TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 08 11 0:00
Gruodžio 22-osios rytą Bukarešto Rūmų aikštėje susirinko 70 tūkst. žmonių. Galutinis tikslas turėjo būti vyriausybės nuvertimas.
Užsienio spaudos nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10 d.

...

 

- O per teismą?

- Teisėjai vis dėlto elgėsi taip, kad paliko teisingumo vartus atidarytus, visi mano klausimai buvo priimti, aš turėjau galimybę kalbėti su juo, buvo pritarta viskam, kas vėliau, po dvejų su puse metų, baigėsi sprendimu nutraukti baudžiamąją bylą Aukščiausiajame Teisme. Kadangi Nicu Ceausescu buvo pralaikytas už grotų keletą metų, negalima buvo elgtis kitaip ir buvo nutarta palikti nuosprendį už neteisėtą ginklų laikymą. Dabar ir aš paklausiu. Vienos šalies prezidento vaikas pats sau išduoda leidimą ginklui - ar egzistavo, ar buvo organizacijų, kurios būtų atsakingos už tokius dalykus? Bet turėjo būti kas nors suimtas, ir buvo suimtas. Vieną dieną jis norėjo pateikti rašytinį skundą panaikinti šį nuosprendį, bet likimas nebesuteikė jam tokios galimybės.

- Kaip jis reagavo į 20 metų nuosprendį?

- Buvo šilta vasaros diena, kai buvo skaitomas nuosprendis. Teismo pirmininkas, mano nuomone, geras teisėjas ir labai geras žmogus, tuo momentu, kai skaitė 20 metų nuosprendį, visiškai pasikeitė. Apsipylė prakaitu, nors buvo aukštas ir liesas vyras. Vienintelis ramus žmogus buvo Nicu, kai išgirdo nuosprendį, krestelėjo galva į mane, neva: "Matote, ponia, aš sakiau jums, kad veltui kovojote."

- Kas pakeitė procesą? Kas nulėmė jo išlaisvinimą?

- Pagrindinio liudytojo prieš jį, pulkininko Dragomiro parodymų pakeitimas. Šis, supratęs, kad reikia apsivalyti sąžinę, paskambino man ir pareiškė, kad nori pasakyti tiesą. Ir padarė tai. Pasakė, kad N.Ceausescu niekuomet nebuvo įsakęs šaudyti, nors anksčiau deklaravo visai ką kita.

Bet kuriuo atveju iš teismo proceso paaiškėjo, kad jis nėra davęs nė vieno įsakymo šaudyti, priešingai, jis buvo tas žmogus, kuris paakino miliciją pastatyti plakatus su užrašais revoliucionieriams "Mes esame kartu su jumis".

- Ar nekentė tų, kurie pažemino jį gruodžio 22-osios vakarą?

- Kai išėjo iš kalėjimo, sužinojo, kas jam dūrė. Aš pasiūliau: pateikiame ieškinį ir siunčiame į teismą, nes negalima taip - subadyti peiliu žmogų ir už tai neatsakyti. O jis pasakė: "Ponia, palikite jį, ir ką aš jam galiu padaryti... Jis vargšas." Nieko man nepasakojo apie tą žmogų. Tiesiog paliko jį ramybėje.

- Ką jis sakydavo apie naują šalies prezidentą Ioną Iliescu? Ir apie žmones iš tėvų aplinkos?

- Vienu metu pasiūliau išsiųsti prezidentui memorandumą, tačiau jis atsisakė. Vengė diskusijų, kuriose galėjo neigiamai pasireikšti. Pono Milea mirtis jam pasirodė keista, bet daugiau nediskutavo.

- Koks jis buvo paskutiniu savo gyvenimo periodu?

- Mirė nepaprastai norėdamas gyventi. Kalbėjau su juo prieš išvažiuojant į Vieną, jis nenorėjo ten važiuoti. Norėjo pasilikti ir būti prižiūrimas čia. Gal ką nujautė. Iš ten jis man paskambino ir sakė, kad laukia nesulaukia, kada galės sugrįžti namo; gydytojai žadėjo, kad kitą dieną bus išleistas, bet po keleto valandų mirė.

Ką jums reiškia N.Ceausescu?

- Tik nedaugeliu atvejų buvau prisirišusi prie tų, kuriuos gyniau. Meluočiau, jei sakyčiau, kad neišsaugojau apie jį gražių prisiminimų. Aš niekada negavau tiek daug gėlių, kiek gavau po proceso Sibiu, ir nesutikau nė vieno žmogaus, kuris kalbėtų taip gražiai po teismo. Kai jis buvo išlaisvintas, išlaikiau artimus santykius. Nicu netgi sakydavo, jog mūsų šeimos gyvenimas

jam atrodo nepaprastas, kai kiekvienas laukia kito, kad galėtų kartu papietauti. Buvo laikotarpis, kai jis pas mus pietaudavo kiekvieną dieną. Visi mano šeimos nariai jį pamilo.

