TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 08 03 0:00

Man labai malonu pristatyti lietuvių skaitytojams kolegų iš Rumunijos dienraščio "Jurnalul National" ("Nacionalinis žurnalas") įspūdingos apimties kolektyvinį žurnalistinį tyrimą, spausdintą net dvejus metus, pasitelkus daugybę šaltinių, apklausus aibę liudytojų. Tai "Karpatų Votergeitas", sukėlęs ne mažesnį rezonansą Rumunijoje nei legendinė "The Washington Post" straipsnių serija Amerikoje.

Tik iš pirmo žvilgsnio 1989 metų gruodžio įvykiai Timišoaroje ir visoje Rumunijoje atrodo esantys svetimos istorijos puslapiai, neįdomūs mums.

Šiemet lapkritį minėsime Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį, simbolizuojantį Vidurio ir Rytų Europos išsivadavimą iš totalitarizmo ir pradėjusį Europos susivienijimą. Tačiau kodėl komunizmas vienu metu žlugo Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ir kitose socialistinio lagerio šalyse (Rumunija buvo likusi paskutinė, išskyrus Albaniją)? Anksčiau tokių sinchroniškų antikomunistinių revoliucijų ir sukilimų prieš Maskvos marionečių valdžią nebūdavo. Ar 1989-aisiais vienu metu prasidėjęs išsivadavimas nepanašus į 1940 metais vykusias "socialistines revoliucijas" Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o po Antrojo pasaulinio karo - "liaudies demokratijas", įsigalėjusias neva pačių tautų valia Vidurio Europoje? Tokie klausimai okupacijos laikais buvo mirtinai pavojingi, nėra populiarūs ir dabar. Tarkim, koks vaidmuo teko slaptosioms tarnyboms rengiant "aksomines", "dainuojančias" ar kitokias bekraujes revoliucijas (Rumunija yra išimtis - čia kraujo pralieta) ir iškeliant jų lyderius, kurie perėmė iš komunistų valdžią? Neatsakę į šiuos sunkius, kartais ir labai nemalonius klausimus arba travestavę juos iki sąmokslo teorijų, mes nesuvoksime daugelio šiandienos procesų, politinių jėgų bei politikų sprendimų logikos ir galiausiai sustosime pusiaukelėje - neišsivadavę ir nelaisvi.

Todėl šis pasakojimas - ne tik apie rumunus. Jis ir apie lenkus, vokiečius, vengrus, čekus, slovakus, bulgarus, serbus, kroatus, slovėnus, albanus... Ir, žinoma, apie lietuvius, latvius, estus. Iš tikrųjų tai pasakojimas apie "mūsų revoliuciją". Ir apie tai, kas nutiko po tos revoliucijos, kas ir kodėl nuraškė mūsų visų pergalės vaisius. Žurnalistinio tyrimo autoriai žurnalistai ir visa "Jurnalul National" redakcija sulaukė įnirtingo politikų puolimo dėl tariamo rumunų tautos herojiškos kovos bei jos didvyrių juodinimo - ir "Lietuvos žinioms" gerai pažįstama reakcija. Bet mes ne vieni - Europa jau tikrai vieninga.

Valdas Vasiliauskas,

"Lietuvos žinių" vyriausiasis redaktorius


Vietoje įžangos

1989 metų revoliucija paliko Rumunijos visuomenėje gilius pėdsakus.

Tą gruodį žuvo 1104 rumunai ir buvo sužeista 3352.

Pirmieji buvo tie, kuriuos pakirto diktatoriaus Nicolae Ceausescu (Nikolajaus Čaušesku) tvarkos palaikymo pajėgų paleistos kulkos. 1989 metų gruodžio 22 dieną tos pačios pajėgos apsuko ginklus ir pradėjo kovoti su nematomais teroristais. Kilus chaosui mirtis vienodai kirto kareivius, manifestuotojus ir atsitiktinius žiūrovus. Rumunija buvo vienintelė iš tų šalių, 1989 metais atsikračiusių komunizmo, kurioje vyko tikros skerdynės.

Krauju tų, kurie žuvo, Rumunijoje per dvidešimt metų nuo šių įvykių buvo padaryta ne viena politinė karjera ir sukaupti milžiniški turtai. Žudikų medžioklė, pradėta 1989-aisiais, nesibaigusi ir dabar, tačiau beveik visada rimčiausios bylos sustabdomos būtent tada, kai reikalai ima aiškėti. Vietoj to atsiranda ir išnyksta apgaulingi tikslai.

Tai, kas nutiko Rumunijoje 1989 metų gruodį, turi visus makabriško spektaklio požymius: KGB smarvė, provokacijos kariniuose daliniuose, radijo elektroninė dezinformacija, manipuliacijos per televiziją, radarų užfiksuoti klaidinantys lėktuvų įsibrovimai, kova dėl valdžios tarp profesionalių revoliucionierių ir t. t.

Po demokratijos paskelbimo spektaklio šou tęsė virtinė pagrindinių tų dienų personažų įtartinų mirčių. Tuo pat metu buvę "politrukai" nuo parlamentaro funkcijų aukštumų ir iš naujausio modelio limuzinų pademonstravo liaudžiai demokratijos pamokas.

Vykdydami dvejų metų kampaniją mes, Bukarešto dienraščio "Jurnalul National" žurnalistai, pabandėme parodyti visų šių įvykių, kurie vis dar kelia Rumunijoje didelę įtampą, esmę. Keletą tų mįslių išsprendėme, bet tuojau atsirado kitų mįslių ir klaustukų, susijusių su ano meto personažais, faktais, ketinimais ir situacijomis. Mums rūpėjo vienintelis tikslas - parodyti realią istorijos tėkmę. Mūsų revoliucija buvo pirma pasaulyje transliuojama per televiziją. Gaila, kad tuometis rumunų išlaisvinimo iš diktatoriaus N.Ceausescu režimo džiaugsmas daug kam virto nuodais.

Razvanas Belciuganas,

"Jurnalul National" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas,

specialiai "Lietuvos žinioms"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"