Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Mūsų ar ne mūsų Gegužės trečiosios Konstitucija? (Antra dalis)

 
2017 03 07 13:21
Stanislovo Augusto Poniatovskio laikų ATR herbas
Stanislovo Augusto Poniatovskio laikų ATR herbas

Tęsiame pokalbį su dr. Ramune Šmigelskyte – Stukiene apie tai, ką Lietuvai žadėjo 1791 metų Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija.

Pirmąją dalį skaitykite čia

– Seimeliai dėl Konstitucijos balsavo valstybei esant krizėje. Ar tuo metu bajorų valios išreiškimui buvo tiesioginė kitų valstybių grėsmė? Ar bajorai suprato grėsmės mastą, kad neįgyvendinus pokyčių valstybės neliks visai?

– Seimeliai vyko laisvoje valstybėje, t.y. ATR teritorijoje tuo metu nebuvo svetimos kariuomenės. Konstitucija – „Ketverių metų Seimo“ sprendimų rezultatas. Šie sprendimai buvo priimti valstybei atgavus suverenumą – Seimas priima sprendimą išvesti iš ATR teritorijos Rusijos kariuomenę, šis sprendimas įgyvendintas ir seimeliai vyko be tiesioginio svetimos jėgos spaudimo.

Juose dalyvavę bajorai grėsmę puikiai suvokė. Monarchija, turėjusi ilgą bendravimo su Rusija patirtį vis dar tikėjosi, kad galima susitarti, bet pažangioji bajorijos dalis aiškiai matė pavojų.

Rusija, kurdama opoziciją reformoms – Targovicos konfederaciją, išnaudojo „tamisąją“ bajoriją ir konservatyvius reformų nepageidaujančius didikus. O ir kuriama „opozicija“ buvo pačiame Rusijos pasienyje, jau minėto Stanislovo Potockio valdose. Šiems neva nuskriaustiems bajorams į pagalbą ir atžygiavo, ką tik su Osmanų Imperija karą baigusi šimtatūkstantinė, mūšio lauke užgrūdinta Rusijos kariuomenė.

LDK taikytas tas pats modelis – 1792 metais dirbtinai sukurta konfederacija, kuri taip pat buvo pačiame pasienyje – Polocke, didesnę pusę kurio po pirmojo ATR padalinimo valdo Rusija. Jos priešakyje stojo nesėkminga karjera nepatenkintas Simonas Martynas Kosakovskis, tuo metu tarnavęs generolu Rusijos kariuomenėje. Jis kartu su Rusijos kariuomene žygiavo ginti „senųjų laisvių“. Beje, laisvės idėja buvo labai manipuliuojama, neva Konstitucija atėmė bajorų laisves ir nešė despotiją. Kas žygiavo kartu su Kosakovskiais? Jų „klientai“, šios giminės išlaikytiniai. Kol karalius nekapituliavo prieš Rusijos remiamą konfederaciją, joje nebuvo nei vieno politinio elito atstovo.

– Ar spėta pradėti įgyvendinti kurias nors reformas?

– Jų įgyvendinimo sparta buvo skirtinga kiekviename paviete, kurių skaičius buvo keičiamas pagal Seimo priimtą nutarimą. LDK, skaidant didžiuosius pavietus įsteigti 34 nauji administraciniai vienetai. Taip daryta siekiant efektyvinti savivaldą, kaip ir mūsų laikais, suteikiant daugiau galimybių žmonėms tvarkytis lokaliniu mastu.

Pavietuose sukurtos seimelių rinktos, keliolikos narių civilinės ir karinės tvarkos komisijos – vietos vykdomosios institucijos. Jos buvo atsakingos už mokesčių surinkimą, policines funkcijas, pasų išdavimą ir kitas administracines veikas. Svarbu, kad į savivaldą įtraukti miestiečiai – kiekvienoje komisijoje privalėjo būti trys miestų atstovai. Taigi, sukurtos ne luominės institucijos.

Visuotinio pritarimo sulaukė ir teismų reforma, pagal kurią kiekviename paviete įsteigtas nuolat veikiantis pirmosios instancijos teismas. Teisėją rinko bajorai ir tai, kad pareigybė buvo nuolatinė – palengvino ir pagreitino bylų sprendimą.

Kita itin populiari institucija – Ribų komisija, šiuolaikinių žemėtvarkininkų atitikmuo, kurios pagrindinė užduotis buvo išmatuoti ir dokumentuoti žemės valdų ribas (iki tol vienas dažniausių teisminių ginčų tarp bajorų objektų). Dėl galimybės būti išrinktam į šią komisiją varžydavosi daugiausiai kandidatų. Beje, už visas šias pareigybes nemokėtas atlyginimas, užimti šiuos postus buvo laikome garbe. Nors buvo ir praktinė pusė: tokios pareigos faktiškai užtikrindavo tolimesnę karjerą valstybės institucijose.