- Kaip pakeitė jūsų gyvenimą N.Ceausescu procesas?

- Prisipažįstu, kad nors buvau advokatė, turinti savo klientų, tačiau nebūčiau turėjusi vardo, kurį turiu dabar, jeigu nebūčiau buvusi jo gynėja. Man šis procesas buvo įrodymas, kad jeigu advokatas kovoja iš širdies ir tiki teisingumu, jis turi rasti teisingą sprendimą.

Kai Nicu buvo nuteistas 20 metų, buvau šiek tiek nusivylusi. Tačiau galutinis sprendimas mane įtikino, kad nesuklydau pasirinkusi šią profesiją ir atsisakiusi sporto žurnalistės darbo.

Tik negaliu numalšinti savyje skausmo: jei jis būtų išlaisvintas nuo pat pradžios, galbūt dar būtų pagyvenęs.


Ceausescu režimas žlunga, o Princiukas linksminasi

Miruna Pasa

Mažai žinomas faktas "Sibiu genocido" proceso dalyviams. Tuo metu, kai Timišoaroje virė neramumai ir Nicolae Ceausesku buvo apimtas panikos, jo sūnus po medžioklės siurbčiojo konjaką. Vykstant represijoms, Princiukas buvo baisiai susirūpinęs "Inter Sibiu" komandos futbolininkais, kurie turėjo problemų muitinėje.

"Nors istorija yra nešališka, bet galbūt pritaikius aforizmą "Vae Victis" (vargas nugalėtiesiems!) galėtų atleisti jiems už tai, ką jie padarė ir daro. Žmonės neturi šios teisės." Taip baigė savo kalbą N.Ceausescu 1992 liepos 20 dieną Aukščiausiajame Teisme, kur įrodinėjo savo nekaltumą.

Dvejų su puse metų procesas, kuriame N.Ceausescu buvo nuteistas tai už genocidą, tai už kurstymą žiauriai žudyti, baigėsi 1992 metų viduryje 5 metų kalėjimo nuosprendžiu už ginklų ir šaudmenų laikymo režimo pažeidimą. 1992 metų lapkritį N.Ceausescu buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos dėl sveikatos būklės. "Genocidas" liko tik žodis, parašytas šimtuose Nicu bylos puslapių. Per revoliuciją Sibiu žuvo daugiau kaip šimtas žmonių, tačiau finale N.Ceausescu kaltė nebuvo įrodyta. Jis iki gyvenimo pabaigos teigė, kad niekada nedavė įsakymo šaudyti. "Jurnalul National" pristato jums keletą iš šimtų N.Ceausescu bylos puslapių.

4 tyrimo mėnesiai

1989 metų gruodžio 28 dieną Generalinė prokuratūra areštavo Ceausescu šeimos jaunėlį už jo "1989 metų gruodžio 17 dieną Sibiu kariuomenės įgulai duotą įsakymą panaudoti ginklus prieš žmones, sukilusius 1989 metų gruodžio 22-25 dienomis - dėl to vyko žmogžudystės ir didelės grupės žmonių patyrė rimtų kūno sužalojimų, o tai sudaro genocido nusikaltimą" (įsakymas 517/P/1989/18). Per keturis tyrimo mėnesius buvo apklausta dešimtys žmonių - nuo buvusių meilužių iki tų, kurių rankose tada buvo sprendimų teisė. N.Ceausescu pareiškimai revoliucijos metu vėliau tapo pagrindu jo baudžiamajam persekiojimui. Artimi jo aplinkos žmonės iš pradžių palaikė įvairius N.Ceausescu pareiškimus, bet po kurio laiko daugelis jų radikaliai pakeitė parodymus.

Vietoj telekonferencijos rinkosi medžioklę

Pirmą telekonferenciją Timišoaros sukilimo tema, vykusią gruodžio 17 dieną, organizavo jo tėvas.

Nicu į ją pavėlavo, nes ilsėjosi prie konjako taurelės. "N.Ceausescu daug pavėlavo į tą telekonferenciją todėl, kad buvo išvykęs į laukus. Buvau ir aš su juo ir žinau, jog organizavo medžioklę, kuri galiausiai neįvyko todėl, kad N.Ceausescu turistinėje poilsiavietėje fazanų fermoje netoli nuo Cisnadie miesto užstrigo prie konjako." (Iono Bodea, N.Ceausescu virėjo, parodymai, duoti atliekant tyrimą 1990 metų sausio 3 dieną.)

