TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 08 05 0:00
V.Bukovskis teigia, kad viskas, kas vyko Rumunijoje, buvo sovietų žvalgybos KGB kūrinys.
LŽ archyvo nuotrauka

Dokumentinio filmo apie Rumunijos revoliuciją autorė pareiškė, kad 1989 metų įvykiai buvo organizuoti CŽV, KGB ir Vakarų žvalgybų tarnybų. CŽV ir KGB paspaudė rankas Bukarešte

Kanalas "Arte" parodė šokiruojantį dokumentinį filmą apie 1989 metų Rumunijos revoliuciją. Filme, kuris buvo kuriamas trejus metus, daroma išvada, kad revoliucija buvo pradėta CŽV, bendradarbiaujant su KGB ir svarbiausiomis Vakarų žvalgybų tarnybomis. Nemažą indėlį įnešė ir Vengrija. Dokumentinis filmas trunka ne ilgiau kaip valandą, tačiau kaip matyti iš interviu, kurį mums davė pati medžiagos autorė Suzanne Brandstatter, jis apibendrina, jungia į visumą slaptus dokumentus, parodymus ir kruopščiausius tyrimus.

"Jurnalul National": Kada pradėjai kurti dokumentinį filmą? Kodėl kūrei filmą apie Rumunijos revoliuciją?

S.Brandstatter: Beveik prieš trejus metus sumaniau susukti dokumentinį filmą apie vieną iš šalių kandidačių į Europos Sąjungą. Atsitiko taip, kad susitikau prodiuserį Gunnarą Dedio, o jis man papasakojo apie vieną filmą, kurį išleido jo bendrovė Rumunijoje. Mintis sukurti dokumentinį filmą apie revoliuciją man pasirodė įdomi. Ir mes nusprendėme, kad šį filmą darysime kartu: G.Dedio bus vykdomasis prodiuseris, o aš tiesiog prodiuserė. Taigi aš buvau atsakinga už kūrybinę medžiagą, scenarijų ir medžiagos pateikimo būdą. Kai sužinojau, kad buvo sukurta tiek daug dokumentinių filmų apie 1989 metų gruodžio įvykius, pasakiau G.Dedio, kad šio darbo imsiuos, jei tik galėsiu medžiagą pateikti kitaip. Mano idėja buvo parodyti revoliuciją platesniame, tarptautiniame kontekste, norėjau išsiaiškinti visą tiesą apie ją. Mat visi prieš mane dirbę kūrėjai traktavo ją kaip į vietinės reikšmės įvykį.

Buvau įsitikinusi, kad būtent dėl to niekas nesugebėjo išsiaiškinti, kas tada vyko iš tikrųjų. Jaučiau, kad vienintelis būdas, kuriuo aš galėčiau pabandyti paaiškinti įvykius, - pažvelgti į juos iš šalies. Sumaniau atlikti tyrimus keliose valstybėse, įskaitant, žinoma, ir Rumuniją.

G.Bushas vyresnysis ramiai tylėjo

- Su kuo dar kalbėjai Rumunijoje ir už jos ribų, išskyrus Vengrijos premjerą Miklos Nemethą? Ar kas nors atsisakė kalbėti?

- Kalbėjausi su daugybe asmenų. Daugelio jų net nematysite dokumentiniame filme. Iš Rumunijos filme dalyvauja: prezidentas Ionas Iliescu, Stelianas Tanase, Laszlo Tokes, Victoras Stanculescu, Doina Cornea, Ratiu Gheorghe ir Danas Voinea. Aš kalbėjausi ir su Robertu Hutchingsu, JAV nacionalinės informacinės tarybos direktoriumi, su kongreso nariu Christopheriu Smithu, su Laszlo Hamosu iš Vengrų teisių fondo. Taip pat su buvusiais CŽV pareigūnais: Miltonu Beardenu, Charlesu Coganu, Robertu Baeriu. Buvęs JAV prezidentas George'as Bushas vyresnysis nenorėjo kalbėti. Tyrimai buvo vykdomi devyniose šalyse.

