir prie jos kūrimo, interpretavimo. Tai be abejonės skatina mokinių pilietiškumą, patriotiškumą, bet ir tas vertybes, kurių tikrai niekada nebus per daug – kritišką, sąmoningą mąstymą, bendruomeniškumą ir atsakomybę už savo krašto istoriją ir atsakomybę pasakojant tą istoriją kitiems“, – kalbėjo prof. dr. R. Petraukas.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jis taip pat pridūrė, kad antras konkurso etapas bus sunkesnis nei pirmasis, kadangi projektas tapo Lietuvos atkūrimo 100-mečio minėjimo programos dalimi, o tai esą reikalaus daugiau atsakomybės ir dar daugiau jaunimo kūrybiškumo.

„Džiugiu, kad visi taip entuziastingai nusiteikę, bet sakoma, kad po trečio karto jau viskas yra stabilu ir projektas tampa tradiciniu, o antras etapas dar reikalauja daug pastangų. Bet tikiu, kad ir antrą kartą projektas startuos ir praeis labai sėkmingai ir taps tradiciniu. Šiais metais turime daugiau atsakomybės, nes konkursas įtrauktas į Lietuvos šimtmečio atkūrimo programą, kurią, manau, mokinių istoriniai atradimai tikrai praturtins, pagyvins. Pamatysime, kaip naujoji karta žiūri į mūsų valstybę per tą Laisvės kovų ir šimtmečio istorijos prizmę. Tuo pačiu, dalyvavimas šimtmečio atkūrime suteikia ir daugiau tvirtybės ir pasitikėjimo, kad einame teisingu keliu“, – teigė prof. dr. R. Petrauskas.

„Šio projekto dėka istorijos mokytojas pagaliau nėra vienišas – nebeturi būti užsidaręs tarp mokyklos sienų ir gali kitokiais būdais ugdyti mokinių pilietiškumą. Projektas tik patvirtina, kad kartu apjungiant mokyklų, įvairių institucijų pastangas, rengiant bendrus projektus galime pasiekti puikių rezultatų. O jei švietimui, mokyklai padeda Krašto apsauga, tikrai tikėtina, kad projektas bus sėkmingas ir ilgalaikis“, – sakė Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė.

Atradimai atima žadą

N. Černiauskas teigia, kad išrinkti geriausias istorijas yra išties nelengva, nes mokiniai labai kūrybiški. Be to, atlikdami tyrinėjimus mokiniai dažnai atskleidžia dar neatrastų istorinių faktų, o kai kurie atradimai būna svarbus ne tik Lietuvos istorijai, bet ir asmeniškai reikšmingi patiems mokiniams, bendruomenėms, miestams.

„Vienas Alytaus mokinys tyrinėjo Dzūkijos partizanų bunkerį ir tik įsitraukęs į tyrinėjimą, perpratęs, kas vyko tais laikais, sužinojo, kad ir jo senelis buvo tame bunkeryje. Tai nesuvaidinta, tikra istorija. Man tai buvo didžiausias netikėtumas, aš buvau priblokštas, ką jau kalbėti apie patį mokinį. Panašių atradimų buvo tikrai ne vienas“, – pasakojo istorikas.

Vilniaus universiteto istorijos dėstytojas, dr. Norbertas Černiauskas/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jis pridūrė, kad vienas iš reikalavimų, kurių turi laikytis mokiniai, yra tai, kad jie privalo tyrinėti savo kraštą ir jo istoriją. Anot N. Černiausko, visi praeities įvykiai, nesvarbu kokiame atokiame Lietuvos pakraštyje jie įvyko, yra įdomūs, svarbūs ir reikšmingi. Projektas įgalina tiek mokinius, tiek vietines bendruomenes plačiau pažintį savo miesto istoriją.

„Labai norim, kad mokiniai pasakotų savo krašto istoriją, pavyzdžiui, Kupiškio miesto mokiniai – apie Kupiškio istoriją, o ne ieškotų jos Vilniuje ar Kaune. Praėjusiais metais Alytaus miesto mokiniai sukūrė dokumentinį filmuką apie istorinį paminklą jų miesto centre, kaip jis buvo atstatytas 1990-aisiais. Tą filmuką parodė vietos bendruomenei, rodė visose mokyklose, dalinosi paminklo istorijos tyrinėjimo įspūdžiais. Tai tapo svarbiu įvykiu visam Alytaus miestui, miesto gyventojai labai daug sužinojo apie pagrindinį savo miesto akcentą, simbolį, suprato jo prasmę, tikslą Alytaus miestui ir jo istorijai“ – sakė N. Černiauskas.

Konkursas vyks keturiais etapais – nuo 2016 metų rugsėjo 21 dienso iki 2017 metų balandžio 30 dienos. Kūrybinės tiriamosios užduoties įgyvendinimo principų „formulė“: surask – pažink – atskleisk – papasakok“.

Pirmojo etapo metus bus išrinktos 10 komandų-nugalėtojų iš skirtingų Lietuvos regionų.

Trečiajame konkurso etape į konkurso finalą patekusios mokinių komandos bus kviečiamos į Pilietinio sąmoningumo ir istorijos dieną, kurios metu turės galimybę apsilankyti Lietuvos kariuomenės dalinyje ir susipažinti su šiandienine Lietuvos gynybos sistema, dalyvaus Pilietinio sąmoningumo ir istorijos dienos renginiuose Vilniaus universitete, lankysis Valstybės pažinimo centre, kituose su Lietuvos valstybingumu susijusiuose objektuose.

Paskutiniojo etapo metu konkurso interneto svetainės lankytojai išrinks tris geriausius iš dešimtiems vertinimo komisijos atrinktų darbų.

Konkursą organizuoja jungtinė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos komanda. Jai talkina konkurso partneriai: nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios“, Valstybės pažinimo centras, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Šiaulių dailės mokykla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"