"Mano savijauta telekonferencijos metu gruodžio 17 dieną buvo šiek tiek euforiška, nes vartojau alkoholinius gėrimus." (N.Ceausescu pareiškimas Karo tribunolui, 1990 metų gegužės 26 dieną.)

"Užsienio tarnybos" - ryšiai per partines linijas

Kalbos apie užsienio pajėgas, kurios šaudė į gyventojus, sklido ir partijos viduje. N.Ceausescu iki galo tvirtino, jog revoliucijos metu žinojo, kad į įvykių sūkurį yra įtrauktos užsienio pajėgos. "Patikslinu, kad kai aš vartoju terminą "vengrų gyventojai", turiu galvoje gyventojus, atvykusius iš užsienio. Iš neoficialių šaltinių sužinojau, kad Timišoaroje į gyventojus šaudė tie patys, kurie ir padarė materialinę žalą. Štai kodėl telekonferencijoje gruodžio 20- ąją sakiau, kad nereikėtų naudoti ginklų prieš gyventojus" (N.Ceausescu, 1990 metų gegužės 26 dieną teisme.)

Protekcija futbolininkams muitinėje

Revoliucijai įpusėjus, N.Ceausescu žaidė stalo kauliukais ir skambindavo į Bukareštą, kad 1989 gruodžio 18 dieną futbolininkai iš "Inter Sibiu" nemokėtų muitų. Jis patvirtino, kad paragintas savo draugų ir Nicu Silvestru (apskrities milicijos viršininko) skambino vidaus reikalų ministrui Tudorui Postelnicu. Pokalbis vyko su Bukareštu, tačiau niekas jo negirdėjo. Jo žodžius "Laimė, kad aš turiu savo žmonių Bukarešte ir viską sutvarkiau, nes tie iš Sibiu milicijos niekam tikę" tuometiniai liudininkai vėliau interpretavo kaip aiškias nuorodas represijoms prieš sukilusius Sibiu gyventojus. "Patikslinu: aš turėjau galvoje, jog viską sutvarkiau, kad nereikėtų mokėti muitų, ir pamaniau, kad milicininkai neišmano būtent šių dalykų, bet jokiu būdu tai nesusiję su ginklų panaudojimu." (N.Ceausescu, 1990 metų gegužės 26 dieną teisme.)

Timišoara Italijoje

Teisme Nicu teigė, kad jis nežinojo tiksliai, kas būtent įvyko Timišoaroje.

"Gruodžio 20 dienos rytą, apie 9.30-10 val., susisiekiau su Radu Balanu iš Timišoaros. Jis man pranešė, kad yra 57-58 žuvusieji. Nepasidomėjau, kas žuvo ir kokiomis aplinkybėmis. Jis taip pat nieko man nepatikslino... Vakare įsijungiau vieną Italijos televizijos kanalą. Atsimenu, kad ten buvo teigiama, jog Timišoaroje yra maždaug 2000 žuvusiųjų. Per tą patį kanalą buvo pranešta, kad žuvusieji yra vietos gyventojai ir kad aukas išprovokavo kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos pajėgos." (N.Ceausescu, 1990 metų gegužės 26 diena.)

Kas buvo tie užsimaskavusieji iš Sibiu?

Nei N.Ceausescu procesas, nei joks kitas teismas nepaaiškino, kas buvo tie žmonės, kurie atsirado iš niekur Sibiu namų palėpėse. Ir niekas neprisiėmė atsakomybės už tuos karius.

Nicu teigė, kad jis iš tiesų prašė ginkluotos paramos iš Ilie Ceausescu gruodžio 21-ąją, bet tai buvo tik apie 80 inžinierių iš Valcea įgulos, jokiu būdu ne specialiosios pajėgos.

"Man buvo pranešta, kad aikštėje priešais Katedrą kovos pozicijas užėmė USLA daliniai. Jie buvo užsimaskavę namų palėpėse. Paprašiau pulkininko Rotariu, MI inspekcijos viršininko, nustatyti, kieno yra šios pajėgos. Iš pradžių atsakymas buvo neaiškus, vėliau jis pareiškė, kad jos nepriklauso MI. Tokį patį atsakymą gavau ir iš pulkininko Petrišoro, apskrities "Securitate" viršininko. Sibiu įgulos vadas, generolas leitenantas Aurelas Dragomiras taip pat įtikino mane, kad pajėgos nėra iš MApN. Aš paprašiau jo, kad patikrintų jų kilmę, bet negavau jokio atsakymo. Tvirtinu, kad nieko neprašiau atsiųsti į apskritį USLA dalinių." (N.Ceausescu, 1989 metų gruodžio 30 dienos apklausa.)