- Kokius įrodymus, dokumentus pateikei filme?

- Kalbėjausi su daugeliu žmonių iš įvairių šalių, perskaičiau "n" įslaptintų ir išslaptintų dokumentų, knygų.

Dėliojau detalę prie detalės, tarsi dėlionę. Tikrinau, pertikrinau, ir vėl pertikrinau. Aš stengiausi teisingai sudėti galvosūkio detales. Kai disidentų, politikų, diplomatų ir žvalgybos tarnybų pareigūnų parodymai "atsistodavo į vietą", atrodė teisinga įtraukti juos į dokumentiką.

- Kuriose šalyse filmavai ir tyrinėjai?

- Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir JAV. Tačiau aš kalbėjausi su daugybe žmonių iš Didžiosios Britanijos, Bulgarijos ir Norvegijos.

- Buvai Vengrijoje, kur buvo apmokyti Nicolae Ceausescu priešininkai?

- Buvau stovykloje Bicske.

Filmas skirtas rumunų tautai

- Kaip manai, kokį poveikį tavo dokumentika turės čia, Rumunijoje?

- Buvau užtikrinta aukšto rango informacijos tarnybų pareigūnų, kad be pagalbos iš užsienio revoliucija negali laimėti. Taip pat žinau, kad Rumunijos žmonės parodė daug drąsos - žmonės spontaniškai išėjo į gatves, tai yra tiesa. Todėl aš ir skiriu filmą visiems tiems, kurie 1989 gruodį išėjo į gatves. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šiuo požiūriu mano filmas bus gerai priimtas Rumunijoje. Tikiuosi, kad jis turės teigiamą poveikį.

-Kokios užsienio žvalgybos tarnybos padėjo CŽV rengiant Rumunijos revoliuciją?

-CŽV padėjo dauguma Vakarų valstybių, priklausančių NATO, tarnybų. Jiems padėjo net buvusių SSRS šalių specialiosios tarnybos, pavyzdžiui, vengrų saugumas ir KGB.

V.Bukovskis palaiko versiją apie KGB paramą

Žinomiausias sovietų disidentas Vladimiras Bukovskis, kuris laikui bėgant padarė daugybę pareiškimų apie 1989 metų įvykius, teigia, kad viskas, kas vyko Rumunijoje, buvo sovietų žvalgybos KGB kūrinys. V.Bukovskis pasakė "Jurnalul National", kad visa tai, kam jis pritaria, atkartoja tai, ką 1990 metais nustatė Johnas Simpsonas iš BBC. "Vadinamoji 1989 metų "aksominė revoliucija" Rytų Europoje buvo sovietų operacija, siekianti pakeisti kietuosius komunistinius režimus liberalesniu variantu. Šis sprendimas buvo priimtas Maskvoje 1989 metų sausį, o užduotį vykdyti buvo pavesta KGB. Už šią operaciją buvo atsakingas generolas Viktoras Gruško. Nepaisant pasiruošimų, daugelyje implikuotų valstybių galiausiai buvo prarasta proceso kontrolė, o rezultatai buvo ne visai tokie, kurių siekė Maskva", - sakė V.Bukovskis. Kaip pavyzdį jis pateikė Čekoslovakiją: rusai nenorėjo, kad Vaclavas Havelas taptų prezidentu, jie norėjo kito asmens, būtent Mlynaro Zdeneko.

"Maskvos požiūriu Rumunijoje operacija buvo sėkmingesnė. Jie norėjo, kad po šios operacijos į valdžią ateitų I.Iliescu. Ir jis atėjo į valdžią. 1989 metais, netrukus po "revoliucijos", buvo suformuotas Nacionalinio gelbėjimo frontas, tarp kurio narių buvo keletas Maskvos agentų, kuriuos daug anksčiau identifikavo generolas Ionas Mihai Pacepa savo knygoje "Raudonieji horizontai", išleistoje JAV 1978 metais", - sakė mums V.Bukovskis.