– Baudžiavos panaikinimas taip ir liko „už paraščių“.

– Iš esmės, visuomenė buvo tikrai pasirengusi permainoms ir baudžiavos panaikinimo idėja taip pat tvyrojo ore. Nepaisant to, kad visuotinai šio sprendimo priimti nepavyko, bet procesas jau vyko, dalis bajorų ėmėsi iniciatyvos ir savo dvaruose išlaisvino valstiečius. Pavyzdžiui stambus žemvaldys Benediktas Karpis, valdęs apie 60 dvarų Joniškėlio apylinkėse. Taip pat pasielgė etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis ir garsus Apšvietos veikėjas Joachimas Liutauras Chrebtavičius. LDK referendorius Povilas Ksaveras Bžostovskis net pardavė namą Vilniuję ir nusipirkęs žemės ėmėsi įgyvendinti savo įsivaizduojamą laisvų valstiečių valdymo modelį. Šie procesai vyko jau XVIII amžiaus viduryje.

– Grįžkime prie svarbiausio klausimo ir pagrindinio Konstitucijos kritikų argumento: LDK bajorai (kad ir siekdami pažangos) aukojo vardan to valstybę, ar ne?

– Tai visiškai klaidinga. Prisiminkime, kad Konstitucija buvo kompromisas, nes LDK bajorija niekada neatsisakė savarankiškumo. O ir pačioje Konstitucijoje niekaip nekalbama apie dvinarės valstybės naikinimą. Karaliaus šalininkai iš tiesų norėjo centralizuoti valstybę ir visą valdžią koncentruoti Varšuvoje, tačiau taip nepadaryta, nes teko atsižvelgti į LDK atstovų reikalavimus.

Maža to, įtvirtintas lygus atstovavimas centrinėse valstybės institucijose, t.y. vyriausybė ir kitos žinybos buvo bendros, tačiau jose po lygiai atstovauta tiek LK, tiek LDK. Tai daug daugiau, nei 1775 metais, kuomet Nuolatinėje taryboje buvo įtvirtintas atstovavimas 1:3 Lenkijos naudai.

Tenka pripažinti, kad tarptautiniu mastu buvo labiau matoma Lenkija. Juk ir šiandien, kalbėdami apie Didžiąją Britaniją, pirmiausiai turime omenyje Angliją, o ne Škotiją. Galutinai federacinis modelis įtvirtintas Abiejų tautų susitarimo įstatymu. 1791 metų spalio 20 dieną abi federacijos dalys šiuo įstatymu suteikė viena kitai visas reikiamas garantijas. Kartais tai pavadinama Konstitucijos pataisa, tačiau taip nėra. Tai papildomas, federacijos tęstinumą ir LDK teises garantuojantis įstatymas.

– Šis įstatymas – įrodymas, kad LDK bajorija turėjo visiškai aiškią tapatybės sampratą?

– Taip ir buvo. Ir vėl šioje situacijoje turime atsižvelgti į tai, kad ekonomine prasme Lietuva ATR buvo trečioje vietoje – po Didžiosios Lenkijos ir Mažosios Lenkijos. Nepamirškime ir to, kad tam tikrais atvejais LDK interesai ir skolos, tai randame ir to meto šaltiniuose, padengiami iš Karūnos iždo. Geriausias pavyzdys – LDK metrika – svarbiausias valstybės dokumentinis archyvas. Knygų tvarkymas ir įrišimas buvo 1787 metais apmokėtas taip pat iš Lenkijos Karalystės iždo. Taigi, viena vertus, mėgstame ir tuo metu mėgome kalbėti apie uzurpuojamas teises, o kai reikėdavo padengti mūsų pačių išlaidas – prašydavome brolių lenkų.

Bet kuriuo atveju, galime tik dar kartą patvirtinti, kad LDK bajorai neketino niekaip aukoti valstybės savitumo ir savo tapatybės. Konstitucijai jie pritarė ir geriausias to įrodymas – kaip gausiai jie pakilo jos ginti 1794 metų sukilime. Į sukilėliu gretas stojo ir tie, kurie buvo nepatenkinti tam tikromis Konstitucijos nuostatomis, ir tie, kurie prisitaikė prie konfederatų ir dalyvavo 1793 metų Gardino Seime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"