Nuversime vyriausybę!

Gruodžio 22-osios rytą Bukarešto Rūmų aikštėje susirinko 70 tūkst. žmonių. Galutinis jų tikslas turėjo būti vyriausybės nuvertimas. "Apie 8 valandą man paskambino I.Ceausescu ir pasakė, kad kariuomenė negali valdyti situacijos ir kad reikėtų imtis politinių veiksmų, tai yra vyriausybės ir ministro pirmininko atstatydinimo. Pasakiau jam, kad imtųsi atitinkamų priemonių."

Gruodžio 22 diena: N.Ceausescu bandė išsiaiškinti, kas vyksta Bukarešte. "Susisiekiau su T.Postelnicu ir paklausiau pažodžiui: "Kas vadovauja šiam reikalui?", o jis man atsakė, kad sukasi įvairūs vardai, tarp jų ir Iliescu, ir Corneliu Manescu" (N.Ceausescu pareiškimas tyrimo metu, 1989 metų gruodžio 30 dieną.)

Paskutinis pokalbis su tėvais apie Vasile Milea

Diskusijos su tėvu buvo apibendrintos per tas dienas, keturios telekonferencijos, kuriose Nicu gavo nurodymus, kaip ir kiekvienas apskrities vadovas. Paskutiniai pokalbiai su motina vyko gruodžio 22-ąją. Nebuvo jokios kalbos apie šias politines diskusijas, jie kalbėjo kaip motina ir sūnus. "Rytą kalbėjausi telefonu su savo motina, kuri domėjosi padėtimi apskrityje (provincijoje). Pasakiau, kad nėra ypatingų problemų." (N.Ceausescu pareiškimas per apklausą, 1989 metų gruodžio 30 dieną.) Paskutinis pokalbis buvo prieš Ceausescu šeimos pabėgimą. "Po telekonferencijos (gruodžio 22-osios rytą, kada buvo paskelbta apie "išdavystę" ir generolo Vasile Milea savižudybę) vėl paskambino man mama, ji kalbėjo apie išdavystę be jokių patikslinimų." (Parodymai, duoti teismui 1990 metų gegužės 26 dieną.)

Mylimosios išdavystė

N.Ceausescu mylimoji Mirela Cosa iš Sibiu apklausoje pareiškė: "Gruodžio 17-osios vakare, apie 19 val., atėjo Nicu, lydimas kitų žmonių. Jis pasakė, kad Timišoaroje prasidėjo demonstracijos, kurias pradėjo kažkoks vengrų dvasininkas. Nicu pridūrė, kad esant tokiai situacijai - tai karo padėtis, ir įsakė generolui Rotariu Iulianui imtis priemonių sustiprinti Sibiu apsaugą. Po pokalbio su R.Julianu N.Ceausescu kreipėsi į susirinkusiuosius ir pasakė, kad nuo šiolei reikės šaudyti į bet ką, kas juda" (1990 metų kovo 1 dieną M.Cosa atsisakė ateiti į teismą ir patvirtinti savo teiginį).

Apie tėvų pabėgimą sužinojo paskutinis

Pagal bylos dokumentus, N.Ceausescu sugebėjo pakalbėti telefonu su Ionu Comanu, kabineto viršininku, tuo metu, kai manifestantai įžengė į Centro Komiteto (CK) būstinę. "Aš supratau, kad nė vienas kabinetas nebeatsako... Paprašiau, kad sujungtų su I.Comano kabinetu, kuris buvo viršutinėje pastato dalyje, ir kabineto viršininkas pranešė, kad mano tėvai išvyko.(...) I.Ceausescu pranešė man vėliau, kad nežinoma, kokia kryptimi išvyko mano tėvai." (N.Ceausescu proceso metu.)

Jį nuskandino artimieji

Sibiu įgulos vadas A.Dragomiras per apklausą pareiškė, kad N.Ceausescu yra tas, kuris davė įsakymą kariuomenei šaudyti. Vėliau jis pakeitė parodymus. Bosoteanu Konstantinas, buvęs Sibiu partijos ūkio vadovas, apklausiamas sakė: "Gruodžio 18 dieną, kai buvo kalbama apie įvykius Timišoaroje, N.Ceausescu sakė, kad "tai nėra būtinoji gynyba, tai yra karo padėtis ir turėtų pasinaudoti ginklu be perspėjimo." Radu Dumitru, buvęs nacionalinės gvardijos "Stat Major" viršininkas, teigė, kad jis gavo įsakymą iš N.Ceausescu apginkluoti nacionalinę gvardiją.

B.d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"