Paklausiau žinomo disidento, kaip jis pakomentuotų sklindančią informaciją apie JAV slaptosios tarnybos CŽV dalyvavimą Rumunijos 1989 metų įvykiuose. V.Bukovskis atsakė daugiau nei diplomatiškai. "Aš nežinau nė vieno amerikiečių kišimosi į šiuos įvykius atvejo, ne veiksmo prasme. Tačiau kai kurie faktai ir dokumentai rodo, kad amerikiečiai galėjo iš anksto ką nors žinoti apie šią operaciją. Taigi dramatiškų Rumunijos įvykių sūkuryje JAV Valstybės departamentas padarė pareiškimą, pagal kurį JAV vyriausybė galėtų "supratingai" palaikyti bet kokias sovietų pastangas padėti priešiškoms N.Ceausescu pajėgoms.

Mūsiškiai atmeta "Arte" scenarijų

Prezidentas I.Iliescu vakar per savo patarėją Coriną Cretu mums perdavė, kad nenori komentuoti šio dokumentinio filmo.

Tokios pačios nuomonės buvo ir reformatų vyskupas Laszlo Tokesas, teigęs, kad nežino, apie ką kalbama. Komentuoti savo ruožtu atsisakė ir poetas Mircea Dinescu, aktyvus 1989 metų gruodžio revoliucijos dalyvis. Buvęs revoliucionierius Claudiu Iordache pasakė: "Kartu su mano kolega Lorin Fortuna prisidėjome prie pirmos politinės antitotalitarinės struktūros Timišoaroje kūrimo 1989 metų gruodžio 20 dieną, 48 valandomis anksčiau nei atsirado FSN (Nacionalinis išsilaisvinimo frontas). Rumunų Demokratinis frontas surengė pirmąsias derybas su N.Ceausescu vyriausybės nariais, netgi su premjeru Constantinu Dascalescu. Paskiau paskelbė, kad Timišoara yra pirmasis laisvas miestas, išprovokavo visuotinį streiką, išspausdino pirmuosius revoliucijos manifestus, susijusius su pasikeitimais, kurie turėjo įvykti. Tai tiesos, kurios negali būti priskirtos slaptųjų tarnybų nuopelnams. Tie, kurie įkūrė pirmą organizuotą struktūrą Timišoaroje, yra žmonės, pirmą kartą susipažinę gatvių mūšiuose, ir didžiausias įrodymas, kad jais nebuvo manipuliuojama, yra tai, kad jie ilgainiui netapo nei visuomenei žinomi, nei turintys visuomeninę valdžią. Rumunijoje įvyko revoliucija, o ne "aksominė revoliucija", nes jeigu kitose Rytų šalyse kaita buvo susijusi tik su vieno žmogaus pakeitimu, Rumunijoje tai reiškė 1004 žuvusius žmones."

Savo ruožtu, Petre Romanas pasakė mums: "Aš susitikau su žurnaliste iš "Arte". Atsimenu, kad ji griežtai laikėsi slaptųjų tarnybų įsikišimo idėjos. Pasakiau jai: "Štai kokia istorija: aš nieko nežinau. Žinoma, KGB, CŽV ir kiti turėjo savo žmonių, bet CŽV net netikėjo, kad N.Ceausescu gali būti pakeistas." A, pasakiau aš, gal 1990 kovo mėnesio Targu Mures buvo Bosnijos scenarijus avant la lettre. Bet jis neturėjo nieko bendra su revoliucija. Siaubinga, kas dabar kalbama. Jeigu būčiau žinojęs, kur aš einu, net nebūčiau su jais kalbėjęs. Tam neegzistuoja nė vieno argumento."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"